- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- 1-185-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19302-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- S. D., Y. P.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius, Vilma Petrauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. J. (2021 m. birželio 15 d. posėdyje, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
- S. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, neteistas
- Y. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, neteista,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. ir Y. P., iš anksto susitarę ir veikdami kaip vykdytojai, per kitą asmenį pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) pajamas, pelną ir turtą valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:
Y. P., kuri laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2018-11-19 būdama nesusijusi jokiais darbo ar bendrovės valdymo santykiais, tačiau būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtoja, o nuo 2018-11-20 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakinga už apskaitos organizavimą, teisingą buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą ir išsaugojimą, o S. D. laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-07-04 nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir su šia bendrove nesusijęs jokiais darbo ar bendrovės valdymo santykiais, tačiau būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalininku bei kartu su Y. P. faktiškai įmonę valdančiu vadovu, turėdami tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens naudai išvengti mokesčių sumokėjimo, veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2018-08-31 pateikė žinomai klaidingus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei O. T., o nuo 2018-09-01 iki 2019-07-04 bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną ir turtą, o būtent:
- už 2018 m. gegužės mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 0, o turėjo įrašyti 1068,75; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 0, o turėjo įrašyti 88,07;
- už 2018 m. birželio mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 3089,28, o turėjo įrašyti 3351,56; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 24,96, o turėjo įrašyti 81,24;
- už 2018 m. liepos mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 2679,61, o turėjo įrašyti 2945,90; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 69,67, o turėjo įrašyti 129,59;
- už 2018 m. rugpjūčio mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 2933,92, o turėjo įrašyti 3162,86; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 54,32, o turėjo įrašyti 97,39;
- už 2018 m. rugsėjo mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 2954,27, o turėjo įrašyti 3206,89; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 67,49, o turėjo įrašyti 100,59;
- už 2018 m. spalio mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 2870,12, o turėjo įrašyti 3144,59; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 44,09, o turėjo įrašyti 98,53;
- už 2018 m. lapkričio mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 2542,54, o turėjo įrašyti 2851,51; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 24,09, o turėjo įrašyti 66,20;
- už 2018 m. gruodžio mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 5469,53, o turėjo įrašyti 6149,64; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 34,47, o turėjo įrašyti 178,07; laukelyje Nr. 7 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ įrašė 52,95, o turėjo įrašyti 0;
- už 2019 m. vasario mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 4642,37, o turėjo įrašyti 5082,72; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 369,02, o turėjo įrašyti 470,29; laukelyje Nr. 7 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ įrašė 87,97, o turėjo įrašyti 0;
- už 2019 m. kovo mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 3496,58, o turėjo įrašyti 3936,96; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 312,76, o turėjo įrašyti 414,05;
- už 2019 m. balandžio mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 4063,37, o turėjo įrašyti 4500,87; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 399,59, o turėjo įrašyti 498,65;
- už 2019 m. gegužės mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 4090,28, o turėjo įrašyti 4530,65; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 404,21, o turėjo įrašyti 505,49;
- už 2019 m. birželio mėnesį pateiktoje mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GMP313) laukelyje Nr. 5 „Išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 4770,17, o turėjo įrašyti 5210,54; laukelyje Nr. 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ įrašė 486,20, o turėjo įrašyti 587,48;
- už 2018 metus pateiktoje metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (GMP312) laukelyje Nr. 4 „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 22539,27, o turėjo įrašyti 25881,70; laukelyje Nr. 5 „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašė 372,04, o turėjo įrašyti 892,63; „G. G.“ - laukelyje L8 „Išmokos neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ“ įrašė 2862,90, o turėjo įrašyti 4769,17, laukelyje L10 „Išskaičiuota GPM suma“ įrašė 16,66, o turėjo įrašyti 281,32; „E. U.“ - laukelyje L8 „Išmokos neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ“ įrašė 3250,78, o turėjo įrašyti 4621, laukelyje L10 „Išskaičiuota GPM suma“ įrašė 37,24, o turėjo įrašyti 293,17; „R. M.-V.“ - laukelyje L8 „Išmokos neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ“ įrašė 3343,19, o turėjo įrašyti 3409,13;
- už 2019 metus pateiktoje metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (GMP312) laukelyje Nr. 4 „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GMP, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 48963,80, o turėjo įrašyti 51162,77; laukelyje Nr. 5 „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašė 4703,14, o turėjo įrašyti 5207,32; „G. G.“ - laukelyje L8 „Išmokos neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ“ įrašė 3523,39, o turėjo įrašyti 4621,46, laukelyje L10 „Išskaičiuota GPM suma“ įrašė 352,04, o turėjo įrašyti 603,02; „E. U.“ - laukelyje L8 „Išmokos neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ“ įrašė 6878,15, o turėjo įrašyti 7979,05, laukelyje L10 „Išskaičiuota GPM suma“ įrašė 677,71, o turėjo įrašyti 930,91, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai nedeklaravo ir nesumokėjo 1024,77 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 459,18 Eur iš darbuotojo darbo užmokesčio mokamų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, 1278,94 Eur darbdavio mokamų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, 10,23 Eur garantinio fondo įmokų ir 3,53 Eur ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2018 m. gegužės mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 34508, o turėjo įrašyti 44425; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 7247, o turėjo įrašyti 9330; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 6447, o turėjo įrašyti 8530;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2018 m. birželio mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 16438, o turėjo įrašyti 26355; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 3452, o turėjo įrašyti 5535; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 2194, o turėjo įrašyti 4277;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2018 m. liepos mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 15015, o turėjo įrašyti 24932; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 3153, o turėjo įrašyti 5236; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 2090, o turėjo įrašyti 4173;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2018 m. rugpjūčio mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 20080, o turėjo įrašyti 209997; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 4217, o turėjo įrašyti 6300; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 3145, o turėjo įrašyti 5228;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2018 m. rugsėjo mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 13816, o turėjo įrašyti 23733; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 2901, o turėjo įrašyti 4984; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 1788, o turėjo įrašyti 3871;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2018 m. spalio mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 18559, o turėjo įrašyti 28476; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 3897, o turėjo įrašyti 5980; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 2836, o turėjo įrašyti 4919;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2018 m. lapkričio mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 18703, o turėjo įrašyti 28620; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 3928, o turėjo įrašyti 6011; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 2693, o turėjo įrašyti 4776;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2018 m. gruodžio mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 20013, o turėjo įrašyti 29930; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 4203, o turėjo įrašyti 6286; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 2992, o turėjo įrašyti 5075;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. sausio mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 14408, o turėjo įrašyti 24325; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 3026, o turėjo įrašyti 5109; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 1657, o turėjo įrašyti 3740;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. vasario mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 14383, o turėjo įrašyti 24300; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 3020, o turėjo įrašyti 5103; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 1895, o turėjo įrašyti 3978;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. kovo mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 19092, o turėjo įrašyti 29009; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 4009, o turėjo įrašyti 6092; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 2829, o turėjo įrašyti 4912;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. balandžio mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 20536, o turėjo įrašyti 30453; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 4313, o turėjo įrašyti 6396; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 3042, o turėjo įrašyti 5125;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. gegužės mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 21348, o turėjo įrašyti 31265; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 4483, o turėjo įrašyti 6566; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 3326, o turėjo įrašyti 5409;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. birželio mėnesį laukelyje Nr. 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 20954, o turėjo įrašyti 30871; laukelyje Nr. 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 4400, o turėjo įrašyti 6483; laukelyje Nr. 36 „Mokėtinas (grąžintinas) PVM“ įrašė 3236, o turėjo įrašyti 5319, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo papildomai priskaičiuoto 29162 Eur pridėtinės vertės mokesčio;
- metinės pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 metus laukelyje Nr. 18 „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) suma“ įrašė 153254, o turėjo įrašyti 232593; laukelyje Nr. 19 „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ įrašė 26144, o turėjo įrašyti 105483; laukelyje Nr. 52 „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 26144, o turėjo įrašyti 105483; laukelyje Nr. 55 „Pelno mokesčio suma“ įrašė 1307, o turėjo įrašyti 5274, dėl ko neapskaitė 138842,97 Eur pajamų ir nesumokėjo 6942,15 Eur pelno mokesčio, todėl viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 38 880,80 Eur į valstybės biudžetą.
Šiais veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. D. ir Y. P. iš anksto susitarę ir veikdami kaip vykdytojai, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą, o būtent:
Y. P., kuri laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2018-11-19 būdama nesusijusi jokiais darbo ar bendrovės valdymo santykiais, tačiau būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtoja, o nuo 2018-11-20 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakinga už apskaitos organizavimą, teisingą buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą ir išsaugojimą, o S. D. laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-07-04 nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini) " darbuotoju ir su šia bendrove nesusijęs jokiais darbo ar bendrovės valdymo santykiais, tačiau būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalininku, bei kartu su Y. P. faktiškai įmonę valdančiu vadovu, veikdami bendrai, turėdami tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens naudai išvengti mokesčių sumokėjimo, suvokdami savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydami nusikalstamos veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, sąmoningai siekė nusikalstamų padarinių ir laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-07-04 pažeidė:
- 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu"; 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, kadangi dalies gautų pajamų neįtraukė į buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, dėl ko apskaitos informacija buvo netinkama ir neobjektyvi;
- Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179, 16 punkto nuostatas, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai“,
kadangi dalies už parduotas prekes gautų pinigų neįnešė į bendrovės kasą; neteisingai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, mokėjo neoficialų darbo užmokestį ir šiuo laikotarpiu R. M. sumokėjo 60 Eur, G. G. 2060 Eur, E. U. 1560 Eur atlyginimą grynais pinigais kaip neoficialų darbo užmokestį, tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2019-07-04.
Šiais veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimus, kuriais kaltinamas padarė, kadangi atvykęs į Lietuvą nelabai žinojo teisės aktų reikalavimus. Į Lietuvą atvyko maždaug 2018 metų balandžio, o mama - lapkričio mėnesį. Į Lietuvą atvyko plėtoti verslą. Iki atvykstant į Lietuvą gyveno (duomenys neskelbtini), kur užsiėmė tokiu pačiu verslu, kurį pradėjo Lietuvoje. Įmonė jau buvo įsteigta, turėjo parduotuvę. Kai įmonė buvo perkama, jis buvo vienintelis akcininkas. Įmonės direktore buvo paskirta jo mama. Iki mamai atvykstant, buvo pasamdyta buhalterė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Prekes užsakinėdavo jis. Buvo kaip vadovas, priimdavo į darbą pardavėjas, joms vadovavo. Pamena pardavėjas E., R., G. Vykdydamas veiklą, pas buhalterę, kitus asmenis neklausė kaip reikėtų tvarkyti dokumentus, kad atitiktų įstatymus Lietuvoje. Sutinka su kaltinime nurodytais pažeidimais. B. O., kiekvienai pardavėjai pagal atliktą darbą, internetinės bankininkystės būdu pervesdavo atlyginimą. Būdavo, kad jis pardavėjoms sumokėdavo ir grynais pinigais, kurie buvo neapskaityti. Kai jis būdavo išvykęs į (duomenys neskelbtini), parduotuvę prižiūrėdavo mama. Visas pajamas, gautas už parduotas prekes, paprastai apskaitydavo per kasos aparatą. Pardavėjoms mokėdavo iš neapskaityto pelno. Su kaltinimu, kad pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir nurodyti konkretūs dokumentai, kuriuose buvo įrašytos ne tokios pinigų sumos, kokios turėtų būti, sutinka. Jo motina prižiūrėdavo pardavėjas kaip jos dirbdavo prekybos salėje. Turėtų būti, kad jo motinos nurodymu pardavėjos neįmušdavo į kasą visų už prekes gautų pinigų. Nebuvo nustatyta kokią dalį prekių kainos pardavėjos turi apskaityti, įmušti į kasą. Būdavo, kad kai kurie klientai dar neišmušus čekio palikdavo prekyvietę. Neapskaitytus pinigus turėdavo jo mama. Dokumentus buhalterei atsiųsdavo darbuotojai. Susikalbėdavo vertimo programėlės pagalba. Prekes, kurias pardavinėdavo Lietuvoje, gaudavo iš (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Sutinka su kaltinime nurodyta suma, kad „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo į valstybės biudžetą 38880,80 Eur. Susitarimą su VMI dėl skolos grąžinimo vykdo. Mano, kad skola valstybei pagal VMI ieškinį - 37773,37 Eur, turėtų būti priteista iš „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus, kurių neapskaitydavo, panaudodavo darbuotojų atlyginimams, pragyvenimui. Jis oficialaus atlyginimo negaudavo. Atlyginimą virš 400 eurų oficialiai gauna (duomenys neskelbtini). Šiuo metu buhalterinė apskaita vedama teisingai, visos prekės įmušamos į kasą, viskas yra pateikta buhalterei. Įmonėje jis buvo atsakingas už prekių pristatymą, o motina už prekyvietę, parduotuvės atidarymą, uždarymą ir visus su tuo susijusius reikalus. Savo kaltę nuoširdžiai pripažįsta, gailisi ir prašo į tai atsižvelgti. Jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), turi du mažamečius vaikus.
