Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1105-465/2016 pagal ieškovo MB „Mano rajonas saugiausias“ ieškinį atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas MB „Mano rajonas saugiausias“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 3.352,65 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014-10-30 su atsakovu sudarė internetinio vaizdo stebėjimo paslaugų, projekto „Mano rajonas saugiausias“ dalyvio sutartį Nr. ST0121. Ieškovas įsipareigojo teikti STEBIT internetinio vaizdo stebėjimo paslaugas daugiabučiam gyvenamajam namui Kovo 11-osios g. Nr. 47, o atsakovas, vadovaujantis administravimo nuostatais ir namo gyventojų sprendimu dalyvauti projekte „Mano miestas – saugiausias“, įsipareigojo mokėti ieškovui sutartą mokestį už teikiamas paslaugas bei tinkamai vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. 2015-05-28 ieškovas iš atsakovo gavo raštą dėl sutarties nutraukimo nuo 2015-06-01, nors sutarties 5.1. punktas numatė, kad sutartis galioja iki 2017-12-31. Kadangi sutartis buvo nutraukta prieš terminą, ieškovas patyrė 1.717,77 Eur nuostolių. 2014-09-11 ieškovas ir atsakovas sudarė kitą internetinio vaizdo stebėjimo paslaugų, projekto „Mano rajonas saugiausias“ dalyvio sutartį Nr. ST0112. Ieškovas įsipareigojo teikti STEBIT internetinio vaizdo stebėjimo paslaugas daugiabučiams gyvenamiesiems namams Kovo 11-osios g. Nr. 51, 53, 57, o atsakovas, vadovaujantis administravimo nuostatais ir namų gyventojų sprendimu dalyvauti projekte „Mano miestas – saugiausias“, įsipareigojo mokėti ieškovui sutartą mokestį už teikiamas paslaugas bei tinkamai vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. 2015-01-05 ir 2015-02-02 ieškovas iš atsakovo gavo raštus dėl sutarties nutraukimo nuo 2015-02-01 ir 2015-03-01, nors sutarties 5.1. punktas numatė, kad sutartis galioja iki 2017-12-31. Kadangi sutartis buvo nutraukta prieš terminą, ieškovas patyrė 1.203,92 Eur nuostolių. Taip pat liko neapmokėta 2015-02-25 sąskaita-faktūra Nr. ST 050/1 215,48 Eur sumai. Ieškovas prašė priteisti tiesioginius nuostolius – nuolaidų sumą, kurias pritaikė pasirašius sutartis bei užmokestį pagal 2015-02-25 sąskaitą-faktūrą Nr. ST 050/1. Atsakovas, prisiimdamas pareigą administruoti daugiabučių namų gyventojus, kartu prisiėmė ir pareigas pasirašyti sutartis, jas administruoti, vadinasi ir atsakyti už tinkamą sutarčių vykdymą, o atsisakius sutarčių, atlyginti kilusius nuostolius.

Atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teisiniai santykiai dėl vaizdo stebėjimo paslaugos pagal sutartis teikimo buvo susiklostę ne tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp ieškovo ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų, todėl visas savo pretenzijas dėl nepavykusio paslaugos teikimo ieškovas turėtų reikšti ne atsakovui, o gyventojams. Atsakovas yra daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir, įgyvendindamas gyventojų daugumos priimtą sprendimą, veikdamas kaip administratorius, tik pasirašė sutartis su ieškovu. Vaizdo stebėjimo paslauga buvo teikiama gyventojams, atsiskaitydavo už ją taip pat gyventojai, atsakovas nebuvo paslaugos gavėju ir ieškovui niekaip nebuvo įsipareigojęs, išskyrus pareigą gyventojams paskirstyti, iš jų surinkti ir ieškovui pervesti mokesčius už ieškovo paslaugos suteikimą, tačiau tai nereiškia, kad ir ieškovo nuostolius atlyginti privalo atsakovas. Be to, ieškovo prašomos priteisti nuolaidų sumos deklaratyvios, jokių realių nuolaidų ieškovas nesuteikė, visiems gyventojams ieškovas siūlo savo paslaugą analogiškomis sąlygomis. Ieškovas, skaičiuodamas savo nuostolius (pritaikytas nuolaidas), įtraukia ir tuos mėnesius, kuriais įranga dar nebuvo sumontuota, aktai nepasirašyti ir paslauga nebuvo teikiama. Be to, ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 215,48 Eur pagal 2015-02-25 sąskaitą-faktūrą Nr. 050/1, išrašytą Kovo 11-osios g. 51, 53, 57 namams už 2015 m. vasario mėn. Ieškovui 2015-01-05 ir 2015-02-02 buvo pateikti raštai, kuriais gyventojai atsisakė ieškovo paslaugų, dėl to nėra pagrindo priteisti paslaugos mokestį už 2015 m. vasario mėn.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškovui MB „Mano rajonas saugiausias“ 1.698,59 Eur nuostolių ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo MB „Mano rajonas saugiausias“ atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ 312,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2014-10-30 ir 2014-09-11 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartis, kuriomis ieškovas įsipareigojo teikti STEBIT internetinio vaizdo stebėjimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartą mokestį už teikiamas paslaugas bei tinkamai vykdyti kitus sutartyse numatytus įsipareigojimus. 2014-10-30 sutartis buvo nutraukta nuo 2015-06-01 (Kovo 11-osios g. 47 daugiabučio namo gyventojų prašymu), o 2014-09-11 sutartis – nuo 2015-02-01 (Kovo 11-osios g. 53, 57 daugiabučių namų gyventojų prašymu) ir nuo 2015-03-01 (Kovo 11-osios g. 51 daugiabučio namo gyventojų prašymu). Sutarčių prieduose Nr. 01 numatyta, kad klientas yra atsakovas, paslaugos teikiamos adresu Kovo 11-osios g. 47, 51, 53, 57, Vilniuje, taip pat, jog vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo mokesčiui taikoma 100 proc. nuolaida, abonentinio mėnesinio mokėjimo plano kaina – 521,32 Eur, kuriam pritaikoma 260,66 Eur nuolaida, o mokama suma – 260,66 Eur. Sutarčių prieduose Nr. 02 atsakovas (klientas) įsipareigojo už 10 proc. dydžio atlygį paskirstyti, surinkti ir pervesti paslaugų tiekėjui (ieškovui) mokesčius, gautus iš daugiabučių namų savininkų, o taip pat prisiimti visą riziką dėl savininkų (paslaugos naudotojų) nemokumo. Sutarčių 5.1. punktu numatyta, kad jos galioja iki 2017-12-31. Sutarčių 5.4. punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei klientas naudojasi sutarčių prieduose Nr. 01 nustatytomis nuolaidomis, tačiau nutraukia sutartis vienašališkai prieš terminą, paslaugų gavėjai (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai) įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų nuo sutarčių nutraukimo grąžinti paslaugų teikėjui sumas (proporcingai paslaugų gavimo laikui), gautas kaip nuolaidas vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo mokesčiui ir už suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad nurodytos sutartys dėl paslaugų teikimo buvo sudarytos tarp paslaugos tiekėjo (ieškovo) ir kliento (atsakovo), kuris už teikiamas paslaugas įsipareigojo mokėti šalių sutartą mokestį bei tinkamai vykdyti kitus įsipareigojimus pagal sutartis. Šios sutartys sukūrė teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš sutarčių kylančius reikalavimus. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas, sudarydamas sutartis, veikė ne kaip daugiabučių namų gyventojų atstovas, kuriam sutartys nesukuria jokių teisių ir pareigų, o kaip šalis, kuri prisiėmė visą sutarčių neįvykdymo ar sutarčių nutraukimo anksčiau laiko riziką. Teismas taip pat pažymėjo, kad faktiškai atsakovas perpardavinėjo ieškovo teikiamas vaizdo stebėjimo paslaugas daugiabučių namų gyventojams, jiems savo vardu išrašomose sąskaitose įtraukdamas mokesčius už šias paslaugas. Teismas nurodė, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius (2013-10-11 nutartis civilinėje byloje 3K-3-476/2013; 2005-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2005). Šalims susitarus dėl nuolaidos teikiamoms paslaugoms ir susitarus dėl šių nuolaidų atlyginimo atsisakius paslaugų teikimo prieš terminą, t. y. nutraukus šalių sudarytą sutartį, klientas paslaugos teikėjui privalo atlyginti neapmokėtų nuolaidų sumą (2015-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Ieškovas pagal sutartis atsakovui suteikė 100 proc. nuolaidą vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo mokesčiui bei 50 proc. nuolaidą abonentiniam mėnesiniam mokėjimo planui. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad Kovo 11-osios g. name Nr. 47 ir namuose Nr. 51, 53, 57 buvo sumontuota po 5 vaizdo stebėjimo kameras. Šių darbų kainą atspindi sąmatos. Ieškovas teigia už vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą nurodytuose namuose UAB „Acta iuventus“ sumokėjęs po 15.000 Lt, tačiau sąskaitos išrašai bei PVM sąskaitos-faktūros liudija, kad ieškovas mokėjo UAB „Acta iuventus“ mokestį pagal nuomos sutartį už įrangos nuomą, o ne už kamerų įregimą. Įrodymų, kad ieškovas patyrė nuostolių už kamerų įrengimą, kuriam pagal sutartis buvo taikoma 100 proc. nuolaida, į bylą nepateikta. Dėl to teismas ieškinį dėl ieškovo 800,24 Eur ir 494,92 Eur nuostolių – nuolaidos už vaizdo kamerų įrengimo mokestį – priteisimo pagal sutartis atmetė kaip neįrodytą. Likusioje dalyje ieškinį dėl reikalavimo atlyginti nuolaidas abonentiniam mokesčiui už laikotarpį, kuomet atsakovas gavo paslaugas ir uždirbo tarpininkavimo mokestį, tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1.626,77 Eur (917,77 Eur ir 709 Eur). Teismas taip pat nustatė, kad Kovo 11-osios g. namams Nr. 53, 57 vaizdo stebėjimo paslauga nuo 2015-02-01 nebuvo teikiama, dėl to atsakovas pagal 2015-02-25 sąskaitą-faktūrą Nr. ST 050/1 liko skolingas ieškovui 71,82 Eur už paslaugas, teiktas kitam namui, ir tik ši suma priteistina ieškovui.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimą toje dalyje, kurioje iš atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškovui MB „Mano rajonas saugiausias“ buvo priteista 1.626,77 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sudarydamas sutartis su ieškovu, jis veikė ne kaip daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų atstovas, o kaip sutarties šalis, kuri prisiėmė visą sutarties neįvykdymo ar jos nutraukimo anksčiau laiko riziką, bei kad faktiškai atsakovas perpardavinėjo ieškovo teikiamas vaizdo stebėjimo paslaugas gyventojams, jiems savo vardu išrašomose sąskaitose įtraukdamas mokesčius už šią paslaugą. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta neįsigilinus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir sutarčių esmę, taip pat pažeidžia CK 4.85 straipsnio 8 dalį ir CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei rėmėsi pavieniais sutarčių punktais ir pažodiniu sutarčių tekstu, nurodydamas, kad atsakovas sutartyse yra įvardintas „klientu“. Teismas visiškai nevertino tikrųjų ginčo šalių ketinimų, kas tarp jų buvo susitarta, kaip sutartis buvo sudaroma ir vykdoma, neanalizavo sutarties sudarymo bei vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo ir sutarties nutraukimo aplinkybių. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pagal sutartis buvo teikiamos dviejų rūšių paslaugos: 1) vaizdo stebėjimo paslauga, kurią daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams teikė ieškovas, ir 2) mokesčių surinkimo, prisiimant gyventojų nemokumo riziką, paslauga, kurią ieškovui teikė atsakovas. Taigi, teisiniai santykiai dėl vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo buvo susiklostę ne tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp ieškovo ir gyventojų (vaizdo stebėjimo paslaugą ieškovas siūlė gyventojams, ieškovas pats rengė ir gyventojams perdavė pasirašyti balsavimo biuletenius, juos surinko ir pristatė atsakovui, sprendimą iš ieškovo pirkti šią paslaugą (o vėliau ir jos atsisakyti) priėmė gyventojai, vaizdo stebėjimo paslauga buvo teikiama gyventojams, atsiskaitydavo už ją taip pat gyventojai, atsakovas nebuvo paslaugos gavėju). Sudarydamas sutartis su ieškovu, atsakovas tik įgyvendino daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų priimtus sprendimus pirkti iš ieškovo vaizdo stebėjimo paslaugą (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Sutarties 1 priede aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „abonentinis mėnesinis mokėjimo planas, renkamas iš gyventojų, yra 900 Lt (po 9 Lt [10 Lt] iš kiekvieno gyvenamojo buto)“. Tarp ieškovo ir atsakovo, kaip savarankiško subjekto, buvo susiklostę tik tarpininkavimo atsiskaitant teisiniai santykiai, t. y. atsakovas papildomų susitarimų prie sutarčių pagrindu (sutarčių priedai Nr. 2) už atskirą mokestį, papildomai ieškovo mokamą atsakovui, buvo įsipareigojęs gyventojams paskirstyti, iš jų surinkti ir ieškovui pervesti mokesčius už vaizdo stebėjimo paslaugos suteikimą (sutarčių 2 priedo 1.1 punktas). Priešingai nei nustatė teismas, sutartimis atsakovas prisiėmė ne bet kokią ir ne visą sutarties neįvykdymo riziką, o tik gyventojų nemokumo riziką (sutarčių 2 priedo 1.1 ir 2.2 punktai). Teismas nenurodė jokių įrodymų ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jis padarė išvadą, kad atsakovas prisiėmė visą sutarties neįvykdymo riziką, o kartu ir pareigą atlyginti atsakovui nuostolius dėl to, kad gyventojai atsisakė ieškovo paslaugų. Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys pripažino, kad sutarčių 5.4 punkto sąlyga „Tuo atveju, jei Klientas naudojasi Priede Nr. 1 nustatytomis nuolaidomis, tačiau nutraukia šią Sutartį vienašališkai prieš terminą, paslaugų gavėjai (daugiabučio namo butų savininkai) įsipareigoja <...> grąžinti Paslaugų teikėjui sumas (proporcingai paslaugų gavimo laikui), gautas kaip nuolaidas įrengimo mokesčiui ir už suteiktas paslaugas“ nebuvo atsitiktinė, kad ji atskirai buvo aptarta ir į tipinę ieškovo sutarties formą įtraukta sąmoningai. Sutarčių sudarymo metu aiškiai buvo susitarta, kad atsakovas, kaip administratorius, neprisiima jokios rizikos, kadangi ne jis priima sprendimus dėl paslaugos teikimo ir ne jis ja naudojasi, o gyventojai. Pati sutarčių 5.4 punkto formuluotė yra aiški, nepaliekanti abejonių dėl to, kad atsakovas sutartimis neprisėmė jokio įsipareigojimo sutarties nutraukimo atveju atlyginti ieškovui nuostolius. Tai patvirtina ir paties ieškovo veiksmai po to, kai sutartys, gyventojams priėmus sprendimą atsisakyti paslaugos teikimo, buvo nutrauktos. Ieškovas pakartotinai savo iniciatyva organizavo gyventojų balsavimą raštu, kuriuo, remdamasis būtent sutarčių 5.4 punktu, prašė gyventojų patvirtinti, nori ar nenori jie mokėti netesybas ir pritaria ar nepritaria tam, kad stebėjimo paslauga būtų jiems teikiama toliau. Ieškovo parengtame balsavimo biuletenyje aiškiai nurodyta, kad gyventojams nepritarus tolimesniam paslaugos teikimui, jie ieškovui turės sumokėti netesybas. Atsakovas nepažeidė sutarčių (o ieškovas to net ir neįrodinėjo), neinicijavo nei jų sudarymo, nei nutraukimo, atsakovas tik įgyvendino gyventojų sprendimus. Todėl ieškovui ir atsakovui nesusitarus dėl to, kad sutarties vienašališko nutraukimo atveju nuostolius ieškovui atlygina atsakovas, nesant kitų sutartyje numatytų pagrindų, priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą nėra nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo. Atsakovas taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis įrodinėjo, jog jokių realių nuolaidų paslaugos mokesčiams ieškovas gyventojams nesuteikė. Todėl teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo šioje dalyje, privalėjo pasisakyti ir dėl suteiktų nuolaidų pagrįstumo (arba atsakovo argumentų, kad nuolaidos tebuvo dirbtinės, nepagrįstumo). Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad tikroji reali ieškovo teikiamų paslaugų kaina ir yra apie 800-900 Lt/mėn. (160-180 Lt/mėn. už vieną kamerą). Tokią kainą (be nuolaidų) ir dar net mažesnę nei taikė ginčo namams (jiems ieškovas taikė 180 Lt/mėn. už vieną kamerą (900 Lt už 5 kameras) ieškovas siūlo visiems gyventojams. Ieškovas neneigė atsakovo argumentų dėl tikrosios paslaugų kainos, todėl laikytina, jog atsakovas savo reikalavimo dėl nuostolių, patirtų suteiktų nuolaidų forma, pagrįstumo neįrodė.

Ieškovas MB „Mano rajonas saugiausias“ atsiliepimu su atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutiko su tuo, kad, sudarydamas sutartis su ieškovu, atsakovas veikė kaip daugiabučių namų gyventojų atstovas, o ne kaip sutarčių šalis. Pagal CK 2.132 straipsnio 4 dalį atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų (prekybos tarpininkai ir kt.). Prie tokių asmenų galima priskirti ir turto administratorius – jie taip pat veikia savo vardu, kaip verslo subjektai, tačiau dėl kito asmens interesų (pavyzdžiui, dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesų). Ginčo šalių sudarytos sutartys neturi nieko bendro su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei su tuo susijusių atsakovo, kaip daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, funkcijų vykdymu. Vaizdo stebėjimo paslaugu teikimas gyventojams nepakliūna į daugiabučių namų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo apimtį. Vaizdo stebėjimo paslauga yra papildoma paslauga gyventojams, nesusijusi su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Nė vienoje ginčo šalių sudarytų sutarčių ar jų priedų sąlygoje nėra užsimenama apie tai, kad atsakovas sutartis sudaro kaip kito asmens atstovas. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas, jei yra atskleidžiamas atstovavimo faktas ir neviršijamos suteiktos teisės. Vaizdo stebėjimo paslauga nėra susijusi su privalomųjų reikalavimų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros įgyvendinimu ir užtikrinimu, todėl atsakovas, jei veikė kaip gyventojų atstovas, privalėjo šį faktą atskleisti ieškovui. Pagal sutarčių 5.1. punktą sutartys yra nutraukiamos, jei atsakovas nutraukia administravimo paslaugą namuose, kuriuose teikiamos vaizdo stebėjimo paslaugos. Tai taip pat patvirtina, kad atsakovas veikė ne kaip gyventojų atstovas, nes atstovavimo santykiai grindžiami principu, jog atstovo pasikeitimas nereiškia prievolės pabaigos ar sutarties nutraukimo. Sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo kaip dviejų savarankiškų verslo subjektų. Sutartimis atsakovas už teikiamas paslaugas įsipareigojo mokėti šalių sutartą mokestį ir tinkamai vykdyti kitus įsipareigojimus. Be to, visur kaip klientas nurodomas būtent atsakovas. Atsakovas dėl sutarties sudarymo gaudavo ir pelną, kas taip pat nebūdinga atstovavimo teisiniams santykiams (ieškovas išrašydavo atsakovui kiekvieną mėnesį sąskaitą už suteiktas paslaugas pagal sutartis ir atsakovas ją apmokėdavo. Iš savo pusės užskaitos būdu ieškovas sumokėdavo atsakovui šalių sutartą 10 proc. nuo kiekvienos ieškovo išrašytos sąskaitos dydžio sumą). Atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, buvo suprantamas sutarčių ir visų jų sąlygų turinys, atsakovas dėl to nereiškė jokių pretenzijų ar pastabų. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Be to, sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Atsakovas laisva valia, niekieno neverčiamas, sudarė ir pasirašė sutartis, prisiėmė jose nustatytus įsipareigojimus, o dabar visą atsakomybę nori perkelti ant daugiabučio namo gyventojų pečių, kurie nedalyvavo sutarčių sudaryme ar pasirašyme, nedarė jokios įtakos sutarčių sąlygoms ir pan. Pripažinus atsakovą ginčo šalių sudarytų sutarčių šalimi, atmestinas atsakovo teiginys, kad jis prisiėmė ne bet kokią ir ne visą sutarčių neįvykdymo riziką, o tik gyventojų nemokumo. Atsakovas prisiėmė visą sutarčių neįvykdymo ar sutarčių nutraukimo anksčiau laiko riziką. Atsakovas, teigdamas, jog prieš ieškovą turėtų atsakyti daugiabučių namų gyventojai, neatsižvelgia į atsakomybės institutą reglamentuojančias imperatyvias CK nuostatas. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, jei viena sutarties šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį, jai kyla įstatyminė pareiga atsakyti prieš nukentėjusią ir nuostolių patyrusią sutartinių teisinių santykių šalį. CK 6.211 ir 6.252 straipsniuose įtvirtintos normos šalių susitarimus dėl atsakomybę panaikinančių ar apribojančių sutarties sąlygų laiko negaliojančiais ir neleidžia šalims jų susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų. Vadinasi, tam, kad atsakovui kiltų sutartinė civilinė atsakomybė, nėra būtina to papildomai akcentuoti šalių sudarytose sutartyse. Tai paneigia atsakovo teiginį, kad ginčo šalys nesusitarė dėl to, jog sutarčių vienašališko nutraukimo atveju nuostolius ieškovui atlygins atsakovas. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo teiginys, jog neva senuose ieškovo preliminariuose pasiūlymuose, skirtuose kitiems subjektams, atsispindi tikroji reali ieškovo teikiamų paslaugų kaina, yra deklaratyvus ir neįrodytas. Tik dėl to, kad pasiūlymuose, kurie nėra teisiškai įpareigojantys, nėra tokio žodžio „nuolaida“, nereiškia, jog juose nurodytos neva tikrosios realios be nuolaidų kainos – šis, kaip ir kiti aspektai, yra detalizuojami konkrečiose pasirašomose ir sudaromose sutartyse.

Atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-09-11 ir 2014-10-30 tarp ieškovo MB „Mano rajonas saugiausias“ ir atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ buvo sudarytos dvi internetinio vaizdo stebėjimo paslaugų, projekto „Mano rajonas saugiausias“ dalyvio, sutartys Nr. ST0112 ir ST0121 (e.b.l. 8-17). Šių sutarčių pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti STEBIT internetinio vaizdo stebėjimo paslaugas daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Kovo 11-osios g. 47, 51, 53 ir 57, Grigiškėse, Vilniuje, teritorijoje, o atsakovas, savo ruožtu, įsipareigojo mokėti šalių sutartą mokestį už teikiamas paslaugas bei tinkamai vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutartyse nurodyta, kad atsakovas, jas sudarydamas, veikia kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis administravimo nuostatais ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų sprendimu dalyvauti projekte „Mano miestas – saugiausias“ (preambulė, 1.1. punktas). Sutartyse taip pat nurodyta, kad jos įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki 2017-12-31 (5.1. punktas). Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad 2015-01-05, 2015-02-02 ir 2015-05-28 raštais atsakovas informavo ieškovą, jog dauguma nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų atsisako šiuose namuose internetinio vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo atitinkamai nuo 2016-02-01, 2016-03-01 ir 2016-06-01 (e.b.l. 19-26, 31-37), todėl ginčo šalių sudarytos sutartys buvo nutrauktos anksčiau termino.

