Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. ir jos atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Jurbarko vandenys“ inžinieriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. 2016 m. rugpjūčio 12 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) krikštynų šventėje kilusio konflikto metu, tyčia sugriebė V. K. už rankos ir ją pastūmė, dėl ko ši trenkėsi į ąžuolinę durų staktą ir krito ant akmeninio grindinio, padarė V. K. dešinio antdyglinio raumens sausgyslės pilną plyšimą, tuo padarydamas V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalyvavo šventėje, kurios pabaigoje paėmė maišelį su mišraine, jis suplyšo ir aptėškė N. B. kelnes, šis trenkė jam per veidą, jie mušėsi lauke. Pajuto skausmą, V. K. jį sugriebė už rankos, pastūmė ją ant žolės. Sekančią dieną paskambino ir pasakė, kad jai sužalotas raktikaulis ir šonkauliai, atvyko pas ją į namus ir su viskuo sutiko. Kitą dieną paskambino I. B. dėl žalos jai. Jis V. K. lankė ir mokėjo pinigus, po poros savaičių ji pasakė, kad lūžę šonkauliai, sakė, kad reikia masažų, mokėjo už juos. Po to paskambino ir pasakė, kad reikia 130 Eur, nuvežė pinigus, o ji išvyko į Vokietiją. Klėtyje prie jo nei I. B., nei V. K. nebuvo. V. K. jam suleido nagus į ranką, numetė ją lauke ant žolės, mostas buvo kaip pastūmimas, bet ne sąmoningas smūgis, A. B. ir I. B. stūmė lauke, jau po V. K. nukritimo, jis buvo išgėręs, trūko diržo kniedė, su diržu nieko nemušė. Susprogdino du balionus, tai buvo tik vaidyba. V. K. apdraudė žmona. V. K. yra sumokėjęs apie 500 Eur, darė pokalbių įrašus, buvo įtarimas, kad gali apgauti. Jai mokėjo už lūžusius šonkaulius, nebuvo įsitikinęs dėl padarytų sužalojimų, mokėjo, nes bijojo, kad kreipsis į policiją (t. 4, b. l. 47-49).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. vyko anūkės krikštynos, jose dalyvavo žento N. B. draugai. T. J. elgėsi netinkamai, ji tvarkė maistą, o jis paėmęs maišelį su mišraine metė A. B. ant kelnių. Jis ją nustūmė, kartu ir R. B.. Padaryta rimta trauma, sekančią dieną dukra paskambvino T. J., jis verkė sakė, kad padengs visas išlaidas, patikėjo, tačiau po metų jis net nepaklausė apie sveikatą. T. J. elgesys buvo netinkamas, jis sprogdino balionus, suvertė mišrainę ant žento kelnių, pasakė, kad nedera taip elgtis ir tada gulėjo ant grindinio, dar sakė, kad su šautuvu iššaudys visus. Ligoninės priimamajme sakė, kad nukrito nuo kopėčių, gydytojas Z. pasakė, kad nieko neatsitiko, tačiau skausmas nedingo, darė magnetinį rezonansą, išvada - sausgyslės plyšimas, siūlė operuotis, negali vairuoti, pakelti rankos. Ar pavyks operacija gydytojai duoda 50 procentų, jai 61 metai, kito gydymo nėra. T. J. po krikštynų buvo atvažiavęs, davė kelis eurus, paskui dingo, kiekvieną mėnesį tepalams išleidžia po 30 Eur. T. J. palikdavo po 10, 20,30 eurų, nesiruošė kreiptis į teismą, todėl išlaidų neskaičiavo, jis sumokėjo už rezonansą 70 Eur, kartą ar du nuvežė į Kauną. Buvo smūgis į veidą, viskas truko akimirką, apklausose nepasakė, nes ant veido sumušimo žymių nebuvo, svarbi buvo ranka. Įvykis buvo rugpjūčio 12 d., o diagnozę nustatė rudenį, iki tol buvo patyrusi dar vieną traumą, paslydo ant plytelių ir išsimušė dantis, kreipėsi į draudimą. Už ranką draudimas žalos neatlygino, nes reikia kreiptis iš karto po įvykio. Po įvykio su T. J. bendravo retai, jis bvo atvžiavęs gal 3-4 kartus, ar sakė jam kokia trauma, ar minėjo apie lūžusius šonkaulius neprisimena. N. B. jai pasakė „gana, mama“ ir 2018 m. sausio 15 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu, ji būtų nesikreipusi. Klaidingai nurodė datas, kad gautų draudimo išmoką, dokumentus už vaistus turi tik už dabartinį laikotarpį (t. 4, b. l. 45-46). Aplinkybės buvo išgalvotos, į draudimą kreipėsi du kartus, kritimo nuo kopėčių nebuvo (t. 4, b. l. 64).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad įvykis buvo prieš du metus, vyko krikštynos, kurias T. J. sugadino. Ji su vyru buvo pakviesti krikštatėviais, šventėje dalyvavo M., K., K., J. ir J. T. J. į įšventę atvyko prastai nusiteikęs. Kai jos vyras šoko su T. J. žmona, tada jis pradėjo tąsyti ją, susprogdino papuošimui skirtus balionus. Matė, kad suplėšyti jos vyro marškiniai, ant kelnių buvo suversta mišrainė, tada T. J. buvo pasakyta pastaba ir prasidėjo konfliktas kuris persikėlė į lauką. Lauke T. J. suko diržą virš galvos. Ji tvarkė stalą ir matė, kaip buvo pastumta mama.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 12-13, 14-15, 16-22), liudytoja paaiškino, kad apklausose pastūmimo faktas nurodytas kitaip, nes galimai suklysta. Koks sužalojimas jai pasakė mama ir sesuo, mama sakė, kad kreipsis į medikus, negali tiksliai pasakyti kokie buvo sužalojimai, ar mama buvo drausta negali pasakyti (t. 4, b. l. 26-27).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad buvo krikštynos, visi baliavojo, T. J. suplėšė jam marškinius, užpylė mišrainę ant kelnių. Uošvė puolė į tarpą raminti ir ją nustūmė, ji nuvirto į kampą ant dėžių. Girdžiuose klėtelėje buvo žmonos sesers vaiko krikštynos. Konfliktas buvo viduje, paskui lauke, jie susigrūmė, T. J. išsitraukė diržą iš kelnių ir jį suko virš galvos, jis atėmė diržą ir numetė. Įvykis buvo prieš tris metus, negali visų aplinkybių tiksliai prisiminti.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 24, 26-27), liudytojas paaiškino, kad paskutinė apklausa ir šios dienos parodymai yra teisingi, iš pradžių negalvojo, kad bus teismas, gal buvo kažką pamiršęs, jis buvo apklaustas Anykščiuose, gali būti, kad šiek tiek suklydo, pirmą kartą buvo toks įvykis. Žala už marškinius jam atlyginta (t. 4, b. l. 27).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad dalyvavo šventėje, sėdėjo toliau, atsisuko nuo vaikų klyksmo ir pamatė, kad T. J. suka diržą virš galvos, paėmusi mergaites bėgo nuo jo toliau. Matė, kaip T. J. stūmė krikšto mamą ir ji parvirto, matė, kad stūmė ir pusseserę. Įvykis buvo prieš du metus, nežino kodėl įvyko konfliktas.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 3-6, 9-10), liudytoja paaiškino, kad matė kaip teta „skrido“, paties pastūmimo nematė, matė, kad pakilo ir nusileido ant pievos, ją sviedė didele jėga į lauką, kad būtų nukritusi patalpos viduje nematė (t. 4, b. l. 27-28).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. M. parodė, kad buvo pakviesta į dukterėčios dukros krikštynas. Negali pasakyti dėl ko tiksliai prasidėjo konfliktas, atėjo T. J., paėmė mišrainę ir tėškė ant žemės, pataikė ant A. B. ir jie sukonfliktavo. Sesuo puolė raminti, T. J. griebė už rankos ir pastūmė į durų staktą, ji atsitrenkė ir išvirto į lauką ant grindinio, V. K. nuvirto, dejavo. Apklausė du kartus Kretingoje, įvykis buvo 2016 metais, sakė visada tą patį.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 142-145, 148-149, 150-156), liudytoja paaiškino, kad durys buvo plačiai atidarytos, parodymų patikrinimo vietoje gal buvo uždarytos. Tris metus galvoja apie tą įvykį, nėra dėl ko meluoti, V. K. yra jos sesuo, apklausose minėjo, kad ji atsimušė į durų staktą (t. 4, b. l. 27-28).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. vyko krikštynos, šventės metu T. J. nemandagiai replikavo, susprogdino balionus, gadino salės papuošimus. T. J. išvertė mišrainę A. B. ant kelnių, įvyko konfliktas, R. B. buvo sumušta, T. J. trenkė mamai, stūmė į staktą ir ji nugriuvo ant akmeninių grindų. T. J. pirma pastūmė R. B., po to mamą. Sekančią dieną paskambino T. J. ir pasakė, kad atvyktų pažiūrėti ką padarė. Atvykęs viską pripažino, verkė ir atsiprašinėjo. Mama gydėsi, per mėnesį išleidžia apie 30 Eur, jai buvo paskirta operacija, tačiau gydytojai negarantavo, kad bus geriau. Esmines aplinkybes prisimena, alkoholio nevartoja, delnu trenkė mamai per veidą, po to už peties tempė į staktą, ji nugriuvo ant akmeninio grindinio. Buvo sužaloti šonkauliai, vartojo nuskausminamuosius vaistus, vėliau mama turėjo veido traumą, buvo išdaužti dantys, sumokėta draudimo išmoka. Ji kreipėsi ir dėl sausgyslės trūkimo, bet išmoka nepriklausė. Su T. J. pažįstami 10 metų, nuo įvykio nebedrauja, jis mėgsta išgerti, tačiau tokio lygio dar nebuvo. Grasino, kad iššaudys, yra medžiotojas, į policiją nesikreipė, manė, kad viskas geruoju išsispręs (t. 4, b. l. 49-50).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. vyko krikštynos, visi buvo geros nuotaiko, paskui prasidėjo nesklandumai, T. J. išpylė mišrainę ant A. B. kelnių, moterys pasakė nemėtyti maisto, ji ėjo pro šalį, T. J. sugriebė ir ji atsitrenkė į durų staktą, suplyšo palaidinė, tačiau nuėjo toliau ir nutylėjo, paskui smogė V. K., ji atsitrenkė į staktą ir nukrito ant akmeninio grindinio viduje klėties, ji dejavo, viską gerai prisimena, nes alkoholio nevartojo. Jis sugriebė V. K. už pečių abiem rankom, buvo smūgis į veidą, yra apklausta policijoije 2018 m., prisimena ką kalbėjo. T. J. išsitraukė diržą ir suko virš galvos, kad niekas neprietų. T. J. sumokėjo už pakaidinę ir atsiprašė (t. 4, b. l. 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. J. parodė, kad prieš tris metus vyko krikštynos, A. B. sudavė jos vyrui patalpos viduje, jie besigrumdami išvirto į lauką, prie jų puolė abu B.. Ji nubėgo atsinešti telefono, o kai grįžo vyrą rado gulintį, padėjo jam atsikelti, gavo smūgį nuo A. B.. Kur tuo metu buvo V. K. nežino. Grįžus namo nupaveikslavo vyrą. Apdraudė V. K. kaip mamą dovanų, duomenis davė ji pati. Niekas nesikreipė į policiją, buvo draugai, dabar nebendrauja, ji niekam nieko nemokėjo, kiekvienas atsako už savo veiksmus. Nustebo, kad po tiek metų atsirado byla (t. 4, b. l. 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. B. parodė, kad buvo krikštynos, T. J. elgėsi neadekvačiai, matė kaip visi išsirito į lauką, T. J. kalbėjo necenzūriniais žodžiais, jis atitraukė A. B. nuo T. J., po nukritimo uošvei skaudėjo šoną, sakė, gal lūžę šonkauliai. T. J. buvo padauginęs alkoholio, šventėje negėrė jis ir V. B., kiti alkoholį vartojo. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo, apie žalo atlyginimą nekalbėjo, kaip buvo sužalota uošvė nematė, matė tik kas vyko lauke. 2018 m. sausio 15 d. policijoje pateikė bendrą su žmona pareiškimą. Apklausiant pasakė taip kaip žmona ir uošvė buvo papasakojusios, kad buvo lūžę šonkauliai pateikta išvadoje. Matė magnetinio rezonanso išvadas, lūžių neišgalvojo (t. 4, b. l. 60-62).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo krikštynos, T. J. ir A. B. kvailiojo, suplėšė maikę, matė kaip nuvirto V. K.. Matė kaip T. J. išpylė mišrainę A. B. ant kelnių, tarp jų prasidėjo konfliktas. T. J. buvo tarpduryje, V. K. nuvirto, kaip ją pastūmė nematė, jo žmoną stūmė į staktą, jai suplyšo palaidinė. Kai ką atsimena, kas pakėlė V. K. ir kas vyko lauke nematė. V. K. nuvirto tarpduryje ant akmenų (t. 4, b. l. 61-63).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Algirdas Jokšas, teismo medicinos ekspertas, parodė, kad išvadoje nurodyta diagnozė nustatyta nesiremiant jokiais objektyviais požymiais, t. y. čiuopimu, rentgeno tyrimais, diagnozė turi būti nustatoma pagal eilę požymių, bet ne vien asmens paaiškinimais, šiuo atveju tai nurodyta išvados 1 punkte. 2016 m. spalio 6 d. nukentėjusioji kreipėsi į Šaltinienės stomatologijos kliniką dėl įvykio – kritimo ant laiptų, gydytoja jai nustatė kraujosruvas lūpoje ir dviejų dantų išnirimą, spalio mėnesį buvo įstatyta dantų plokštelė. Šiuo atveju diagnozė patvirtinta objektyviais požymiais. Odantologai nėra bendrosios praktikos gydytojai, prieštaravimų tarp to kas užrašyta ir pacientės nurodytų aplinkybių nebuvo. Remiantis medicininiais dokumentais nepavyko nustatyti, kad galėjo įvykti sausgyslės plyšimas, 2016 m. rugpjūčio 16 d. moteris kreipėsį į Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių dėl traumos įvykusios rugpjūčio 12 d., ją apžiūrėjęs gydytojas išorinių požymių neaprašė, kodėl tai nepadarė reikėtų klausti jo, objektyvių duomenų nėra. Rentgeno tyrimo metu nustatomi vidaus organų sužalojimai, lūžimai, tačiau sausgyslės plyšimas tokiu tyrimu nenustatomas. Jei būtų nukreipta iš karto, būtų nustatyta objektyvi diagnozė, visa tai buvo atlikta pačios nukentėjusiosios iniciatyva praėjus 3 mėnesiams, objektyvizuoti tokio laiko praktiškai neįmanoma. Ar sužalojimas galėjo būti padarytas iki 2016-08-12d., objektyvūs duomenys tam neprieštarauja. Tvirtina tai kas nurodyta Ekspertizės akte ir specialisto išvadoje. Esant sausgyslės plyšimui, asmuo negali pakelti rankos, pasukti jos už nugaros. Tyrimas buvo atliktas 2019 m. sausio 9 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d. yra Jurbarko ligoninės įrašai ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. Saulės klinikos įrašai, kurioje buvo nustatyta tarpšonkaulinė neuralgija, bet apie sąnario sutrikimą neužsiminta. Įraše nurodoma, kad visi simptomai po streso, trauma rugpjūčio 16 d., neuralgijos ir sausgyslės plyšimo požymiai yra skirtingi. Iš pirminės apžiūros 2016 m. rugpjūčio 16 d. medicinių įrašų matyti, kad esant funkciniams sutrikimams, reikėjo asmenį pasiųsti tyrimui, tikslesnę diagnozę šiuo teveju būtų nustatęs traumatologas remdamasis papildomais duomenimis (t. 4, b. l. 129-131).

N. B. pareiškimas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui (toliau-Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK) pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl to, jog 2016 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjo šeimos organizuotoje šventėje T. J. būdamas neblaivus sukėlė konfliktą, mėtė maistą, visus esančius aplinkui asmenis pradėjo stumdyti ir mušti, konflikto metu nukentėjo jo uošvė V. K., kurią T. J. stūmė, dėl ko V. K. atsitrenkė į durų staktą, po ko ji parvirto ant akmeninių grindų (t. 1, b. l. 6).

V. K. protokolas-pareiškimas, pateiktas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK, iš kurio matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) klebonijoje vyko pareiškėjos anūkės R. B. krikštynų šventė. Šventėje dalyvavo ir jos duktes V. B. šeimos draugai A. ir T. J.. Šventės metu T. J. vartojo alkoholį ir išgėręs pradėjo elgtis neadekvačiai, matėsi, kad yra nusiteikęs agresyviai. Iš pradžių šventės metu kilo konfliktas tarp T. J. ir jos dukters I. B. vyro A. B., kuriam T. J. suplėšė marškinėlius, po to niokojo šventės patalpą puošiančią atributiką, pyko dėl to, jog jo sutuoktinė A. J. šoko su šventėje dalyvavusiais vyrais. Šventei baigiantis ir dedant maistą į maišelius, T. J. paėmė maišelį su mišraine ir užvertė jį A. B. ant kelnių. V. K. supyko dėl tokio jo poelgio, nes už maistą buvo sumokėti pinigai, ir dėl tokio jo elgesio papriekaištavo T. J.. Jam tai nepatiko ir jis, būdamas šalia, trenkė jai ranka į kairės pusės veido sritį, po to griebęs už rankos itin didele jėga stipriai trenkė į ąžuolinių durų staktą, po ko ji nugriuvo ant akmeninio grindinio. Tuo metu jautė fizinį skausmą, prašo T. J. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 9-14).

Vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog įdėjus kompaktinį diską į kompaktini skaitytuvą matomas vaizdo įrašo pavadinimas 2160812_225201, įrašo trukmė 51 sekundė. Paleidus įrašą matoma patalpa akmeniniu grindiniu, medinėmis sienomis ir durimis, vienos jų atdaros, vedančios į kitą patalpą, matomi stalai, ant jų įvairūs indai bei kiti apyvokos daiktai. Girdisi muzika, matomi šokantys vyras ir moteris, matoma pro juos praeinanti moteris. Iš kitos patalpos pro atdaras duris įeina kita moteris, ji pakelia ant akmeninio grindinio gulintį batą, jį pakelia ir taip pat šoka apsikabinusi batą. Vaizdui pasisukus į dešinį šoną matoma kita šokanti pora - moteris ir vyras. Praėjus 41 sekundei nuo įrašo pradžios, matomas pro kitas, dešinėje patalpos pusėje esančias duris, įeinantis vyriškis, kuris kumščiu trenkia į duris puošiančius balionus. Iš pradžių susprogdina vieną balioną, šypsodamasis pažiūri į šokančius, pakelia rodomąjį pirštą į viršų ir trenkia kumščiu į kitą balioną jį susprogdindamas. Įrašas baigiasi. Tuo vaizdo įrašo apžiūra baigiama (t. 2., b. l. 110-112).

Liudytojos I. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedai, iš kurių matyti, jog liudytoja I. B. savarankiškai parodė vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškino savo ankstesnius parodymus, akivaizdžiai juos susiedama su aplinkybėmis vietoje (t. 2., b. l. 16-22).

Liudytojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedai, iš kurių matyti, jog liudytoja I. B. savarankiškai parodė vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškino savo ankstesnius parodymus, akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje. (t. 2, b. l. 37-43).

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, jog įtariamojo T. J. gynėjas, advokatas Mindaugas Skruibis pateikė paaiškinimą, bei USB laikmeną, kurioje yra 15 fotonuotraukų, T. J. paaiškinimas, kuris laikmenoje įrašytas Word formatu. Taip pat 18 garso įrašų (t. 2., b. l. 53-54).