Kaltinamoji Y. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai apgailestauja, ir atsiprašo dėl savo veiksmų. Pripažįsta tuos veiksmus, kurie kaltinime surašyti. Atvykti į Lietuvą buvo jos sūnaus planas, kuris į Lietuvą atvyko pirmas. Įmonėje su sūnumi funkcijas buvo pasidalinę: parduotuvėje ji vadovavo ir organizavo, prižiūrėjo pardavėjas, o už prekių tiekimą buvo atsakingas sūnus. Ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Į kasą būdavo neįmušami pinigai, kuriuos palikdavo ir išeidavo prekes nusipirkę pirkėjai. Ji nelabai suprato, kad ir tokius pinigus reikia įmušti į kasą. Kokia pinigų suma neapskaityta suskaičiuodavo dienos pabaigoje. Palygindavo kiek prekių parduota, kiek įmušta į kasą. Nestebėdavo pardavėjų, kad jos nepasiimtų sau pinigų, kurių neįmušdavo į kasą. Buvo vaizdo stebėjimo kameros. Buhalterei visus dokumentus, ataskaitas, darbuotojos siųsdavo paštu. Neapskaitytas pajamas naudodavo savo reikmėms, prekių užpirkimui, papildomai mokėdavo pardavėjoms. Kiek tiksliai ji turėjo akcijų nepamena, jai atrodo, kad ji turėjo 80 procentų, o sūnus 20 procentų. Ji pati nusprendė, kad bus direktorė. Nežinojo įstatymų kaip reikia tvarkyti buhalterinę apskaitą. Buhalterei nepateikdavo duomenų apie tas pinigines lėšas, kurių neįmušdavo į kasą. Sutinka, kad biudžetui padaryta 38880 Eur žala. VMI civilinis ieškinys dėl 37773 Eur, turėtų būti priteistas iš bendrovės. Negali tiksliai pasakyti kokios jos oficialios mėnesinės pajamos, nes nesidomėjo, gal apie 2000, kadangi jos vyras (duomenys neskelbtini), tai iš ten jos pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, darbo užmokesčio negauna.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas, be jų prisipažinimo ir parodymų teisme, pilnai įrodyta liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo metu.
Liudytoja E. T. (U.) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2018 m. balandžio 20 dieną. Į darbą priėmė (duomenys neskelbtini) pilietis S. D., kurį vadino S. Tuo metu parduotuvė lankytojų dar nepriėmė, jos dar tik ruošė parduotuvę atidarymui, dėliojo įvairias prekes. Už vieną išdirbtą dieną jai ir kitoms darbuotojoms: G. G., N. (pavardės neatsimena), kitai G., A., J., D. ir R., po visos darbo dienos S. brolis B. L. iškart grynais pinigais išmokėdavo po 20 Eur. Jokiame dokumente dėl išmokėtų pinigų jai pasirašyti nereikėjo. Tuo laikotarpiu, kuomet buvo ruošiama parduotuvė atidarymui, ji dirbo ne mažiau kaip 10 dienų, už tai gaudama viso ne mažiau kaip 200 Eur grynųjų pinigų. Parduotuvės ruošimo atidaryti metu, ji oficialiai įdarbinta nebuvo, kiek žino ir kiti darbuotojai dirbo neįdarbinti oficialiai. Paruošus parduotuvę atidarymui, S. visų paklausė kas nori likti parduotuvėje dirbti, tuomet ji ir kitos kelios darbuotojos norėjo įsidarbinti oficialiai, todėl sutiko likti. Ji nuo 2018 m. gegužės mėn. 3 d. buvo įdarbinta kasininke. Darbo sąlygos buvo aptartos sekančią dieną po įdarbinimo. Apie darbo tvarką darbuotojams pasakojo S., kuris pasakė, kad reikės į kasą nefiksuoti dalies gaunamų pajamų, kad fiksuoti kasoje tik tuomet kai pirkėjas to reikalauja. Į dieną kasos aparatu fiksuodavo apie 1000 Eur, nebuvo fiksuota apie 500-700 Eur suma, priklausydavo nuo pirkėjų srauto. Taip pat S., kalbėdamas apie darbo tvarką pasakė, jog joms, t. y. darbuotojoms pridės grynųjų pinigų prie atlyginimo. Pradžioje sakė, kad bus pridėta po 80 Eur, tačiau vėliau ši suma pakilo iki 120 Eur. Kaip supranta, šiuos priedus prie atlyginimo gaudavo už tai, kad padėdavo jiems gauti kasoje nefiksuotų pinigų. Darbo sutartyje buvo rašomas atlyginimas 450 Eur, o vėliau suma padidėjo iki 595 Eur. Perduodant pamainą, prekių likučio ji neskaičiuodavo. Įmonės veiklą organizuodavo ir kontroliuodavo bei nurodymus darbuotojams dėl darbo tvarkos, prekių išdėstymo, grynųjų pinigų papildomo pridėjimo prie atlyginimo duodavo S. arba jo motina Y. P.. Paprastai visada nurodymus duodavo S., tačiau jam išvykus įsigyti prekių, pasilikdavo jo motina, ji ir duodavo nurodymus dėl bendros tvarkos. Jei S. būdavo išvykęs ir jau būdavo atlyginimų išmokėjimo metas, tuomet atlyginimo priedą neapskaitytą buhalteriškai išduodavo S. motina. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą – atlyginimų ir kt. išmokų paskaičiavimą, duomenų pateikimą VMI ir Sodrai buvo atsakinga O. T.. Prekes užsakinėdavo S. Banko kortelėmis atsiskaitymai nevykdavo. Kuomet pirkimas nebuvo fiksuojamas kasoje, tai rašydavo ant paprasto lapelio sumą ir tą grynųjų pinigų sumą įdėdavo į kasos aparatą, o lapelį palikdavo prie kasos. Kitos pardavėjos darydavo taip pat. Kiekvieną dieną būdavo skaičiuojami kasoje buvę pinigai. Taip darbo dienos pabaigoje darydavo pats S., jam nesant jo motina, arba kuomet jų nebūdavo ji arba kitos darbuotojos. Išimtus iš kasos pinigus S. arba jo motina išsinešdavo. Atlyginimą gaudavo į savo bankinę sąskaitą, vieną kartą į mėnesį. Taip pat jai buvo išduodamas priedas prie atlyginimo, t. y. užmokestis vokelyje po 80 Eur kiekvieną nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., nuo 2018 m. spalio mėn. iki šiol kas mėnesį „vokelyje“ gauna po 120 Eur. „Vokelyje“ paskutinį kartą yra gavusi 2019 m. birželio mėn., lyg 25 dieną. Kur tiksliai buvo laikomi pinigai neapskaityti kasos aparatu nežino, kadangi S. arba jo motina juos pasiimdavo. Kiek per jos darbo dieną (pamainą) į kasą buvo neįmušama pinigų, tiksliai pasakyti negali. Nuo tada kai pradėjo dirbti, t. y. nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki šiol, kas mėnesį buvo parduodama prekių nefiksuojant kasoje ne mažiau kaip už 14 000 eurų. Kasos aparatu apskaitytus pinigus taip pat išimdavo pats S. arba jo motina, kur juos dėdavo ji nežino (t. 3, b. l. 22)
