Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1029-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
2S-1029-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05834-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Pareiškėjas
V. S.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1029-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05834-2014-9Procesinio sprendimo kategorija:122.4.; 129.8. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6973-797/2014 pagal pareiškėjo V. S. skundą antstoliui T. U. dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė vykdomąją bylą Nr. 0136/05/00752 nutraukti bei panaikinti turto areštą suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodė, kad antstolis T. U. 2005-07-18 areštavo pareiškėjui priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas yra 3326,00 Lt, o šiuo metu galiojanti Civilinio proceso kodekso redakcija nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą leidžia tik esant išieškojimo sumai didesnei nei 7000,00 Lt. Be to, teigė, kad per praėjusius 9 metus jokie išieškojimo veiksmai atliekami nebuvo, senaties terminas yra senai suėjęs.

2014-07-21 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skundo, nurodydamas, jog pareiškėjo skundžiamas turto arešto aktas surašytas 2005-07-18 ir yra pasibaigęs naikinamasis 90 dienų terminas, todėl skundo nenagrinėjo ir jį grąžino pareiškėjui.

Atsiliepimas

Skunde pareiškėjas nurodė ir naują skundo pagrindą – vykdymo senaties termino taikymą, todėl antstoliui buvo siųstas skundo nuorašas atsiliepimui pateikti. Antstolis pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, jog vykdymo veiksmai minėtoje vykdomojoje byloje buvo atliekami nepertraukiamai, skolininkas savo ruožtu nei asmeniškai, nei per atstovą nebuvo kreipęsis į antstolio kontorą dėl skolos apmokėjimo, neinformavo apie savo faktinę gyvenamąją vietą, nedirbo ir neturėjo pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, teigė, kad dėl šių priežasčių nėra pagrindo taikyti senaties termino.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto VPK atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.117 str. 6 d., naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga, naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti, o CPK 512 straipsnyje nurodytas 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminas yra naikinamasis, todėl sutiko su antstolio pozicija, jog yra praleistas terminas skundui paduoti. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog skola per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolio aplaidumo. Nurodė, kad vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus, tikrinama skolininko turtinė padėtis. Teismas nustatė, kad skolininkas nebuvo suinteresuotas įsidarbinti ir deklaruoti savo pajamas, vykdė nusikalstamas veikas, nė karto nėra kreipęsis į antstolį, nėra domėjęsis vykdomosios bylos eiga, byloje nėra duomenų, kad skola būtų mokėta gera valia, todėl bylos duomenys leido spręsti, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog antstolio veiksmai yra teisėti, todėl pareiškėjo skundą atmetė (CPK 178, 185 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir skundą patenkinti – vykdomąją bylą, suėjus senaties terminui, nutraukti, o neteisėtą turto areštą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad, apelianto manymu, galutiniai teismo sprendimai turi būti motyvuoti ir aiškūs, tačiau šių reikalavimų teismas nesilaikė. Apeliantas nurodo, kad tuščiažodžiavimas nutartyje yra nesuderinamas su jo turima teise į teisingą teismą, todėl ši jo teisė buvo akivaizdžiai pažeista. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai ir melagingai nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie vykdomą išieškojimą, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą teismą, dėl ko pareiškėjas įgijo teisę į žalos atlyginimą. Apeliantas teigia, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o buvimas laisvės atėmimo įstaigoje senaties termino nestabdo. Be to, nurodo, kad teismas priėmė nutartį, priešingą teismų praktikai ir įstatymams.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta ginčo teisine kvalifikacija bei motyvais teisingai taikant teismų praktiką, todėl teismas nekartoja šiais klausimais išdėstytų teismo nutarties motyvų, tačiau privalo pasisakyti dėl atskirajame skunde išdėstytų esminių argumentų.

Nagrinėjamu atveju esminis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vykdomą išieškojimą. Tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis T. U. nuo 2005 iki 2014 metų periodiškai siuntė pareiškėjo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siūlymus susimokėti skolą ar informaciją apie vykdymo veiksmus, todėl pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykdymo veiksmus nėra, juo labiau kad šiuo atveju tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, antstolis vykdomoje byloje Nr. 0136/05/00752 nuo 2005 m., kai buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdymui, iki pat 2014 m. teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, Sodrai – dėl pareiškėjo darbovietės bei tikrino duomenis VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ dėl skolininkui priklausančio turto, priėmė patvarkymus dėl turto arešto. Teismo vertinimu, atsižvelgus į šias paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Be to, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, kadangi nei vykdomoje byloje, nei civilinėje byloje nėra duomenų, kad apeliantas, kaip skolininkas, būtų vykdęs pareigą domėtis vykdomosios bylos eiga ar ėmęsis bent kokių aktyvių veiksmų, siekdamas sumokėti baudą. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl taikyti senaties terminą vykdymo procese administracinės teisės pažeidimų byloje nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su pareiškėjo prigimtinių teisių pažeidimu, teismo sprendimo nemotyvavimu ir nukrypimu nuo teismų praktikos, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturintys teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė