Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui G. A. dėl iškeldinimo iš patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai 2016-09-10, tačiau jis per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., nesant atsakovės prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovei S. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). 2016-04-26 ieškovės pranešimu dėl patalpų atlaisvinimo atsakovas buvo informuotas, kad nuo 2016-08-01 bus nutraukiami bet kokie žodiniai susitarimai dėl suteiktos teisės naudotis gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalavo iki 2016-08-20 išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančių statinių, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-16 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-542-953/2016, atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas buvo kaltinamas tuo, kad 2016-05-09 smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei E. A. ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas naudojasi vienu namo kambariu, virtuve, ūkiniais pastatais, tačiau neprižiūri perduoto naudotis turto, nemoka mokesčių, taip didindamas skolą ieškovei ir tuo sukeldamas jai nuostolius, piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, triukšmauja, netinkamai elgiasi ieškovės atžvilgiu, pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės teises, todėl ji kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio turto.

Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.629 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad tarp ieškovės S. S. (panaudos davėjos) ir jos žento atsakovo G. A. nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis, todėl pripažintina, kad gyvenamosios patalpos panaudos santykiai susiformavo neterminuotos žodinės sutarties pagrindu (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad panaudos teisinių santykių susiformavimo metu ar vėliau atsakovo teisinė padėtis būtų ne panaudos gavėjo. Ieškovė. S. S. yra gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė (3-6 b. l.). Taigi ieškovė turi teisę bet kada nutraukti jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo neterminuotą panaudos sutartį tiek su keliais panaudos gavėjais, tiek ir su vienu iš jų, apie tai įspėjusi panaudos gavėją (gavėjus) prieš tris mėnesius, jei sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nenustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad neterminuota žodine sutartimi būtų susitarta dėl kitokio įspėjimo apie sutarties nutraukimo panaudos davėjo iniciatyva terminą, ieškovė turėjo teisinį pagrindą įspėti atsakovą prieš tris mėnesius. CK nenustato įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo formos bei turinio reikalavimų. Todėl įspėjimo turiniui keliamas vienintelis ir būtinas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį žodine arba rašytine forma, kad kita šalis pasiruoštų sutartį nutraukti bei grąžintų panaudos davėjai viską, ką yra gavusi iš jos (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Vertinant ieškovės įspėjimo (8-9 b. l.), paruošto advokatų kontoros ir išsiųsto registruotu paštu atsakovui, atitiktį turinio reikalavimams konstatuotina, kad tekste: „...nuo 2016-08-01 nutraukiu žodinius susitarimus su Jumis dėl suteiktos teisės naudotis man nuosavybės teise priklausančiais statiniais. P. J. iki 2016-08-20 išsikelti iš man nuosavybės teise priklausančių statinių..., esančių adresu (duomenys neskelbtini), yra visi aiškią panaudos davėjo valią atskleidžiantys požymiai, todėl toks įspėjimas yra tinkamo turinio dokumentas, koks teikiamas panaudos gavėjui vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi. Panaudos davėjo valios dėl neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo nesaisto faktas, kad yra keli panaudos gavėjai (galimai – atsakovo sutuoktinė), todėl įspėjimas apie panaudos sutarties nutraukimą neturėjo būti išsiųstas visiems ginčo gyvenamojoje patalpoje esantiems asmenims ir ne visi asmenys (panaudos gavėjai), gyvenantys toje gyvenamojoje patalpoje, turi būti iškeldinti. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008; kt.). Atsakovas ieškovės buvo įspėtas tinkamai – registruotu paštu, prieš tris mėnesius. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis atsakovo atžvilgiu yra pasibaigusi, todėl jis turi išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos bei priklausinių su visu savo turtu, o jam neišsikėlus gera valia, jis iškeldintinas teismo sprendimu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas, atsakovas iškeldintinas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), su visu savo turtu, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (15-16 b. l.), todėl 31,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį ieškinio reikalavimą, 1,08 išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 78,17 Eur ieškovei teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo esančių priklausinių (pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su visu jo turtu, nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 32,08 Eur (trisdešimt dviejų eurų, 08 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 78,17 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų, 17 ct) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Civilinio proceso kodekso 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.