2015-07-01, remdamasis ginčo šalių sudarytų sutarčių 5.4. punktu, pagal kurį „Tuo atveju, jei Klientas naudojasi Priede Nr. 1 nustatytomis nuolaidomis, tačiau nutraukia šią Sutartį vienašališkai prieš terminą, paslaugų gavėjai (daugiabučio namo butų savininkai) įsipareigoja per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šios Sutarties nutraukimo grąžinti Paslaugų tiekėjui sumas (proporcingai paslaugų gavimo laikui), gautas kaip nuolaidas įrengimo mokesčiui ir už suteiktas paslaugas“, ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, teismo prašė priteisti iš atsakovo 1.626,77 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė suteikdamas gyventojams nuolaidą internetinio vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo mokesčiui (e.b.l. 1-7). 2016-02-23 sprendimu pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino (e.b.l. 145-150). 2016-03-24 apeliaciniu skundu atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl 1.626,77 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo atmesti (e.b.l. 151-154). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas neskundžia.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teisiniai santykiai dėl internetinio vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo buvo susiklostę ne tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp ieškovo ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų – nurodytą paslaugą ieškovas siūlė gyventojams, sprendimą iš ieškovo pirkti šią paslaugą, o vėliau ir jos atsisakyti priėmė gyventojai, ieškovas pats rengė ir gyventojams perdavė pasirašyti balsavimo biuletenius, juos surinko ir pristatė atsakovui, paslauga buvo teikiama gyventojams, atsiskaitydavo už ją taip pat gyventojai, atsakovas nebuvo paslaugos gavėju. Atsakovas tik įgyvendino daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų priimtus sprendimus pirkti iš ieškovo nurodytą paslaugą ir už atskirą mokestį, papildomai ieškovo mokamą atsakovui, buvo įsipareigojęs gyventojams paskirstyti, iš jų surinkti ir ieškovui pervesti mokesčius už paslaugos suteikimą. Remdamasis tuo, atsakovas teigia, kad jis neprivalo atlyginti ieškovo prašomų priteisti 1.626,77 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė suteikdamas nuolaidą gyventojams paslaugos mokesčiui ir jiems anksčiau termino atsisakius paslaugos teikimo. Dėl to, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodytus nuostolius, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais sutinka.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartį, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo seka, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius tik įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, veikdamas kaip šių savininkų atstovas, tačiau neperima jų teisių ir pareigų, kylančių iš bendrojo naudojimo objektų valdymo. Atitinkamai tarp daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus bei trečiųjų asmenų susiklostančiuose santykiuose, įgyvendinant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, administratorius veikia kaip namo butų ir kitų patalpų savininkų atstovas, o visas teises ir pareigas, kylančias iš šių santykių, įgyja ir vykdo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Tokią išvadą patvirtina ne tik aukščiau aptartos CK normos, reglamentuojančios daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, bet ir CK 4.244 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu.

Kaip minėta, ginčo šalių sudarytose 2014-09-11 ir 2014-10-30 internetinio vaizdo stebėjimo paslaugų, projekto „Mano rajonas saugiausias“ dalyvio, sutartyse Nr. ST0112 ir ST0121 nurodyta, kad atsakovas, jas sudarydamas, veikia kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis administravimo nuostatais ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų sprendimu dalyvauti projekte „Mano miestas – saugiausias“ (preambulė, 1.1. punktas) (e.b.l. 8-17). Sutarčių prieduose Nr. 02 nurodyta, kad sutarčių pagrindu ieškovas teikia STEBIT internetinio vaizdo stebėjimo paslaugas ne atsakovui, o daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Kovo 11-osios g. 47, 51, 53 ir 57, Grigiškėse, Vilniuje, gyventojams. Sutarčių prieduose Nr. 02 taip pat nurodyta, kad atsakovas prisiima riziką tik dėl šių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų nemokumo, atsiskaitant už suteiktas paslaugas, savo sąskaita išieško iš jų skolas, taip pat paskirsto, surenka ir perveda ieškovui mokesčius, gautus iš daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų, o ieškovas moka atsakovui už suteiktą mokesčių surinkimo paslaugą bei rizikos prisiėmimą sutartą atlyginimą (e.b.l. 11-12, 16-17). Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo prisiimta rizika apima ir ieškovo galimus nuostolius dėl sutarčių nutraukimo prieš terminą daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, nes sutarčių 5.4. punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu kliento iniciatyva sutartys bus vienašališkai nutrauktos prieš terminą, būtent paslaugų gavėjai (daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai), bet ne atsakovas, turės grąžinti paslaugų tiekėjui (ieškovui) sumas (proporcingai paslaugų gavimo laikui), gautas kaip nuolaidas įrengimo mokesčiui ir už suteiktas paslaugas (e.b.l. 9, 14). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (ginčo šalių susirašinėjimo, gyventojų prašymų su jų parašais, balsavimo biuletenių ir kt.) taip pat nustatyta, kad naudotis ieškovo teikiama STEBIT internetinio vaizdo stebėjimo paslauga ir jos atsisakyti anksčiau nei sutartyje nustatytas terminas nusprendė ne atsakovas, o daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Kovo 11-osios g. 47, 51, 53 ir 57, Grigiškėse, Vilniuje, gyventojai (e.b.l. 19-28, 31-37, 74, 77, 88-89). Atsakovas tokio sprendimo įtakoti niekaip negalėjo, dėl to negali prisiimti ir su tuo susijusių neigiamų padarinių (CK 4.244 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir pagal byloje esančią medžiagą nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, sudarydamas nurodytas sutartis su ieškovu, veikė ne kaip daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius ir gyventojų atstovas, kuriam sutartys nesukuria jokių teisių ir pareigų, o kaip savarankiška šalis, kuri prisiėmė sutarčių nutraukimo anksčiau laiko riziką ir iš to kylančią pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

Teisėjų kolegija daro priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą, nes tiek aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas, tiek nurodytų sutarčių sudarymo ir nutraukimo aplinkybės bei šių sutarčių turinys rodo, kad atsakovas, sudarydamas sutartis su ieškovu ir jas vykdydamas, veikė tik kaip daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius ir gyventojų atstovas, juo labiau neprisėmė pareigos atlyginti ieškovo patirtų nuostolių gyventojams nusprendus nutraukti sutartis anksčiau laiko. Tokią išvadą patvirtina ir paties ieškovo veiksmai, kuomet jis, sužinojęs apie daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų sprendimą nutraukti nurodytas sutartis, kreipėsi į juos su prašymu dar kartą apsvarstyti tokį sprendimą bei informavo, jog jo nepakeitus, gyventojai privalės atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl suteiktos nuolaidos internetinio vaizdo stebėjimo paslaugos mokesčiui (e.b.l. 140).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje, kuria tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo 1.626,77 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė pagal nurodytas sutartis suteikdamas nuolaidą internetinio vaizdo stebėjimo paslaugos mokesčiui ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams anksčiau termino atsisakius šios paslaugos teikimo.

Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovui iš atsakovo teismo priteista 1.698,59 Eur suma mažintina 1.626,77 Eur nuostolių suma, paliekant ginčijamą sprendimą nepakeistu tik dalyje dėl 71,82 Eur sumos priteisimo už neapmokėtas paslaugas, kurios atsakovas apeliaciniu skundu neginčija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo sprendžiamas ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 700 eurų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 75 eurus išlaidų žyminiam mokesčiui. Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina minimali 15 eurų žyminio mokesčio suma ir 15 eurų atstovavimo išlaidų. Atsakovas patyrė 1.429,75 Eur procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą priteistina suma mažintina iki 700 eurų. Atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 670 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Už apeliacinio skundo surašymą atsakovas patyrė 352,39 eurus išlaidų. Atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų sudėtingumą atsakovui apeliacinės instancijos teisme priteistina suma mažintina iki 200 eurų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimą pakeisti. Jo rezolicinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ (į.k. 121458016) ieškovui MB „Mano rajonas saugiausias“ (į.k. 303242474) 71,82 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš ieškovo MB „Mano rajonas saugiausias“ atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ 670 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš ieškovo MB „Mano rajonas saugiausias“ atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme