Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegiją, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Damašienei, dalyvaujant pareiškėjo A. K. atstovams advokatams Arūnui Petroniui ir Edmundui Budvyčiui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro atstovui advokatui Andriui Kremensui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą skundą, paduotą teismui 2016-04-06, atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui dėl 2016-01-12 įsakymo Nr. A1-21 dalies, 2016-03-31 sprendimo Nr. (8.6)-D3-K-172r-855 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus - suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. K. patikslintu skundu, paduotu teismui 2016-04-06, nurodo, jog 2016-02-08 Palangos miesto savivaldybės administracijai padavė prašymą suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra į J. K. Palangos mieste valdytą 0,3202 ha žemės sklypą (pagal 1937 m. spalio mėn. Žemės perleidimo aktą Nr. 55850, plane pažymėtas Nr. 317) ir 0,2294 ha žemės sklypą (pagal Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1931 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštį išrašą Nr. 116, plane pažymėtas Nr. ą), iš viso 0,5496 ha žemės. Nurodo, jog prašymą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 1990-12-06 padavė jo motina E. V., prašyme išreikšdama valią atkurti nuosavybės teises natūra (turėtoje vietoje). Nurodo, jog paveldėjo (duomenys neskelbtini)mirusios motinos E. V. turtą, todėl vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąją turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, jeigu piliečiai nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nurodo, jog nuosavybės teisės E. V. yra atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 1998-05-22 sprendimu Nr. 50 perduodant nuosavybėn naudojamą 0,2593 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje (sklypas yra natūrinėje J. K. žemėje, buvusio sklypo Nr. 317 dalyje). Nurodo, kad E. V. likusios negrąžintos žemės plotas sudaro 0,2903 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2013-12-05 rašte Nr. 16SD-(14.16.104)-2210 nurodyta, kad pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 suderintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, likusi J. K. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo Nr. 317 dalis ir žemės sklypas Nr. ą pažymėti kaip užstatyta teritorija. Pareiškėjo teigimu, šis teiginys neatitinka tikrovės. Argumentuoja, jog pagal UAB „Julimatas“ 2016-02-01 parengtą prašomos sugrąžinti natūra laisvos valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Palangos m., Klaipėdos apskrityje, sklypo ribų planą M 1:500 iš E. V. negrąžinto žemės 0,2903 ha ploto užstatyta teritorija (rūsys ir garažas su jiems eksploatuoti reikalingu žemės sklypo plotu) sudaro 277 kv.m. Likęs plotas - 2627 kv.m. yra laisvas (neužstatytas) valstybinės žemės plotas, tačiau ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-31 sprendimu Nr. (8.6)-D3-K-172r-855 nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) Palangoje, galioja teritorijos Birutės al., Kęstučio g., Meilės al. ir Gedimino g. abiejų pusių, Palangoje, detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) Palangoje, detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-12 įsakymu Nr. A1-21, pagal kurį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties, jis nuo 1986 m. užimtas poilsio pastatais. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, už kurią atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pareiškėjas argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje (2014-10-30 nutarimas) laikomasi pozicijos, jog laisva neužstatyta žemė negali būti traktuojama kaip valstybės išperkama ir privalo būti sugrąžinta piliečiams, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija 2014-07-23) 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtą detaliojo plano sąvoką detaliojo plano parengimas negali būti tinkamas argumentas neformuoti laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypo. Teigia, jog aplinkybę, kad žemė yra laisva patvirtina ir, jo teigimu, UAB poilsio namai „Baltija“ iniciatyva pradėtas rengti teritorijos (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalusis planas siekiant praplėsti ūkinio pastato užstatymą ir įrodo, jog žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra reikalinga UAB poilsio namai „Baltija“ priklausančio statinio eksploatavimui. Taip pat argumentuoja, jog nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-12 įsakymo Nr. A1-21 apskundimo termino, nes apie šį įsakymą sužinojo iš 2016-03-09 gauto Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-03 rašto Nr. (1.11)-D3-567. Pareiškėjas prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-31 sprendimą Nr. (8.6)-D3-K-172r-855 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-12 įsakymo Nr. A1-21 dalį dėl 0,2627 ha žemės sklypo ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,2627 ha žemės sklypą pagal UAB „Julimatas“ 2016-02-01 parengtą prašomos sugrąžinti natūra laisvos valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Palangos m., sklypo ribų planą M 1:500.

Pareiškėjo atstovai advokatai patikslinto skundo argumentų pagrindu prašo jį patenkinti.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia argumentais, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3177 ha bendro ploto, yra nekilnojamojoje kultūros vertybėje - Palangos miesto istorinėje dalyje, kuri kultūros vertybe paskelbta Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995-07-10 įsakymu Nr. 103 ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190. Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, griežto paminklosauginio režimo zonoje yra saugoma užstatymo ir sklypų sistema (aprašomosios dalies 6.2.2 punktas). Griežto paminklosauginio režimo teritorijoje negalima skaidyti sklypų, o Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 6 punktas nustato, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektu teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; (...) atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003-03-04, 2007-07-05 nutarimai). Įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (Konstitucinio Teismo 2014-10-30 nutarimas Nr. KT46-N14/2014). Taip pat argumentuoja, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl Direktoriaus 2016-01-12 įsakymo Nr. Al-21 apskundimo, nes ginčijamas aktas viešai skelbtas Palangos miesto savivaldybės interneto puslapyje, be to, 2016-02-08 buvo pateiktas administracinėje byloje Nr. 1-387-609/2016, kurioje pareiškėjas taip pat buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl reikalavimo pagrįstumo. Nurodo, jog J. K. Palangos mieste valdė 0,3202 ha žemės sklypą (pagal 1937 m. spalio mėn. Žemės perleidimo aktą Nr. 55850), kuris plane pažymėtas Nr. 317, ir 0,2294 ha žemės sklypą (pagal Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1931 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštį išrašą Nr. 116), kuris plane pažymėtas Nr. ą. Iš viso J. K. Palangos mieste nuosavybės teise valdė 0,5496 ha žemės. E. V. 1990-12-06 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - iki 1940 metų nacionalizacijos J. K. valdytą 0,5496 ha žemę Palangos mieste susigrąžinti natūra (turėtoje vietoje). Klaipėdos apskrities viršininko 1998-05-22 sprendimu Nr. 50 E. V., mirusiai (duomenys neskelbtini) metais, nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai naudojamą 0,2593 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste (sklypas natūrinėje J. K. žemėje, buvusio sklypo Nr. 317 dalyje). Likusios negrąžintos E. V. žemės plotas sudaro 0,2903 ha. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusio vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis, t.y. nagrinėjamu atveju A.K. Nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 patvirtino laisvos (neužstatytos) žemės plotus. Pagal Palangos miesto savivaldybės pateiktą informaciją ir Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtintą Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą likusi J. K. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo Nr. 317 dalis ir žemės sklypas Nr. ą pažymėti kaip užstatyta teritorija. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) 3 dalyje buvo nurodyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo būdų - nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį, kurią nustato Vyriausybė. Nurodo, kad E. V. iki savo mirties nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (susigrąžinti žemę natūra), kuri buvo išreikšta jos pateiktame 1990-12-06 prašyme. Pareiškėjas, kaip E. V. turto paveldėtojas, iki 2003-04-01 valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo taip pat nepakeitė. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininkas, nustatęs faktą, kad nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių, parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai. Klaipėdos apskrities viršininko 2005-08-12 įsakymu Nr. 13.6-3487 patvirtintoje piliečių, kuriems bus perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste, eilėje buvo įrašyta E. V. Pažymi, kad piliečių eilėje, patvirtintoje Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2015-12-16 įsakymu Nr. 16VĮ-373-(14.16.2.), E. V. įrašyta eilės Nr. 6. Taip pat nurodo, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti siūlomo perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai Palangos mieste ir jam pageidaujant, gali būti kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

Nurodo, jog į ginčo teritoriją, esančią J. K. turėtoje žemėje, patenka teritorijos tarp Birutės al., Kęstučio g., Meilės al. ir Gedimino g. abiejų pusių detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-12-04 sprendimu Nr. 195, suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1,3177 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2013-12-04 įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-263 „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, perdavimo neatlygintinai naudotis Viešajai įstaigai Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui“, 2013-12-10 tarp Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus, ir Viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro buvo sudaryta Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 16SUN-(14.16.56.)-8, kuria panaudos gavėjui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui 5 metams buvo perduota neatlygintinai naudotis 1,3177 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog pagal Tvarkos 106 punktą vienas iš teisinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995-06-01 buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijai pažymėjus J. K. iki nacionalizacijos Palangoje turėtos žemės dalį, patenkančią į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje ribas, kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei, išskyrus žemės dalį, reikalingą pastatų, esančių šiame žemės sklype, eksploatacijai, Nacionalinė žemės tarnyba vykdys nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, vadovaujantis pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras atsiliepimu siūlo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 1998-05-22 sprendimu Nr. 50 E. V. atkurtos nuosavybės teisės tik į 0,2593 ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į likusią dalį nebuvo atkurtos. Klaipėdos apskrities viršininko 2005-08-12 įsakymu Nr. 13.6-3487 E. V. įrašyta į piliečių eilę neatlygintinai gauti žemės sklypą individualiai statybai. Teigia, jog šių administracinių aktų pareiškėjas neginčijo. Taip pat nurodo, jog pareiškėjas reagavo į Nacionalinės žemės tarnybos siūlymus pasirinkti naują žemės sklypą ir 2011-02-23 su pasiūlymu sutiko. 2012-04-11 pareiškėjas pateikė Nacionalinei žemės tarnybai dar vieną prašymą, kuriuo prašė jam suteikti naują žemės sklypą naujai projektuojamame kvartale. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nuosavybės teisių atkūrimo E. V. (paveldėtojas - pareiškėjas A. K.) klausimas yra išspręstas 1998-05-22 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 50, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija neturi pagrindo iš naujo spręsti šį klausimą. Mano, jog ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-31 raštas Nr. 8.6-D3-K-172r-855 nėra administracinis aktas, o tik informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti skundo dalyku. Pažymi, jog pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I-387-609/2016 (proceso Nr. 3-63-3-00280-2014-2) ginčijo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 32 dalį dėl J. K. žemės detaliuoju planu priskyrimo pastatams (duomenys neskelbtini) Palangoje, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimo Nr. 25 dalį dėl likusios J. K. žemės pažymėjimo kaip valstybės išperkamos ir natūra negrąžintinos žemės, ir prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybę suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint J. K.iki nacionalizacijos Palangoje turėtos žemės dalį, patenkančią į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje ribas, kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei, išskyrus žemės dalį, patenkančią po esamais pastatais. Nurodo, jog administracinė byla buvo nutraukta pareiškėjui atsisakius skundo, todėl vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas siūlo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimo argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro žemės sklypo dalis, į kurią pareiškėjas A. K. siekia atkurti nuosavybės teises natūra.

Byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-31 sprendimo Nr. (8.6)-D3-K-172r-855 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-12 įsakymo Nr. A1-21 dalies teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,2627 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangos m., nuosavybės teisių atkūrimui natūra pagal UAB „Julimatas“ 2016-02-01 parengtą sklypo ribų planą M 1:500 pagrįstumo.

Iš bylos duomenų matyti, jog J. K. Palangos mieste nuosavybės teise valdė 0,3202 ha žemės sklypą (pagal 1937 m. spalio mėn. Žemės perleidimo aktą Nr. 55850), kuris plane pažymėtas Nr. 317, ir 0,2294 ha žemės sklypą (pagal Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1931 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštį išrašą Nr. 116), kuris plane pažymėtas Nr. ą. Iš viso J. K. Palangos mieste nuosavybės teise valdė 0,5496 ha žemės. Pareiškėjo motina E. V. 1990-12-06 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - iki 1940 metų nacionalizacijos J. K. valdytą 0,5496 ha žemę Palangos mieste susigrąžinti natūra (turėtoje vietoje). Klaipėdos apskrities viršininko 1998-05-22 sprendimu Nr. 50 E. V., mirusiai (duomenys neskelbtini) metais, nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai naudojamą 0,2593 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste (sklypas natūrinėje J. K. žemėje, buvusio sklypo Nr. 317 dalyje). Likusios negrąžintos E. V. žemės plotas sudaro 0,2903 ha, į kurį atkurti nuosavybės teises siekia pareiškėjas. Šis plotas patenka į valstybinės žemės 1,3177 ha ploto sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-31 sprendimas Nr. (8.6)-D3-K-172r-855 „Dėl informacijos pateikimo“ priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2016-02-05 prašymą dėl žemės sklypo suformavimo. Sprendime nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, yra visuomeninės paskirties ir nuo 1986 m. užimtas poilsio pastatais ir priskirtas kultūros vertybės teritorijai, todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskirtas valstybės išperkamai žemei ir į jį negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Vertinant ginčijamo sprendimo turinį laikytinas nepagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro teiginys, jog sprendimas nelaikytinas administraciniu aktu. Teismo vertinimu, sprendime yra aiškiai išreikšta institucijos valia neformuoti pareiškėjui žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, o tai įtakoja jo teisių ir pareigų apimtį. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog teritorijoje galioja Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-12 įsakymu Nr. A1-21 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai. Pareiškėjas ginčija šiuo įsakymu patvirtinto detaliojo plano sprendinius dalyje dėl žemės sklypo dalies, į kurią siekia, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės. Trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui argumentuojant, jog pareiškėjas reiškia tapatų reikalavimą kaip administracinėje byloje Nr. I-387-609/2016, pažymėtina, jog nurodytoje byloje pareiškėjas formulavo reikalavimus dėl kitų administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, o ne įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, kaip nagrinėjamoje byloje.

Palangos miesto savivaldybės administracijai argumentuojant, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui dėl Direktoriaus 2016-01-12 įsakymo Nr. Al-21 paduoti, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nors atsakovė argumentuoja, jog detalusis planas skelbtas viešai savivaldybės interneto tinklapyje, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Iš pareiškėjo pateiktų skundo priedų matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-03 rašte Nr. (1.11)-D3-567, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo 2016-02-08 prašymą suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, nurodyta, jog minėtu įsakymu patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas. Iš voke esančio spaudo matyti, jog šis raštas pareiškėjui išsiųstas 2016-03-04, o pareiškėjas skundą teismui padavė 2016-04-01. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015, 2016-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-501-520/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino skundui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-12 įsakymo Nr. Al-21 paduoti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Iki 1997-07-08 galiojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei iki 2001-04-04 galiojusi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra miestų teritorijose, todėl nuosavybės teisės į žemę piliečiams, turintiems gyvenamąjį namą ir jo priklausinius buvusio savininko turėtos žemės vietoje, buvo atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarimu konstatavo, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jeigu pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl priimtos Atkūrimo įstatymo pataisos, numatančios galimybę ir miestuose piliečiams susigrąžinti žemę natūra. Nuo 2002-04-02 Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Nurodytoje įstatymo normoje įtvirtinti du kriterijai, kai žemė negali būti grąžinta natūra, t.y. ji yra užstatyta arba ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl to, kad ginčo žemė nėra užstatyta statiniais, o dėl pareiškėjo pageidaujamos grąžinti natūra žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Šią aplinkybę patvirtina ir ginčijamo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-31 sprendimo Nr. (8.6)-D3-K-172r-855 „Dėl informacijos pateikimo“ turinys, kuriame nurodyta, jog nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant natūra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, dalį nėra galimas, nes sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą, arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali būti pripažinta laisva (neužstatyta), o 12 straipsnyje nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusių žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus.

Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, 1,3177 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklauso valstybei. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas yra rekreacinės teritorijos. Žemės sklypas yra nekilnojamojoje kultūros vertybėje - Palangos miesto istorinėje dalyje, kultūros vertybės (unikalus kodas – 12613, kodas registre iki 2005-04-19 – U2) teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. ĮV-190 1.4 punktu buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, tekstinės dalies sprendinius „Apsaugos reglamentas“ 1995 metais vertingiausia Palangos miesto centrinės dalies teritorija buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje nustatytas griežtas paminklosauginis režimas. Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punkte numatyta, kad U2 teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai, t.y. griežto paminklosauginio režimo teritorijoje negalima skaidyti sklypų. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas, teigdamas, jog 0,2627 ha dalis sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, nėra užstatyta ir į ją pretenduoja atkurti nuosavybės teises, jis siekia sklypo skaidymo, o tai nėra leidžiama atsižvelgiant į teritorijos statusą. Su ginčo žemės sklypo vientisumo išsaugojimu sietinas ir pareiškėjo ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-12 įsakymas Nr. A1-21, kuriuo patvirtintas teritorijos Birutės al., Kęstučio g., Meilės al. ir Gedimino g. abiejų pusių, Palangoje, detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-12-04 sprendimu Nr. 195, koregavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini)Palanga. Šio įsakymo 2 punktu nustatytas suplanuoto žemės sklypo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), Palanga) naudojimo būdas pagal detaliojo plano sprendinius pakeistas iš rekreacinės teritorijos į visuomeninės paskirties teritorijos (V).

Pagal Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius likusi J.K. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo Nr. 317 dalis ir žemės sklypas Nr. ą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr. 25, kuriuo patvirtinti laisvos (neužstatytos) žemės plotai, pažymėti kaip užstatyta teritorija. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga, į kurio dalį atkurti nuosavybės teises siekia pareiškėjas, registruoti du poilsio pastatai ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (aikštelė tvora). Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2013-12-04 įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-263 „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, perdavimo neatlygintinai naudotis Viešajai įstaigai Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui“, 2013-12-10 tarp Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus, ir Viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro sudaryta Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 16SUN-(14.16.56.)-8, kuria panaudos gavėjui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui 5 metams buvo perduota neatlygintinai naudotis 1,3177 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas turi būti vertinamas kaip vientisas ir negali būti skaidomas dėl jo specifinio teisinio statuso, teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog dalyje šio sklypo statinių nėra ir ne visas sklypas reikalingas esančių pastatų eksploatacijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nėra nustatyti laiko kriterijai, t. y. nėra nustatytas laikas, kuris siejamas su žemės užimtumo faktu ar specialaus statuso suteikimo jai momentu, todėl konstatuotina, kad žemė negali būti grąžinta natūra (negali būti priimtas Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje numatytas sprendimas dėl žemės grąžinimo natūra), kai ši žemė atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus, nesvarbu kada šie kriterijai atsirado, išskyrus atvejus, specialiai aptartus įstatymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-450/2009, 2011-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2979/2011). Nors ginčo teritorija priskirta nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijai vėliau nei buvo pateiktas prašymas dėl nuosavybės atkūrimo natūra, konstatuotina, jog ginčo žemė atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėtina ir tai, jog pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 6 punktą žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; (...) atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003-03-04, 2007-07-05 nutarimai). Įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (Konstitucinio Teismo 2014-10-30 nutarimas Nr. KT46-N14/2014). Minėta, jog vien specialaus teritorijos statuso buvimas yra savarankiškas pagrindas priskirti ją valstybės išperkamai žemei. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyta žemė negali būti jam sugrąžinta natūra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes yra užimta nekilnojamosios kultūros vertybės objekto, lemiančio visuomenės interesų prioritetą prieš buvusių žemės savininkų teisėtus interesus.

Pareiškėjas savo argumentus grindžia UAB „Julimatas“ 2016-02-01 parengtu sklypo ribų planu, kuriame nurodyta apie turėtoje žemėje esančią laisvą neužstatytą 0,2627 ha ploto žemę, taip pat ta aplinkybe, kad žemės sklypas negali būti laikomas užstatytu, nes jame nėra statinio sąvoką atitinkančių nekilnojamųjų daiktų, kurių eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas. Minėta, kad ginčo žemė negrąžinama ne dėl to, kad ji užstatyta, bet dėl to, kad ji patenka į kultūros vertybės teritorijos ribas, o dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekyla. Pažymėtina ir tai, jog UAB „Julimatas“ žemės sklypo planas nėra leistinas įrodymas nagrinėjamo ginčo kontekste, nes informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę teikimas priskirtas išimtinai savivaldybės administracijos direktoriui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkto nuostatas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog ginčijami Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-31 sprendimas Nr. (8.6)-D3-K-172r-855 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-12 įsakymo Nr. A1-21 dalis yra teisėti ir pagrįsti ir negali būti panaikinti pareiškėjo nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškėjo patikslintas skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas vadovaujantis Lietuvos respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01). Tais pačiais motyvais atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,2627 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangos m., nuosavybės teisių atkūrimui natūra pagal UAB „Julimatas“ 2016-02-01 parengtą sklypo ribų planą M 1:500 (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo A. K. patikslintą skundą dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-12 įsakymo Nr. A1-21 dalies, 2016-03-31 sprendimo Nr. (8.6)-D3-K-172r-855 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus - suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.