Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teismo nutartyje nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-9834-964/2023 pagal K. Ž. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai ieškovė pateikė prašymą nušalinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo bei prašė perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, išskyrus Vilniaus apygardos teismo ir Panevėžio apygardos teismo teritorijose esantiems apylinkių teismams. Prašymas grindžiamas tuo, kad kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1065-1171/2023, kurioje bus vertinamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, jo pagrindu buvo priimti teismų ir ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai, taip pat nebuvo priimtas ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys. K. Ž., teikdama naują ieškinį, valstybės padarytą žalą kildina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo teisėjų I. R., E. J., N. V. veiksmų. Ieškovės įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai negalės būti nešališki ir objektyvūs, netendencingi vertindami to paties teismo teisėjų veiksmus, nagrinėdami ieškovės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3. Teismo nutartyje konstatuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra nei vieno teisėjo, kurio nešališkumu neabejotų ieškovė. Todėl, K. Ž. ieškinį nagrinėjant bet kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui, tiek ieškovei, tiek bet kuriam stebėtojui kiltų abejonių dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ši byla negali būti išnagrinėta nešališkai. K. Ž. ieškinį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra galimybės.

Byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

5. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodytų ir civilinėje byloje Nr. 2-9834-964/2023 esančių duomenų matyti, kad ieškovė K. Ž. ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, inter alia (be kita ko), kildina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) priimtų procesinių sprendimų. Ieškovės teigimu, ji žalą patyrė dėl neteisėtų Vilniaus apygardos prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros ir jų padalinių veiksmų, taip pat nurodytų institucijų neteisėtus sprendimus neteisingai įvertinusių Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo (teisėjų). Ieškovė laikosi nuomonės, kad žalą jai taip pat sukėlė nepagrįstas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1065-1171/2023 nagrinėjančio teisėjo atsisakymas priimti patikslintą ieškinį.

6. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

7. Kadangi ieškovės K. Ž. ieškinio reikalavimai grindžiami inter alia Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) neteisėtais procesiniais veiksmais, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-9834-964/2023. Todėl ši byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. 2-9834-964/2023 iš Vilniaus miesto apylinkės teismo perduotina nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. 2-9834-964/2023 iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.