Garso įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėti USB jungtyje esantys garso įrašai, kur užfiksuoti T. J. bendravimai įvykę: 2016-08-13 įrašo trukmė 55 s., 2018-08-14 įrašo trukmė 21 min. 47 s., 2016-08-15 įrašo trukmė 56 s., 2018-06-19 įrašo trukmė 6 min. 52 s., 2016-08-23 įrašo trukmė 11 min. 54 s., 2018-08-25 įrašo trukmė 16 min. 20 s., 2016-09-01 įrašo trukmė 2 min. 53 s., 2016-09-06 įrašo trukmė 22 min. 43 s., 2016-11-14 įrašo trukmė 2 min. 13 s., 2016-11-15 įrašo trukmė 38 min. 17 s., 2016-11-15 įrašo trukmė 34 min. 59 s., 2016-11-21 įrašo trukmė 1 val. 47 min., 44 s., 2016-11-21 įrašo trukmė 41 min. 18 s., 2016-11-21 įrašo trukmė 15 min. 47 s., 2016-11-21 įrašo trukmė 9 min., 36 s., 2016-11-27 įrašo trukmė 30 s., 2016-11-28 įrašo trukmė 28 s., 2016-11-28 įrašo trukmė 3 min. 31 s., (2 t., b. l. 57-108).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 303 straipsnio 2 dalis). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (BPK 20 straipsnis).

Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji V. K. ir kaltinamasis T. J. pažįstami, jis buvo žento N. B. draugas, todėl su žmona A. J. buvo pakviesti į krikštynas vykusias 2016 m. rugpjūčio 12 d., Girdžiuose prie bažnyčios esančioje klėtyje. Santykiai iki įvykio buvo geri, tačiau praėjus po įvykio maždaug metams laiko kaltinamojo santykiai su nukentėjusiaja, o taip pat ir su N. B. bei kitais šeimos nariais, ką jie patys iš esmės taip pat patvirtino savo parodymais, pasikeitė ir šiuo metu nebendrauja visiškai. Nors ta aplinkybė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji šiuo metu yra įtemtuose santykiuose, priešiškai nusistatę vienas kito atžvilgiu, pati savaime nelemia jų parodymų nepatikimumo, tačiau esant tokiai situacijai vertinant bei analizuojant byloje surinktus įrodymus yra ypatingai svarbu juos išsamiai patikrinti, kiek jie atitinka kitus objektyvius įrodymus, kad įsitikinti jų teisingumu.

Šioje byloje kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai vertintini kaip teisingi ir patikimi turi būti tiek, kiek jie yra neprieštaringi ir nuoseklūs viso proceso metu, neprieštarauja tarpusavyje ir kitiems objektyviems įrodymams, gautiems iš kitų šaltinių, taip pat atsižvelgiant į parodymus davusių asmenų (konfliktuojančių šalių) suinteresuotumą šioje byloje.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis T. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė, tačiau 2018 m. birželio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 3, b. l. 11-13) dėl jam pareikšto įtarimo, kuriame nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. vyko N. B. ir V. B. dukros krikštynų šventė. Apie 23 val., šventei baigiantis tarp jo ir A. B. įvyko konfliktas, kuris iš kluono persikėlė į lauką, V. K. norėdama juos išskirti sugriebė kaltinamajam už rankos suleisdama pirštus į minkštuosius audinius, todėl nevalingu judesiu jis pastūmė V. K. dėl ko ji nuvirto. 2016 m. rugpjūčio 13 d. jam paskambino V. K. ir pasakė, kad jai sulaužyti šonkauliai ir raktikaulis, tada jis atvyko į nukentėjusiosios namus, pasikalbėjo, tuo metu patikėjo, kad ji tikrai buvo sužalota, todėl parašė raštelį, kad sutinka apmokėti V. K. gydymo išlaidas. Vėliau nukentėjusiąją vežiojo į ligoninę, davė pinigų vaistams, magnetinio rezonanso tyrimui, kol nepaaiškėjo aplinkybės, kad V. K. jokių sužalojimų nebuvo patyrusi, o lūžius išsigalvojo siekdama pasipelnyti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodymus davė tik po nukentėjusiosios V. K. apklausos, nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir rašytame paaiškinime.

Kaip matyti, kaltinamasis dėl kaltinimo iš esmės pripažino tik tai, kad jis kaltinamąją pastūmė nevalingu judesiu, kai ši jį sugriebė už rankos ir „suleido“ į ją pirštus, tačiau kategoriškai neigė stūmęs ją ir sužalojęs.

Nukentėjusioji V. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 6 d. (t. 1, b. l. 38-39) nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. šventės metu T. J. ją griebė už rankos ir stūmė didele jėga, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą ir krito ant akmeninio grindinio. Tą patį vakarą jautė didelį skaumą šone ir skaudėjo ranką, tačiau į medikus nesikreipė. Po kelių dienų skausmas nepradėjo, todėl kreipėsi į Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių, nurodė, kad nukrito nuo kopėčių ir susižalojo ranką, T. J. buvo parašęs raštelį, kad atlygins žalą ir tuo metu atrodė, kad jokių problemų nebus. Po kiek laiko, sveikatai nepagerėjus, kreipėsi į Kauno klinikas kur buvo atliktas magnetinis rezonansas. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apklausiama nukentėjusioji nurodė, kad T. J. jai nesumokėjo nei vieno cento už gydymą, negrąžino pinigų už vaistus, nei karto nevežė į jokią gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 50).

Be nukentėjusiosios ir kaltinamojo konfliktą matė liudytojai dalyvavę krikštynose. Liudytoja R. B. patvirtino, kad kaltinamasis visos šventės metu elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie krikštynose dalyvaujančių asmenų, tačiau pagrindinis konfliktas įvyko tada, kai kaltinamasis suvertė mišrainę A. B. ant kelnių, tuo metu ji stovėjo netoliese, T. J. ją pastūmė, o V. K. bandant nuraminti T. J. jis priėjo prie nukentėjusiosios, mostelėjo ranka ir V. K. krito ant akmeninio grindinio ir pradėjo dejuoti iš skausmo (t. 1, b. l. 122-123). Liudytoja I. B. (nukentėjusiosios dukra) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pačio stūmimo fakto nematė (t. 2, b. l. 12), tačiau mama krito ant klėtyje esančių suolų ir ūkio reikmenų ekspozicijos. Teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja patvirtino, kad matė, kaip mama gulėjo ant akmeninio grindinio ir dejavo. Liudytojas A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 24) nurodė, kad V. K. buvo sužalota, tačiau kaip ją sužalojo nepamena. Vėlesnėje apklausoje (t. 2., b. l. 36) šis liudytojas patvirtina, kad V. K. buvo sužalota klėtyje. T. J. ant kelnių suvertė mišrainę, tarp jų kilo konfliktas, V. K. bandė nuraminti, tada kaltinamasis stūmė V. K., ši atsitrenkė į durų staktą ir nugriuvo ant grindinio. Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 137) ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad šventės metu T. J. nuo šventės pradžios kabinėjosi prie žmonių, paskui išvertė mišrainę A. B. ant kelnių, matė ant grindinio gulinčią ir iš skausmo dejuojančią nukentėjusiąją. Liudytoja V. B. (nukentėjusiosios dukra) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 100) nurodė, kad T. J. trenkė mamai per veidą, tempė už rankos, dėl ko ji atsitrenkė į ąžuolinę durų staktą ir nukrito ant žemės. Ši liudytoja patvirtino, kad nukentėjusioji buvo sužalota nuo T. J. veiksmų, nes buvo pastumta ir nukrito ant akmeninių grindų klėtyje. Liudytojoja J. M. parodė, kad kaltinamoji atsitrenkė į durų staktą ir išvirto į lauką, o R. K. parodė, kad nukentėjusioji nukrito lauke ant pievos. Iš minėtų liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio, o taip pat ir bylos nagrinėjimo metu matyti, kad tarp jų yra kai kurių prieštaravimų dėl sudavimo į veidą nukentėjusiajai ir jos nukritimo vietos, nes liudytoja R. K. nurodė, kad nukentėjusioji nukrito ant pievos, tačiau minėti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji V. K. buvo pastumta kaltinamojo T. J., dėl ko atsitrenkė į durų staktą, nugriuvo ir dejavo iš skausmo.

Tik viena liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad krikštynų metu klėties viduje A. B. sudavė jos vyrui, o paskui jie besigrumdami išvirto į lauką, taip pat A. B. sudavė ir jai, o kur tuo metu buvo V. K. ji nematė, tačiau byloje daugiau įrodymų patvirtinančių šios liudytojos nurodytas aplinkybes, nėra. Be to, A. J. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl natūralu, kad ji nenorės atskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių.

Vadovaujantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad sekančią dieną po įvykio nukentėjusiosios dukra V. B. paskambino T. J. ir pasakė, kad jis sužalojo mamą ir, kad prisiimtų atsakomybę. T. J. atvyko pas nukentėjusiąją į namus, atsiprašinėjo, sakė, kad padengs gydymo išlaidas, todėl parašė raštą, kad sutinka apmokėti gydymą (t. 3, b. l. 30). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad V. K. po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau negalėdama pakęsti skausmo į Jurbarko ligoninę kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 16 d., ji nurodė, kad nukrito nuo kopėčių ir susižalojo petį bei krūtinę. Byloje esantys išrašai iš asmens ambulatorinės gydymo statistinės kortelės (t.3, b. l. 26-29) patvirtina, kad buvo atlikta dešinio peties sąnario ir krūtinės ląstos rentgenografija ir jokių lūžimų nerasta, patikslinta diagnozė paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius. Byloje taip pat pateiktas 2016 m. lapkričio 15 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinikos išrašas patvirtinantis, kad V. K. buvo atliktas dešiniojo peties sąnario magnetinio rezonanso tyrimas ir nustatytas dešinio antdyglinio raumens sausgyslės pilnas plyšimas (t. 3, b. l. 31).

Viso proceso metu kaltianamasis kėlė versiją, kad sužalojimus V. K. patyrė ne dėl jo tyčinių veiksmų, bet dėl to, kad ji griuvo nuo kopėčių ir susižalojo, taip pat buvo dar paslydusi ir susimušusi veidą, jai išniro dantys.

Kaltinamasis T. J. nepripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai V. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nurodė tokias aplinkybes: V. K. į VšĮ „Jurbarko ligoninė“ kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 16 d., nurodė, kad nukrito nuo kopėčių ir susižalojo. Taip pat 2016 m. spalio mėn. ji paslydo ir susižalojo, dėl ko UAB „Lietuvos draudimas“ jai išmokėjo draudimo išmoką. Aiškinantis šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu V. K. paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į VšĮ Jurbarko ligoninė dėl peties sumušimo ir klaidingai nurodė susižalojimo priežastis, nes tuo metu po įvykio buvo praėjusios vos kelios dienos, su kaltinamuoju buvo sutarusi, kad šis atlygins gydymo išlaidas, nuveš pas gydytojus, nemanė, kad viską reikės spręsti teisme, todėl nuslėpdama tikrąsias aplinkybes pasakė, kad nukrito nuo kopėčių. Taip pat nukentėjusioji patvirtino faktą, kad ji 2016 m. spalio mėn. paslydo ant plytelių ir susimušė veidą, buvo sužalota lūpa ir priekiniai dantys dėl ko juos reikėjo ištraukti, kadangi buvo drausta nuo nelaimingų atsitikimų, kreipėsi į UAB „Lietuvos draudimas“ ir jai 2016 m. spalio 18 d. buvo išmokėta 260, 64 Eur draudimo išmoka (už dantis), tai patvirtina byloje esantys UAB „Lietuvos draudimas“ raštai (t.3, b. l. 23-24).

Į bylą pateiktas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisas patvirtina faktą, tai pripažino ir pati kaltinamojo žmona A. J., kad po įvykio, t. y. 2016 m. rugpjūčio 17 d. draudimo bendrovje S. I. AS Lietuvos filialas apdraudė V. K. draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (t. 1, b. l. 76), ši liudytoja apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad apdraudė nukentėjusiąją ir tai buvo kaip dovana. Posėdžio metu kaltinamasis T. J. teigė nieko nežinojęs apie draudimą, nors byloje pateikti pokalbių įrašai patvirtina, kad jam buvo žinoma apie šį draudimą (t. 2, b. l. 87).

Būtina atsižvelgti į tai, kad specialisto, atlikusio nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo tyrimą 2018 m. vasario 15 d. pateiktoje išvadoje (t. 2, b. l. 52) nurodyta, kad V. K. nustatyta dešinio antdyglinio raumens sausgyslės pilnas plyšimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti šiuo metu nėra galimybės, paveikus dešinio peties sąnario sritį vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Ekspertizės išvadoje (t. 54, b. l. 105-107) duodama išvada, kad nustatyta objektyvi diagnozė – antdyglinio raumens sausgyslės pilnas plyšimas ties prisitvirtinimu su 1,5 cm retrakcija (sutrikimu), be aiškios raumens atrofijos. Nenustačius medicinos dokumentuose pakankamai objektyvių požymių, tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. 2016 m. spalio 6 d. nustatyta kraujosruva viršutinėje lūpoje, su 11, 21 dantų išnirimu, galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus veidą, galimai ir medicinos dokumentuose nurodomu laiku. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus ekspertas A. Jokšas patvirtino ekspertizės akte ir specialisto išvadoje pateiktas išvadas.

Kaip matyti, specialisto išvada neleidžia abejoti tuo, kad V. K. buvo padarytas dešinio antdyglinio raumens sausgyslės pilnas plyšimas, kas atitinka pačios nukentėjusiosios, liudytojų R. B., G. B., I. B., A. B. duotus parodymus, o taip pat ir garso įraše užfiksuotas aplinkybes.

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, kad T. J. ją sugriebė už rankos, didele jėga stūmė, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą ir nugriuvo ant akmeninio grindinio, yra nuoseklūs viso proceso metu, tačiau aplinkybės po įvykio ir tai kokios pagalbos ji buvo sulaukusi iš kaltinamojo yra skirtingos. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo apklausų metu 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. (t. 1, b. l. 38, 50) tvirtino, kad T. J. už gydymą jai nesumokėjo nei vieno cento, nei karto nenuvežė į gydymo įstaigą ir jokios pagalbos nesuteikė, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji tvirtino, kad T. J. vežė į Kauną du ar tris kartus, sumokėjo už magnetinį rezonansą 70 Eur, davė pinigų (t. 4, b. l.45-46, 64). Detaliai ir logiškai bei įtikinamai nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kodėl jos parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu prieštarauja jos pačios ikiteisminio tyrimo metu pateiktos versijos aplinkybėms, kurios prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo perklausyti T. J. į bylą pateikti garso įrašai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. (garso įrašo apklausos protokolas t. 2, b. l. 57-914). 2016 m. rugpjūčio 13 d. vyksta pokalbis tarp T. J. ir V. K.. V. K. sako, kad jai “sulaužyti šonkauliai ir raktikaulis”, T. J. klausia “ar tai kaip aš Jus pargrioviau taip atsitiko?” (t 2, b. l. 58); 2016 m. rugpjūčio 15 d. įrašas, T. J. sako, “jei reikės kur važiuot, skambinkit, derinam, važiuosim bet kur” (t. 2, b. l. 59); 2016 m. lapkričio 14 d. įrašas apie tai, kad V. K. reikia važiuoti į Kauno klinikas daryti magnetinio rezonanso tyrimą, nukentėjusioji sako, kad “tai buvo ne pargriovimas, o tėškimas”, 2016 m. lapkričio 21 d. įrašas, kalba apie draudimą “nu ir tas, kurį aš Jums pirkau”, “ranką iš kaklo degina”, visą tempimą duoda, tai atsiskyrė konkrečios vietos, kur yra skausminga, yra vieta kur giliai paspaudus tau skauda kažką, atskyrė būtent tą skausmo zoną. Dabar neurorubiną susileidau, B grupės visa grandinę, turbūt po mašina papuolus, Tadai, būčiau mažiau suniokota, nei po tavo rankom (t. 2, b. l. 87-88); 2016 m. lapkričio 21 d. įrašas “geriau nei tų krikštynų, Tadai, buvę, nei tų butelių”(t. 2, b. l. 90) ir kiti pokalbiai apie tai, kad nukentėjusioji skundžiasi skausmu, kad tepa ranką tepalais, dėjo spiritą ant šono, praėjo, iš lėto sugijo ir jokių problemų nėra, tačiau ranką skauda, neina net peilio paimti ir t. t. Taigi šie įrašai neabejotinai patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio ir vėlesniais mėnesiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko pokalbiai apie V. K. sužalojimą įvykusį 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir apie jos sveikatos būklę po įvykio, apie tai kokia pagalba buvo suteikta nukentėjusiajai, t. y. kad ją draudimu nuo nelaimingų atsitikimų apdraudė A. ir T. J., T. J. vežė V. K. į gydymo įstaigas, mokėjo už kai kurias paslaugas ir vaistus.