Liudytoja G. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytoja E. T.. Liudytoja papildomai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo iki 2019-06-01. Tuo laiku direktorė visą laiką buvo Y. P.. Direktorė būdavo parduotuvėje, tačiau nurodymų darbuotojams neduodavo, arba labai retai, daugiausiai viskam vadovavo S. D., nes jis mokėjo šiek tiek lietuviškai, o ko negalėdavo pasakyti, parašydavo telefone naudodamasis „Google translate“. S. D. nurodydavo už kokią sumą tą dieną reikia prekių apskaityti kasos aparatu (pvz. 800 Eur), kitų prekių kasos aparatu neapskaitydavo. Sumos, kurias gaudavo neįmušant prekių kasos aparatu, buvo rašomos ant lapelio, o visi pinigai - tiek apskaityti, tiek nepaskaityti buvo dedami į kasos aparatą. Pinigai, kurie nebuvo apskaityti kasos aparatu, kartu su lapeliu, ant kurio buvo parašytos pinigų sumos, buvo perduodami S. D.. Į dieną neapskaitant kasos aparatu buvo parduodama prekių ne mažiau kaip už 400 Eur. Per mėnesį buvo parduodama prekių ne mažiau kaip už 12000 Eur. Jei S. D. nebūdavo, suprekiautus neapskaitytus pinigus tokia pačia tvarka reikėjo paduoti jo motinai Y. P.. Per mėnesį kasos aparatu buvo fiksuojama ne mažiau kaip 24000 Eur. Darbo užmokestis buvo mokamas 1 kartą per mėnesį: pavedimu į banko sąskaitą - minimalus darbo užmokestis, kuris buvo nurodytas darbo sutartyje, o kita dalis – „vokelyje“ - grynais pinigais. Pinigai vokelyje buvo mokami kiekvieno mėnesio 1 dieną, o oficialus atlyginimas - 10 dieną. Vokelyje gaudavo po 120 Eur kiekvieną mėnesį. Šį papildomą nepaskaitytą darbo užmokestį gaudavo tik kasininkės - ji, E. ir R. Kitoms darbuotojoms jis nebuvo mokamas. Tik įsidarbinus, pirmus du mėnesius „vokelyje“ buvo mokama po 100 Eur, o vėliau kiekvieną mėnesį po 120 Eur. Darbo užmokestį „vokelyje“ mokėdavo S. D. (t. 3, b. l. 15).
Liudytoja R. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonės „(duomenys neskelbitni)“ parduotuvėje (duomenys neskelbitni) oficialiai įsidarbino 2018-05-03, tačiau neoficialiai dirbti pradėjo maždaug 2018 m. balandžio 26 d. Įsidarbindama suprato, kad vadovas yra (duomenys neskelbitni) pilietis, vadinamas S. Iki oficialaus įdarbinimo, už vieną išdirbtą dieną jai ir kitoms darbuotojoms, po visos darbo dienos S. draugas grynais pinigais išmokėdavo po 20 Eur, už kuriuos niekur pasirašyti nereikėjo. Įsidarbinus oficialiai apie darbo tvarką pasakojo S. Vėliau, kuomet išdirbo keletą mėnesių, galėjo būti 2018 m. liepos mėnesį, S. pasakė, kad ji pakeis kažkurią iš kasininkių. Parodė, jog kai žmogus ateina reikia kasos aparate įvesti sumą ir jei žmogus nueina tai kvito nespausdinti, o sumą parašyti lapelyje ir lapelį palikti prie kasos, o grynuosius pinigus palikti kasos aparate. Kiek jai teko pavaduoti kasininkes, tai jų pietų metu būdavo perkama prekių ir nefiksuojama kasoje ne mažiau kaip 30 eurų. Su S., kuris šiek tiek mokėjo lietuviškai, jei nesuprasdavo bendraudavo internetinių vertimo programų pagalba. Pasibaigus pamainai pagal darbo grąfiką, prekių likutis skaičiuojamas nebuvo. Įmonės veiklą organizuodavo ir kontroliuodavo bei duodavo nurodymus darbuotojams dėl darbo tvarkos, prekių išdėstymo S. arba jo motina Y. P.. Paprastai visada nurodymus duodavo S., tačiau jam išvykus įsigyti prekių pasilikdavo jo motina, ji ir duodavo nurodymus dėl bendros tvarkos. Priimta į darbą nebuvo supažindinta su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kasos aparatų naudojimo tvarka, kasos žurnalo pildymu. Pagrinde tik žmogui pareikalavus būdavo išmušamas kasos kvitas, taip pat jei pirkėjas laukdavo. Banko kortelėmis atsiskaitymai nevykdavo. Kuomet nebuvo pirkimas fiksuojamas kasoje, tai rašydavo ant paprasto lapelio sumą ir pinigus įdėdavo į kasos aparatą, o lapelį palikdavo prie kasos. Kiek matydavo kiekvieną dieną būdavo skaičiuojami kasoje buvę pinigai, juos skaičiuodavo S., o jam nesant - jo motina. Išimtus pinigus iš kasos S. arba jo motina išsinešdavo. Atlyginimą ji gaudavo į savo bankinę sąskaitą vieną kartą į mėnesį. Jai nebuvo išduodamas priedas prie atlyginimo, t. y. užmokestis vokelyje. Kiek per jos darbo dieną (pamainą) į kasą buvo neįmušama pinigų tiksliai pasakyti negali. Laikotarpiu, kai pradėjo dirbti grynai prie kasos, t. y. nuo 2019-06-01 iki šiol, į kasą kas dieną buvo nemušama ne mažiau kaip 300 Eur. Kasos aparatu apskaitytus pinigus taip pat išimdavo pats S. arba jo motina. Atlyginimas „vokelyje“ nebūdavo sumokamas parduotuvėje esančiais daiktais (t. 3, b. l. 29).
Liudytoja R. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbitni)“ dirba nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Jai nuėjus į parduotuvę dėl darbo, bendravo su pardavėja E. ir parduotuvės vadovu S. P., kurį vadina S.. Darbo sutartį pasirašyti jai davė S. D.. Kiek prisimena, darbo sutartyje UAB „(duomenys neskelbitni)“ nurodytas direktorius B. L.. Parduotuvės darbą organizuodavo S. D.. Jis nurodydavo, kada reikia eiti markiruoti (žymėti kainų) naujai atvežtoms prekėms, o daugiau kažkokių nurodymų nelabai kas duodavo, kontrolės buvo labai mažai. Kokios yra S. D. pareigos tiksliai nežino. Jai atrodė, kad jis yra vadovas - akcininkas. Jos supratimu direktorė yra S. D. mama Y. P., kadangi jos vardą yra mačiusi ant kasos pajamų, kasos išlaidų orderių. Y. P. jokių nurodymų neduodavo, jeigu kažką nurodydavo, tai tik S. D., kuris šiek tiek moka lietuviškai. Parduotuvėje darbo metu visada būna S. D. arba jo motina. Dalis prekių, kurios buvo parduodamos, buvo neapskaitomos kasos aparatu ir pirkėjams neišduodami kvitai. Kasos aparatu neapskaityti pinigai taip pat buvo laikomi kasos aparato stalčiuje, kartu su apskaitytais pinigais. Kiekviena suma, kuriai nebuvo išmuštas kasos kvitas, buvo užrašoma ant lapelio. Už kokią sumą per dieną parduodama prekių, kurios nepaskaitomos kasos aparatu, ji negali pasakyti. Atlyginimą ji gauna vieną kartą per mėnesį, pervedant į banko sąskaitą, gauna tik tą darbo užmokestį, kuris nurodytas darbo sutartyje - 413 Eur. Prieš Kalėdas visos darbuotojos gavo dovaną - galėjo pasiimti prekių už 50 eurų (t. 3, b. l. 11)
Liudytoja D. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbitni)“ dirba nuo 2019 m. birželio 1 d. salės darbuotoja. Dėl įsidarbinimo bendravo su S. Su kasos aparatu nedirbo niekada, iš klientų pinigų neimdavo. Parduotuvės darbą organizuodavo S., o kai jis išvykdavo, tai už viską atsakinga likdavo jo motina. S. arba jo motina nurodydavo, kada reikia eiti žymėti kainų naujai atvežtoms prekėms, kad reikia sudėti magnetines apsaugas ant drabužių. Jai atrodė, kad S. yra direktorius, vadovas, kuris nurodo visus reikiamus atlikti darbus. Jam nesant, parduotuvės darbui pilnai vadovauja jo motina. Ji darbus nurodo gestais, kadangi nemoka lietuviškai. Per darbo laikotarpį yra mačiusi, kad kasininkės 1-2 kartus neišmušė kasos aparatu iš klientų už įsigyjamas prekes gautų pinigų, o už prekes gautus pinigus įdėdavo į kasos stalčių. Nežino kiek pinigų per dieną ar per mėnesį būna nefiksuota kasos aparate. Neoficialaus atlyginimo nėra gavusi (t. 3, b. l. 38).
Iš esmės analogiškus parodymus, išskyrus datą, nuo kada pradėjo dirbti, ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojos A. B. (t. 3, b. l. 50), I. V. (t. 3, b. l. 64).
Liudytoja J. N. , apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo parduotuvės atsidarymo, t. y. 2018 m. pavasario, apie 8 mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbitni)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbitni), batų skyriuje. Kas buvo šios bendrovės direktorius nežino, į tai nesigilino. Kas mėnesį, priklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus, ji gaudavo virš 400 Eur atlyginimą, kuris visą laiką buvo pervedamas į jos banko sąskaitą. Grynųjų pinigų, už kurių gavimą nereikdavo pasirašyti, negaudavo. Ar kitoms darbuotojams būdavo mokamas atlyginimas grynais, už kurio gavimą nereikėdavo pasirašyti, ji nežino. Nėra mačiusi, kad kasoje dirbančios merginos, už parduotas prekes paimtų pinigus ir kasos aparatu neišmuštų kasos kvito. Jai nurodymus dėl darbo duodavo kinietis, kurį vadino S., kartu dirbdavo ir jo mama, tačiau koks jos vardas ji nežino, ją vadino tiesiog „mama“. Kai nebūdavo S., ji kitoms darbuotojoms duodavo įvairius nurodymus darbo klausimais. Darbuotojos klausydavo ir „mamos“ nurodymų, tačiau visos vadovu laikė S. „Mama“ daugiausia sėdėdavo ir stebėdavo parduotuvės vaizdą per monitorių. Kai S. nebūdavo, ji atrakindavo ir užrakindavo parduotuvę (t. 3, b. l. 67).
Liudytoja O. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tvarko UAB „(duomenys neskelbitni)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbitni)“ patys susirado patalpas (duomenys neskelbitni), darbuotojus ir pan., jai suteikė prisijungimo kodus prie jų banko sąskaitos (duomenys neskelbitni) banke, prie Sodros ir VMI duomenų bazių, kad galėtų teikti deklaracijas ir ataskaitas. Su visais UAB „(duomenys neskelbitni)“ kiniečiais ji bendraudavo tik el.paštu, kurie priklausė darbuotojoms lietuvėms arba „VIBER“, tekstą per „Google Translate“ programėlę išvertus į anglų kalbą. Daugiausiai bendravo su vyriškiu vardu S. Ji parašydavo, kiek reikia pinigų banko sąskaitoje, kad galėtų sumokėti mokesčius ir apmokėti sąskaitas, o UAB „(duomenys neskelbitni)“ įnešdavo jos nurodytą sumą į banko sąskaitą iš kurios ji sumokėdavo reikiamus mokėjimus. Kas konkrečiai taip darydavo, ji nežino. Kaip organizuojamas darbas toje parduotuvėje ji nežino. Ji kaip buhalterė buvo atsakinga už ataskaitų ir deklaracijų pateikimą valstybinėms institucijoms, balanso tvarkymą, sąskaitų išrašymą, atlyginimų darbuotojams paskaičiavimą ir apmokėjimą pagal UAB „(duomenys neskelbitni)“ pateiktus duomenis. Reikiamus duomenis jai pateikdavo lietuvės darbuotojos. Jos nufotografuodavo kasos knygos vaizdą už pusę mėnesio ar darbo laiko apskaitos žiniaraštį už mėnesį ir atsiųsdavo jai el. paštu ar per „Viber“. Jeigu reikdavo išrašyti sąskaitą vienai ar kitai įmonei, tai darbuotojos atsiųsdavo visus reikiamus rekvizitus ir pinigų sumą, kuriai reikia išrašyti sąskaitą, o tada ji surašydavo sąskaitą ir išsiųsdavo pateiktu el. paštu. Patys UAB „(duomenys neskelbitni)“ kiniečiai jai asmeniškai atsiųsdavo tik prekių pirkimo dokumentų ir CMR vaizdą, kai įsigydavo prekių iš kitų Europos Sąjungos valstybių, daugiausia tai būdavo iš (duomenys neskelbitni) ir (duomenys neskelbitni). Realiai ji buhalterinę apskaitą tvarkė tik iš jai pateiktų dokumentų ar šių dokumentų fotografuotų vaizdų, kuriuos perduodavo UAB „(duomenys neskelbitni)“ darbuotojos arba šios bendrovės kiniečiai. Kaip suprato UAB „(duomenys neskelbitni)“ parduotuvei vadovavo moteris vardu P. ir vyras vardu S., tačiau koks jo tikras vardas nežino. S. ji matė vieną kartą, kai jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbitni). P. nėra mačiusi ir kas ji tokia nežino, tik žino, kad ji yra vyresnė už S.. UAB „(duomenys neskelbitni)“ buhalterija vedama naudojantis buhalterine programa „(duomenys neskelbitni)“. Jos ir UAB „(duomenys neskelbitni)“ ar šios bendrovės (duomenys neskelbitni) jokie kiti verslo sandoriai nesieja, niekas pas ją neprašė ir nereikalavo, kad tvarkytų šios bendrovės buhalterinę apskaitą kitaip, nei pagal įstatymus (t. 3, b. l. 7).
Civilinio ieškovo atstovas R. J. paaiškino, kad pareiškus civilinį ieškinį ieškinį 37773,37 Eur sumai, buvo gauta informacija, jog sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią yra tvarkingai vykdomi mokėjimai (šiuo metu – 2021-06-11, iš viso jau atlyginta 9611,76 Eur suma), kurią įvertinus buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys gerokai mažesnei sumai: 2472,70 Eur turtinė žala, kuri yra sudaryta iš 750,70 Eur GPM ir 1722 Eur PVM. Po patikslinto ieškinio pateikimo, buvo pateikta patikslinta PVM deklaracija ir papildomai deklaruota 2083 Eur PVM ir šiai sumai atliktas mokėjimas bei pilnai padengtas reikalavimas dėl PVM, todėl šio reikalavimo nebepalaiko. Šiuo atveju lieka tik GPM turtinės žalos klausimas. Specialisto išvadoje (9-10 lapai), nurodytos dvi įmonės darbuotojos - G. G. ir E. U.. Nuo 2018 metų balandžio mėnesio žala yra skaičiuojama iki 2019-05-05 (10 lapas). Susumavus šių dviejų darbuotojų paskaičiuotas sumas, gaunama 1674,19 Eur GPM žala. Įmonė pateikė patikslintas deklaracijas ir deklaravo 923,49 Eur, bet turėjo deklaruoti 1674,19 Eur. Iš patikslintos sumos - 2869 Eur atėmus 1945 Eur gaunamas 923,49 Eur skirtumas. Šiai dienai iš įmonės pusės trūksta 750,70 Eur GPM, būtent tokiai sumai yra patikslintas civilinis ieškinys, kurį prašo tenkinti.
2020 m. lapkričio 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu bei pokalbių stenograma, kuriuose užfiksuoti G. G., A. P. ir E. U. (T.), pokalbiai, kuriuose kalbama apie uždarbį ir darbo sąlygas UAB „(duomenys neskelbitni)“ (t. 1, b. l. 69, 71-72).
2020 m. lapkričio 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu bei pokalbių stenograma, kuriuose užfiksuoti E. U. (T.) pokalbiai su G. G. (UAB „(duomenys neskelbitni)“ kasininkė), mama R. U., sese G. D., draugu T. T., kuriuose kalbama apie parduotuvėje kasos aparatu neapskaitomas prekes ir neapskaitytus pinigus, įvardinamos konkrečios sumos. SMS T. T. rašoma apie gaunamus „juodus“ pinigus (t. 1, b. l. 92, 94-100).
2020 m. lapkričio 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, bei pokalbių stenograma, kuriuose užfiksuoti E. U. (T.) pokalbiai su G. G., T. T., R. U., kuriuose kalbama apie gaunamus „juodus“ pinigus, darbo tvarką parduotuvėje, S. ir jo mamą, neapskaitytas kasos aparatu prekes, neapskaitytus pinigus, nurodomos konkrečios sumos (t. 1, b. l. 101, 103-117).
2020 m. lapkričio 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu bei pokalbių stenograma, kuriuose užfiksuoti E. U. (T.) pokalbiai su R. U., T. T., G. D., D. D., G. G., kuriuose kalbama apie gautus „juodus“ pinigus ir sumas, parduotuvėje neapskaitytas prekes ir pinigus, darbo organizavimą parduotuvėje (t. 1, b. l. 124, 126-172).
2019 m. birželio 25 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas prekių pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbitni)“ priklausančios parduotuvės bei tai, kad pardavėja parduodama vieną iš prekių, gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu ir nepateikė kasos aparato kvito (t. 3, b. l. 25-26).
2019 m. birželio 28 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtos iš UAB „(duomenys neskelbitni)“ parduotuvės įsigytos prekės, kasos kvitas, iš kurio matyti, kad jame yra nurodyta tik viena iš dviejų pirktų prekių (t. 3, b. l. 28-32).
2019 m. birželio 27 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu. kuriame užfiksuotas prekių pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbitni)“ parduotuvės bei tai, kad pardavėja vieno iš pirkėjų gautų už prekes pinigų neapskaitė kasos aparatu (t. 3, b. l. 33 - 35).
2019-07-04 kratos protokolu, kuriame užfiksuoti kratos metu UAB „(duomenys neskelbitni)“ parduotuvėje rasti ir paimti daiktai, dokumentai, pinigai. Nustatyta, kad parduotuvės kasoje yra didesnis pinigų likutis, nei nurodoma kasos aparato ataskaitoje: kasoje apskaityta 659,60 Eur, faktiškai rasta 704,70 Eur, be to, šalia esančioje patalpoje rasta ir paimta 1 ir 2 Eur monetos (t. 3, b. l. 127 - 138).
Kaip matyti iš 2019 m. liepos 5 d. nutarimo, kratos metu paimti 749,10 Eur perduoti saugoti (duomenys neskelbitni) AVPK Aptarnavimo skyriui, pagal 2019 m. liepos 5 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbitni) (t. 3, b. l. 181).
2020 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti kratos metu rastos kasos aparato ataskaitos ir lapelis su rankraštiniais užrašais (t. 3, b. l. 139 -145).
2020 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti kratos metu rasti ne lietuvių kalba surašyti dokumentai (t. 3, b. l. 146-150).
2020 m. kovo 30 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbitni)“ (JAR kodas (duomenys neskelbitni)) juridinių asmenų registre įregistruota 2018-02-15 adresu (duomenys neskelbitni). Bendrovės akcininkai: S. D., valdantis 20 % akcijų ir Y. P., valdanti 80 % akcijų. Įmonės direktorius nuo 2018-03-19 iki 2018-11-20 buvo B. L., nuo 2018-11-20 iki dabar - Y. P.. Nurodyti „(duomenys neskelbitni)“ padaryti teisės aktų pažeidimai dėl kurių iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbitni)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Išskirtos neteisingai pateiktos deklaracijos bei nurodyta kokie tikri duomenys į šias deklaracijas turėjo būti įrašyti. Dėl padarytų pažeidimų ir neteisingai pateiktų duomenų deklaracijose, paskaičiuoti nesumokėti mokesčiai už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2018-12-31 priskaičiuojama 16661,16 Eur mokėtino PVM, už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-07-04 - 12495,87 Eur mokėtino PVM, viso tiriamuoju laikotarpiu PVM apmokestinamų sandorių vertė didinama 138842,97 Eur ir nuo jų priskaičiuojama 29157,03 Eur PVM. Bendrovė nuo 2018 metais neapskaitytų 79338,84 Eur pajamų neapskaičiavo ir nesumokėjo 3966,94 Eur (79338,84 x 5 %) pelno mokesčio. 2019 metais neapskaitydama 59504,13 Eur pajamų siekė sumažinti apmokestinamąjį pelną ir nesumokėti 2975,21 Eur pelno mokesčio. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu bendrovė neapskaitė 138842,97 Eur pajamų ir nuo jų priskaičiuoto 6942,15 Eur pelno mokesčio (t. 4, b. l. 10-29).
2020 m. gegužės 26 d. specialistės paaiškinimų protokolu, kuriame UAB „(duomenys neskelbitni)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė išsamiai paaiškino nesumokėtų mokesčių susidarymo mechanizmą, išskyrė neteisingai pateiktas deklaracijas ir nurodė kokie duomenys, kokiame konkrečiame dokumente ir kokioje konkrečioje šio dokumento vietoje turėjo būti įrašyti, kiek ir kokių mokesčių nesumokėta. Nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbitni)“ papildomai priskaičiuojami mokėtini mokesčiai: 1024,77 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 459,18 Eur iš darbuotojo darbo užmokesčio mokamų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų; 1278,94 Eur darbdavio mokamų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų; 10,23 Eur garantinio fondo įmokų; 3,53 Eur ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų; 29162 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 6942,15 Eur pelno mokesčio. Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbitni)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą negalima nustatyti kur buvo panaudota kasos aparatu neapskaityta 168000 Eur pinigų suma už parduotas prekes (t. 4, b. l. 57 - 66).
Dėl veikų kvalifikavimo
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015).
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, arba pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).
Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020).
Remiantis BK 220 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo šių dokumentų pateikimo momento. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.).
Kaip matyti iš specialisto išvados, kaltinamieji yra UAB „(duomenys neskelbitni)“ akcininkai: S. D., valdo 20 % akcijų ir Y. P. - 80 % akcijų. Įmonės direktorius nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. buvo B. L., nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki dabar - Y. P.. Kaip seka iš kaltinamųjų parodymų bei liudytojų apklausos protokoluose nurodytų duomenų, kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamieji faktiškai vadovavo įmonei. Vykdydami jų nurodymus darbuotojai neapskaitydavo dalies pajamų, gautų už parduotas prekes, jiems buvo mokamas neoficialus atlyginimas, o buhalterinę apskaitą teikiančiam asmeniui buvo pateikiami tik oficialiai apskaitytų pajamų duomenys, nurodomas tik oficialiai mokamas darbo užmokestis. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai buvo pažeisti ir tai lėmė, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o valstybės įgaliotai institucijai buvo pateikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną. Aukščiau aptartų veiksmų visuma patvirtina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Aptarti duomenys patvirtina ir tai, kad abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje kaip vykdytojai, vienas kito veiksmams pritarė. Nesumokėtų mokesčių suma - 38 880,80 Eur viršija 750 MGL, tarp Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jų atlikti veiskmai visiškai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Duomenų apie kaltinamųjų psichikos sutrikimus negauta. Jų parodymai yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti jų pakaltinamumu, nėra.
Kaltinamųjų atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų lengvinanti aplinkybė, kad savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina kaltinimuose nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nusikaltimų padarymo metu kaltinamieji Lietuvoje teisti nebuvo. Duomenų charakterizuojančių juos neigiamai nėra. Jie abu dirba, turi šeimas.
Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji nėra linkę sistemingai pažeidinėti teisės normas ir nusikalsti. Tai, jog kaltinamieji po nusikalstamų veikų įvykdymo ėmėsi veiksmų, kad būtų sumokėti mokesčiai valstybei, leidžia teigti, jog jie iš tiesų savo elgesį vertina kritiškai, o jų veiksmus nulėmė ne tik noras nuslėpti mokesčius, bet ir kalbos bei įstatymų nežinojimas. Nors ši aplinkybė (įstatymų nežinojimas) ir nešalina jų atsakomybės, tačiau leidžia jų veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus, nei tais atvejais, kai analogiškos veikos vykdomos puikiai žinant įstatymus.
Kaltinamieji padarė po dvi nusikalstamas veikas, kurių viena, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje priskiriama apysunkių, o nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Pažymėtina, kad už nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje yra numatyta tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė, tuo tarpu už nusikaltimą numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje be laisvės atėmimo iki 4 metų bausmės numatyta ir alternatyvios bausmės – bauda arba areštas. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir už nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta.
Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010).
Aukščiau aptartos tiek kaltinamuosius, tiek jų padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės laikomos išimtinėmis, jos rodo, jog padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo, o kaltininkai nėra tiek pavojingi, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti tik skiriant jiems laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog paskyrus kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmę, neabejotina, kad būtų sutrikdyta įmonės veikla ir tai lemtų, jog 2020 m. gruodžio 22 d. Mokestinės paskolos sutartis vargu ar būtų vykdoma. Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, juolab, kad galimybės taikyti visišką bausmės vykdymo atidėjimą už sunkų nusikaltimą, pagal šiuo metu galiojančias BK 75 straipsnio nuostatas nėra, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti kaltinamiesiems švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę – baudą. Tokia bausmės rūšis, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamųjų asmenybes bei vykdomą ūkinę veiklą, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamuosius už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti juos nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti juos taip, kad ateityje jie laikytųsi įstatymų, tokiu būdu, be kita ko, užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Bauda, remiantis jau išdėstytais motyvais, kaip labiausiai atitinkanti bausmės paskirtį, skirtina ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Už nusikalstamas veikas paskyrus baudos bausmę nebus pažeisti ir kaltinamųjų socialiniai ryšiai.
Baudos dydis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, įvertinus jau minėtas aplinkybes bei gaunamas pajamas (tame tarpe ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu užfiksuotouose pokalbiuose nurodomas pajamų sumas), kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį vykdant nusikalstamas veikas (pagal liudytojų parodymus įmonės veiklai daugiau vadovavo ir vadovu buvo laikomas S. D.), tai, kad skiriama ženkliai švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė, skirtinas:
- kaltinamajam S. D., pagal BK 220 straipsnio 2 dalį - 270 MGL (13500Eur), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7500 Eur);
- kaltinamajai Y. P. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, artimesnis minimaliam, numatytam už sunkius nusikaltimus - 210 MGL (10500Eur), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6000 Eur).
Kadangi nusikalstamas veikas sieja vieninga tyčia, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Byla buvo baigta nagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamieji kaltais prisipažino, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – kaltinamiesiems paskirtos subendrintos bausmės sumažinamos vienu trečdaliu (BK 41 straipsnis, 547 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktai, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis).
2020 m. gruodžio 7 d. prokuroro nutarimu S. D. paskirta kardomoji priemonė - 10000 eurų užstatas (t. 4, b. l. 159-170), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, nuosprendį pradėjus vykdyti užstatas grąžintinas jo davėjui (BPK 119 straipsnis, 133 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 136 straipsnis).
2020 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbitni) VPK KP ENTS tyrėjo nutarimu Y. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 172-182), paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintina (BPK 119 straipsnis, 136 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl civilinio ieškinio
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI) 2020 m. lapkričio 25 d. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamųjų, kaip skolininkų daugeto, priteisti 37773,37 eurų (iš jų 1674,19 Eur GPM, 29157,03 Eur PVM ir 6942,15 Eur pelno mokesčio (t. 5, b. l. 5-10). Bylos nagrinėjimo teisme metu teismui buvo pateikta 2020 m. gruodžio 22 d. Mokestinės paskolos sutartis, iš kurios matyti, jog su mokesčių mokėtoju UAB „(duomenys neskelbitni)“ buvo susitarta 38446,93 eurų mokesčių sumokėjimą (GPM - 509,24 euro; GPM delspinigiai - 125,79 eurų; PLN mokestis - 6942 eurų; PLN delspinigiai - 323,68 euro; PVM - 27075 eurų ir PVM delspinigiai -2471,22 euro) išdėstyti laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. (t. 5, b. l. 163-166). 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu mokestinės nepriemokos sumokėjimą išdėstytas (t. 5, b. l. 160-161). Teismui buvo pateikti ir dokumentai, patvirtinantys, jog įsipareigojimai pagal sutartį yra vykdomi. 2021 m. birželio 7 d. teismui pateiktu patikslintu VMI ieškiniu iš kaltinamųjų buvo prašoma priteisti 2472,70 Eur (iš jų 750,70 Eur GPM ir 1722 Eur PVM) (t. 6, b. l. 17-19). 2021 m. birželio 15 d. teismo posėdyje kaltinamojo S. D. gynėjas pateiktė teismui pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2018 m. gruodžio mėn., kuri buvo priimta 2021 m. birželio 14 d. bei mokėjimą patvirtinančius dokumentus (t. 6, b. l. 38, 39, 40). Šiame teismo posėdyje dalyvavęs civilinio ieškovo VMI atstovas nurodė, kad šiuo metu likę nesumokėta tik 750,70 Eur GPM mokesčio nepriemoka, todėl šiai sumai ieškinį prašė tenkinti (t. 6, b. l. 43-45). Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spresti, kad nesumokėtų mokesčių sumokėjimo klausimai yra ir buvo sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tiesiogiai su už šių mokesčių nesumokėjimą atsakinga UAB „(duomenys neskelbitni)“. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Tokių sąlygų nagrinėjamu atveju nėra, kadangi UAB „(duomenys neskelbitni)“ yra veikianti įmonė, su ja sudaryta Mokestinės paskolos sutartis dėl nesumokėtų mokesčių mokėjimo tvarkos, kurią įmonė vykdo. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką taip pat turi būti išvengta situacijų, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje reiškiamas dėl tos pačios mokestinės nepriemokos, dėl kurios jau buvo taikytos ar taikomos Mokesčių administravimo įstatymo numatytos teisinės priemonės (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-202-303/2020). Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbitni)“ šioje byloje nėra kaltinama nusikalstamų veikų įvykdymu, nėra patraukta civiline atsakove, todėl klausimas dėl jos civilinės atsakomybės šioje byloje negali būti sprendžiamas. Remiantis išdėstytu, VMI civilinis ieškinys kaltinamiesiems atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis Nr. 2K-7-86-303/2018).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- byloje esančios CD laikmenos bei dokumentai (įsiūti byloje) paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
- UAB „(duomenys neskelbitni)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (12 segtuvų, 2749 lapai) - saugomi (duomenys neskelbitni) AVPK, grąžintini įmonės įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
- paketas Nr. 207163 su daiktais, pirktais iš UAB „(duomenys neskelbitni)“ parduotuvės, kasos aparato kvitai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
- grynieji pinigai 749,10 Eur išimti kratos metu 2019 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbitni)“ parduotuvės patalpose - saugomi (duomenys neskelbitni) AVPK (t. 3, b. l. 181): 659,60 Eur grąžintina UAB „(duomenys neskelbitni)“, kadangi kaip matyti iš 2019 m. liepos 4 d. kratos protokolo, ši pinigų suma buvo apskaityta kasos aparatu, todėl nėra pagrindo šią pinigų sumą laikyti nusikalstamos veiklos rezultatu (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); likusi pinigų suma – 89,50 Eur, apskaityta nebuvo, todėl įvertinus liudytojų parodymus apie kasoje neapskaitomas pinigines lėšas už parduotas prekes, ši pinigų suma konfiskuotina, kaip nusikalstamos veiklos rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams (...) išmokami pinigai, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Nagrinėjamu atveju tyrimą atliko ir specialisto išvadą surašė FNTT Kauno apygardos valdybos specialistė, vykdžiusi tarnybines pareigas, todėl pagrindo priteisti iš kaltinamųjų šias proceso išlaidas nėra. Be to, byloje buvo patirtos išlaidos apmokant vertėjo paslaugas, kurių priteisimo iš kaltinamųjų galimybės įstatymas nenumato (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Kaltinamiesiems buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau įvertinus tai, jog advokato pagalba jiems buvo teikiama kaip nemokantiems proceso kalbos, tai, jog kaltinamiesiems skiriamos baudos bausmės, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
S. D. (gim. (duomenys neskelbitni)) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - 270 MGL (13500 Eur) bauda;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7500 Eur) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti S. D. subendrintą bausmę – 270 MGL (13500 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. D. (gim. (duomenys neskelbitni)) galutinę sumažintą bausmę - 180 MGL (9000 Eur) baudą.
Y. P. (gim. (duomenys neskelbitni)), pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - 210 MGL (10500 Eur) bauda;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6000 Eur) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti Y. P. subendrintą bausmę – 210 MGL (12000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Y. P. galutinę sumažintą bausmę - 140 MGL (7000 Eur) baudą.
2020 m. gruodžio 7 d. prokuroro nutarimu S. D. paskirtą kardomąją priemonę - 10000 eurų užstatą iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, nuosprendį pradėjus vykdyti užstatą grąžinti jo davėjui – UAB „(duomenys neskelbitni)“.
2020 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbitni) VPK KP ENTS tyrėjo nutarimu Y. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- byloje esančius dokumentus bei CD laikmenas, palikti saugoti byloje;
- UAB „(duomenys neskelbitni)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (12 segtuvų, 2749 lapai) saugomus (duomenys neskelbitni) AVPK, grąžinti įmonės įgaliotam asmeniui;
- paketą Nr. (duomenys neskelbitni) su daiktais, pirktais iš UAB „(duomenys neskelbitni)“ parduotuvės, kasos aparato kvitus, sunaikinti;
- kratos metu 2019 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbitni)“ parduotuvės patalpose paimtus 659,60 Eur grąžinti UAB „(duomenys neskelbitni)“, 89,50 Eur konfiskuoti.
Proceso išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų dėl kaltinamųjų gynimo iš kaltinamųjų S. D. ir Y. P. nepriteisti.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.