Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,6 Eur) bauda;

2) Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

6) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 10 MGL (375,60 Eur) bauda. Subendrintos galutinės bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į paskirtos subendrintos galutinės bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį, bausmė neatlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. I. buvo kaltinamas tuo, kad jis ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. išankstinį mokėjimą už tariamai parduodamą žaidimų konsolę „Playstation PS4“, neketindamas vykdyti sandorio ir parduoti šios prekės, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, paprašęs savo motinos D. I. ir gavęs iš jos jai banke AB „Swedbank“ priklausančios banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 19 d. apie 15.44 val. internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tariamai parduodamą žaidimų konsolę „Playstation PS4“. 2020 m. kovo 27 d. nukentėjusiajam R. Ū. susidomėjus skelbimu ir su tariamu pardavėju susisiekus judriojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bei susitarus pirkti prekę, O. I. nurodė pervesti 220 eurų už parduodamą žaidimų kompiuterį į jo motinos D. I. jam duotą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to nukentėjusiajam 2020 m. kovo 27 d. apie 13.24 val. atlikus mokėjimą, O. I. nurodymu D. I. 2020 m. kovo 27 d. apie 16.27 val. pinigus išgrynino bankomate Nr. H625/HB, esančiame Žemaičių pl. 23, Kaune, ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu O. I. buvo kaltinamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai iš nukentėjusiojo R. Ū. įgijęs nedidelės vertės svetimo turtą - 220 eurų, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje.

Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009).

Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2014, 2K-172-895/2015).

Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą kaltinamojo veikos pobūdį, būtina nustatyti, kad kaltinamasis iš tiesų veikė ir tai, kad tokia jo veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

Pažymėtina, kad sukčiavimo (BK 182 straipsnis), kurio padarymu ir buvo kaltinamas O. I., esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia -kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010).

Pažymėtina, kad ištirti byloje įrodymai patvirtina, kad skelbimas dėl parduodamos žaidimų konsolės „Playstation PS4“, kuriuo susidomėjo nukentėjusysis R. Ū., buvo paskelbtas ne 2020-03-19 apie 15.44 val., kaip nurodyta kaltinime O. I., o 2020-03-27 iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kontaktinį telefono numerį skelbime nurodant judriojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, skelbimas įdėtas ne iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta kaltinime, o iš IP (duomenys neskelbtini). Pašalintas kaltinime nurodytas skelbimas buvo 2020-04-07 iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-69).

Kartu pažymėtina, kad kaltinime nurodytas ir visai ne tas skelbimo numeris (nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodytu numeriu buvo patalpintas visai kitas skelbimas ir tai buvo padaryta kitu metu, tai yra skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas 2020-03-18 15.44 val., be to, šis skelbimas buvo apie parduodamą „Msi gaming laptop“, kuris buvo įdėtas naudojant judriojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo nurodytas ir kaip kontaktinis telefonas. Šis skelbimas įdėtas ir naudojantis kitokiu nei nurodyta kaltinime IP adresu, tai yra iš IP (duomenys neskelbtini), o pašalintas 2020-03-18 iš IP adreso (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu kaltinime nurodyto skelbimo apie parduodamą žaidimų konsolę „Playstation PS4“, kuriuo susidomėjo nukentėjusysis R. Ū., numeris yra kitas - (duomenys neskelbtini). Dėl to darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės - skelbimo patalpinimo laikas, skelbimo numeris ir duomenys apie IP, kuriais naudojantis skelbimas buvo administruojamas, yra neteisingos, nes prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams. Todėl darytina išvada, kad šios faktinės aplinkybės neturi ryšio su O. I. kaltinime inkriminuojama apgaule ir tuo tikslu įdėtu melagingu skelbimu apie parduodamą žaidimų konsolę „Playstation PS4“. Akivaizdu, kad šis skelbimas buvo įdėtas skelbimu portale www.skelbiu.lt visai kitu laiku nei nurodyta kaltinime, ir naudojantis kitu judriojo ryšio telefono abonentu bei IP adresu.

Tačiau net ir tuo atveju, jeigu neteisingai kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl skelbimo numerio, įdėjimo laiko, įdėjimui naudoto judriojo ryšio telefono abonento numerio ir IP adreso vertinti tik kaip rašymo apsirikimo klaidą, byloje esantys įrodymai, kuriais remiantis yra nustatytos tikrosios faktinės aplinkybės, tai yra, kad skelbimas dėl parduodamos žaidimų konsolės „Playstation PS4“, kuriuo susidomėjo nukentėjusysis R. Ū., buvo paskelbtas 2020-03-27 iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), jungiantis iš IP (duomenys neskelbtini)., o kaip kontaktinį telefono numerį skelbime nurodant judriojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), bet kokiu atveju nepatvirtina kaltinamojo O. I. dalyvavimo atliekant šiuos veiksmus.

Minėta, kad pagal byloje esantį kaltinimą, O. I. tiek melagingą skelbimą patalpino internete iš telefono, tiek ir bendravo su nukentėjusiuoju telefonu, kuris buvo nurodytas skelbime kontaktams. Nors byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad iš tiesų kaltinime nurodytas melagingas skelbimas apie tariamai parduodamą kompiuterį „Playstation PS4“, buvo patalpintas iš telefono, tačiau pažymėtina, kad jis buvo patalpintas iš kito, nei nurodytas kontaktams skelbime, judriojo ryšio abonentinio numerio. Skelbimas buvo įdėtas 2020-03-27 iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o kaip kontaktinis telefono numeris skelbime nurodytas judriojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kaip nustatyta ištirtais įrodymais, nurodyti telefono abonentai priklauso išankstinei apmokėjimo paslaugai ir buvo naudojami skirtinguose telefono aparatuose skelbimo įdėjimo metu (abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-03-26 11.18 val. iki 2020-03-28 11.14 val. veikė telefono aparate, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), o abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-03-04 16.48 val. iki 2020-03-27 06.20 val. veikė telefono aparate, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). Analizuojant duomenis apie tai, kokiuose telefono aparatuose veikė minėti abonentiniai numeriai dar iki skelbimo įdėjimo, taip pat nenustatyta, kad jie būtų naudojami viename ir tame pačiame telefono aparate (abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2020-03-26 naudotas telefono aparatuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74-75), o abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2020-03-27 buvo naudotas telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-79). Pagal tokius duomenis išeitų, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis O. I. turėjo bent du mobilaus ryšio telefonus, nes pagal kaltinimą jis pats įdėjo skelbimą bei pats bendravo su nukentėjusiuoju, o taip pat davė žodžiu nurodymus savo motinai dėl pinigų išgryninimo ir tai darė naudodamasis dviem abonentiniais numeriais ir dviem mobilaus ryšio telefonais arba tokius veiksmus atliko kartu su kitu asmeniu.

Tačiau byloje iš viso nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis turėjo bent vieną mobilaus ryšio telefoną ir (ar) naudojosi bent vienu iš minėtų dviejų abonentinių numerių. Kaip nustatyta ištyrus įrodymus, pas kaltinamąjį nei mobilaus ryšio telefonai, nei nurodytų abonentų SIM kortelės niekada nebuvo surasti. Nors Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateikta informacija patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namuose atliekamų kratų metu buvo rasti abu mobilaus ryšio telefonai (IMEI numerių skiriasi tik paskutinis skaičius), kurie šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo naudojami tiek įdedant skelbimą apie parduodamą „Playstation PS4“, tiek ir bendraujant su nukentėjusiuoju R. Ū. (telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), rastas 2020-03-28 10 būrio patalpose, o telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), rastas 2020-04-09 2 būrio patalpose), tačiau nurodytais atvejais šių telefonų savininkai ar jais besinaudoję nuteistieji nebuvo nustatyti. Todėl šių aplinkybių nepakanka daryti neginčytiną išvadą, jog kaltinimui reikšmingu laiku būtent O. I. naudojosi šiais mobiliojo ryšio įrenginiais bei šiais telefono abonentiniais numeriais.

Nurodyti šie duomenys, taip pat ir informacija apie telekomunikacinius įvykius nurodytais telefonų abonentiniais numeriais iš vietovės Pravieniškių kaime, Kaišiadorių rajone iš tiesų pakankama konstatuoti tik tai, kad skelbimas buvo įdėtas, taip pat su nukentėjusiuoju buvo bendrauta telefonu (keliais telefonais), kuriuo ar kuriais naudojosi asmuo, galimai nuteistasis ar keletas jų, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teritorijos, tačiau šie duomenys neįrodo, kad visą tai neabejotinai padarė kaltinamasis O. I.. Kadangi jis nurodytu laiku taip pat atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose 10 būryje, galima daryti tik prielaida, kad jis, kaip ir bet kuris kitas iš tuo metu bausmę atlikinėjusių nuteistųjų, galėjo būti tas asmuo, kuris neteisėtai naudodamasis mobilaus ryšio telefonu įdėjo skelbimą ir bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau prielaidomis ir abejonėmis kaltinimas negali būti grindžiamas, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Pažymėtina, kad abu telefonai buvo surasti ir paimti jau po to, kai pagal nustatytas faktines aplinkybes, kaltininkas įdėjo melagingą skelbimą, kalbėjo su nukentėjusiuoju, o šis pervedė pinigus. Byloje nėra surinkta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad telefono abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ar telefonai, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ar interneto prieigos, kurių IP (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausytų, būtų priklausę kaltinime nurodytu laiku kaltinamajam O. I. ar bent jau būtų jo naudojami. Nukentėjusiojo parodymai taip pat nepatvirtina, jog telefonu dėl sandorio jis bendravo būtent su O. I.. Užfiksuotame susirašinėjime tokių duomenų taip pat nėra (1 t., b. l. 28-31)

Abejones dėl kaltinamojo O. I. galimo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme sustiprina tai, kad, kaip parodė pats kaltinamasis, banko sąskaitos numerį, kad jam būtų grąžinta skola, jis buvo pasakęs kitam nuteistajam vardu M., tačiau toks asmuo byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas (nebuvo iš viso nustatinėjamas). Tuo tarpu nuteistųjų vardu M. 2020 m. kovo mėnesį Pravieniškių pataisos namuose buvo iš viso net 11. Todėl galima daryti prielaidą, kad vienas iš jų galėjo būti kaltinamojo įvardintas kaip „M.“ ar „M.“ ir kad šis asmuo lygiai taip pat, kaip ir O. I., galėjo veikti apgaule pagal šioje byloje suformuluotą kaltinimą. Juolab, kad abu telefono aparatai, kurie nagrinėjamu atveju buvo naudojami įdedant skelbimą ir bendraujant su nukentėjusiuoju buvo rasti 2 ir 10 būriuose (1 t., b. l. 100), kur taip pat tarp bausmę atliekančių nuteistųjų buvo tokių, kurių vardas M. (2 t., b. l. 142-143). Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog būtent O. I. naudojosi minimais mobiliojo ryšio telefono abonentais, kad būtent jis įdėjo fiktyvų skelbimą į interneto svetainę ir būtent jis sudarė su R. Ū. fiktyvų sandorį. Pagal gautus duomenis iš esmės galima daryti tik tokią prielaidą, kuria pagrįsti kaltinamojo kaltės negalima.

Nors banko duomenimis nukentėjusiojo pinigų už kompiuterį pavedimas buvo atliktas į D. I. sąskaitą, kurią, kaip parodė nukentėjusysis, jam nurodė skelbime nurodytu telefonu bendravęs asmuo, tačiau tai nepatvirtina, kad tas asmuo buvo kaltinamasis O. I.. Liudytoja D. I. parodė, kad dėl pasinaudojimo jos sąskaita ir galimybės į ją pervesti pinigus jai skambino ir ji kalbėjosi su sūnumi, kuris minėjo, kad turi pervesti jam skolingas asmuo pinigus, dalį kurių jis paprašė išgryninti ir perduoti taip, kaip jo prašė jam skolingas asmuo. Vėliau tik sūnus, kai sužinojo, kad čia apgaulė, pasakė jai, kad ir jį patį ir ją apgavo. Pats kaltinamasis aiškino analogiškai, nuosekliai tvirtino, kad sąskaitą davė nuteistajam M., kuris gal ir galėjo sukčiauti naudodamasis jo duota sąskaita, bet apie skelbimą nežinojo, jo nedėjo ir su nukentėjusiuoju nebendravo, o apie apgaulę sužinojo, kai mama pasakė ir pamatė kaltinimus jam. Tokie įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis O. I. pas savo motiną prašė banko sąskaitos ir ją galimai perdavė kitam nuteistajam žinodamas, kad ji bus naudojama sukčiavime.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis O. I. teisme nurodė, kad yra kaltas dėl to, kad kitam nuteistajam davė savo motinos banko sąskaitą, į kurią, kaip vėliau sužinojo, buvo pervesti apgaule iš nukentėjusiojo išvilioti pinigai, tačiau kaip matyti iš jo paties paaiškinimų, taip pat liudytojos D. I. parodymų, kitų byloje esančių įrodymų, jokių konkrečių duomenų apie neteisėtą pinigų kilmę, jų atsiradimo aplinkybes (skelbimo pobūdį, talpinimo vietą, būdą, fiktyvaus sandorio pobūdį, jo sudarymo aplinkybes), išskyrus tai, kad pinigai pervesti, kurių dalį nuteistojo M. nurodymu išgryninus, reikalinga perduoti merginai, o kitą dalį reikia pasilikti sau kaip jo grąžinamą skolą, kaltinamasis negalėjo nurodyti. D. I. nuosekliai teigė, jog O. I. pinigų, kurie buvo pervesti į jos sąskaitą, kilmę buvo nurodęs kaip skolą ir šie parodymai nepaneigti. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog O. I. veika objektyviai pasireiškė faktiškai tuo, jog jis gavo ir perdavė savo motinos banko sąskaitos numerį ir liepė savo motinai išgryninti pinigus nuteistojo M. nurodymu. Taigi, jis veikė išimtinai pagal tiksliai nenustatyto asmens, galimai nuteistojo vardu M., kuriam buvo pateikęs sąskaitos numerį, nurodymus, siekdamas, kaip jis pats nurodė, kad tas M. jam grąžintų skolą. Todėl esant tokiai kaltinamojo išsakytai versijai ir byloje surinktiems įrodymams, kurie jos nepaneigia, kaltinamojo kaltė tokioje situacijoje būtų įmanoma tik neabejotinai įrodžius jo nurodyto nuteistojo, kurį jis įvardijo vardu „M.“ ar „M.“ nusikalstamą veikimą. Tačiau, nagrinėjamu atveju, neįrodžius, kad kaltinamojo nurodytas nuteistasis, galimai M., ar kitas asmuo, su kuriuo jis galimai kartu veikė, padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo išvadai, jog O. I. veikė kartu su juo nusikalstamai.

Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad O. I. būtų kokiu nors būdu tiesiogiai ar netiesiogiai paveikęs R. Ū. dėl pinigų pervedimo byloje surinkti nepavyko. Todėl vien tos aplinkybės, kad O. I., kaip jis paaiškino, paprašytas M., nurodė išgryninti motinai pinigus, kurie kaip nustatyta, įgyti nusikalstamu būdu, o D. I. įvykdė šį jo nurodymą, nepakanka konstatuoti, kad O. I. atliko jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus dėl skelbimo talpinimo, sandorio sudarymo ir pinigų apgaule iš nukentėjusiojo užvaldymą. Vienintelė neabejotinai nustatyta aplinkybė byloje yra ta, kad iš R. Ū. išvilioti pinigai pateko į kaltinamojo O. I. motinos D. I. sąskaitą, tačiau vien šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, nepakanka pripažinti ir konstatuoti, jog O. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje tiesioginių įrodymų dėl objektyvių O. I. inkriminuotų veiksmų, kaip minėta, nėra, o kiti esantys ir ištirti bei išanalizuoti įrodymai nesudaro vientisos logiškos grandinės ar sistemos, kurios pagrindu būtų galima neabejotinai daryti išvadą, kad O. I. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Juo labiau, kad iš esmės liko nepaneigta versija dėl nuteistojo, kurį kaltinamasis nurodė vardu „M.“ ar „M.“, ar kitų nuteistųjų, 2020 m. kovo mėnesį atlikinėjusių laisvės atėmimo bausmę, dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai yra pakankami tik prielaidai, kad kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką padaryti galėjo O. I., nes jis kaltinime nurodytu laiku atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškėse, Kaičiadorių rajone, kuriame buvo fiksuoti telekomunikaciniai įvykiai iš telefonų aparatų, kuriais ir veikė nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Be to, jie abu kratų metu buvo rasti po įvykio pataisos namuose, bet jų savininkai ar naudotojai nebuvo nustatyti. Tačiau remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių O. I. dalyvavimą inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Pažymėtina, kad kilusių abejonių pašalinti teisme, išnaudojus tam visas galimybes tiriant surinktus įrodymus byloje, nepavyko. kaltinamojo įvardintas kaip vienas iš nusikalstamą veiką galėjusių įvykdyti asmenų – „M.“ ar „M.“ negalėjo būti apklaustas, nes jo nustatyti nepavyko, pateiktais duomenimis nuteistųjų, kurių vardas gali būti M., 2020 m. kovo mėnesį laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ne vienas, o keliolika. Ikiteisminio tyrimo metu toks asmuo iš viso nebuvo nustatinėjamas, kaip ir mergina, kuriai kaltinamojo motina perdavė išgrynintus pinigus.

Dėl to darytina išvadą, kad O. I. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, nėra įrodytas. Nesant įrodytam O. I. dalyvavimui nusikalstamos veikos padaryme, pagal kaltinimą lieka nenustatyta, kas patalpino internete žinomai melagingą skelbimą, vėliau kalbėjo telefonu su nukentėjusiuoju ir organizavo pinigų pervedimus į D. I. banko sąskaitą. Tuo tarpu kaltinimas O. I. suformuluotas taip, kad jis nusikalstamai veikė kartu su nenustatytais asmenimis ir svetimą turtą apgaule įgijo ne tik savo, bet ir tų kitų asmenų naudai. Tačiau šioje situacijoje, kai nėra įrodytas O. I. dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme, darytina išvada, kad asmuo ar asmenys, kurie veikdami kartu ir naudodamiesi O. I. motinos D. I. banko sąskaita įvykdė nusikaltimą, yra ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti. Neįrodžius kaltinamojo O. I. dalyvavimo nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis buvo kaltinamas, padaryme, jis iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 6 dalimis, 307 straipsnio 4, 7 dalimis, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. I. iš kaltinimo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo R. Ū. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar keliems asmenims nustatyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.