Aptarti įrodymai visiškai paneigia kaltinamojo byloje pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl pareikšto įtarimo (t. 3, b. l. 11-13), taip pat ir parodymus teisme, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Todėl teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais bei iškelta versija apie tai, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė ne dėl jo tyčinių veiksmų – pastūmimo, dėl ko ji nugriuvo ant grindinio, o kitu būdu, galimai kai nugriuvo nuo kopėčių ar kai susižalojo veidą ir išsinarino dantis, dėl ko šią versiją laiko kaip niekuo nepagrįsta kaltinamojo gynybine pozicija. Teismo vertinimu, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu duodama paaiškinimus kai kurias ikiteisminio tyrimo metu parodytas aplinkybės aiškino kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu tik todėl, kad nenorėjo konfliktuoti su kaltinamuoju T. J., su kuriuo juos siejo artima aplinka (kaltinamasis buvo žento draugas), kurioje ir padarytas nusikaltimas. Teismas sprendžia, jog neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji V. K. buvo sužalota dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. krikštynų šventės metu T. J. ją sugriebė už rankos ir pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą ir nukrito ant akmeninio grindinio ir taip nesunkiai ją sužalojo.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

T. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis, 59 straipsnis).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės: laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmę T. J. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vertinant kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgia, į tai, kad administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirba, todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė nustatant jos dydį, artimą laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, įpareigojant būti namuose tam tikru laiku ir uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 3 punktas, 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 20 minimalių gyvenimo lygių (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įrašu (2 t., b. l. 109) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 46,70 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiosios V. K. gydymą (1 t., b. l. 66-67).

Minėtame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji V. K. patyrė sužalojimus ir buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina 46,70 Eur. Kadangi žalą nusikalstamais veiksmais padarė T. J., todėl ją ir privalo atlyginti. Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintintinas visiškai.

Nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį 1 170 Eur turtinei ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 74-75).

BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti atsiradusią turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo tenka nukentėjusiajam. Jis privalo pateikti įrodymus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.

Byloje nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tai, kad nukentėjusiajai dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padaryta turtinė žala, abejonių nekyla, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ji nepateikė teismui dokumentų, objektyviai įrodančių, kad jai buvo padaryta būtent 1 170 Eur dydžio turtinė žala, nukentėjusioji tik norodė, kad vaistams išleido 870 Eur ir patyrė 300 Eur kelionės išlaidų į gydymo įstaigas, todėl nukentėjusiajai V. K. pripažintina teisė į civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, taip pat neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. J. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai V. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. K. nurodė, kad dėl T. J. veiksmų buvo sužalota ne tik fiziškai, bet ir moraliai, smurtas prieš ją panaudotas šventės metu, patirtas sužalojimas pakeitė jos gyvenimą, negali vairuoti automobilio, nieko sunkesnio pakelti, sąnaryje vyksta uždegiminiai procesai, priversta gerti nuskausminamuosius vaistus. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad prieš ją smurtavo žymiai jaunesnis žmogus, taip sumenkindamas požiūrį į vyresnius žmones, dvasinius išgyvenimus jai sukėlė ta aplinkybė, kad buvo sumušta savo anūkės krikštynų metu, šventės dalyvių akivaizdoje. Teismo vertinimu, nukentėjusioji be patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl tyčinių T. J. veiksmų, patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą bei kitus nepatogumus.

Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Eur iki 2 500 Eur, todėl įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, kad šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms.

Dėl atstovavimo išlaidų

Byloje nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę V. K. atstovavo advokatė Danutė Činčiuvienė, nukentėjusioji patyrė 2 800 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, kurias sudaro atstovavimas ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu, byloje pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (t. 4, b. l. 112-113, 125), todėl minėtos išlaidos nukentėjusiajai priteistinos iš T. J. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir uždrausti vartoti alkoholinius gerimus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, paskirti T. J., BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 minimalių gyvenimo lygių (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. pripažinti teisę į civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 2800 Eur (du ntūkstančius aštuonis šimtus) advokatės atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 46,70 Eur (keturiasdešimt šešis Eur 70 ct) žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti T. J., kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Lumuinor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.