- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-642-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01999-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- M. G., A. F.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-642-253/2014
2014 m. birželio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. G. ir A. F. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius ir VĮ Valstybės turto fondas, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį pagalbinių pastatų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1975 metais, kai pareiškėjui buvo du mėnesiai jo tėvai H. ir M. F. gavo iš kolūkio (duomenys neskelbtini) 3 kambarių butą. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), H. F. gyveno iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties bute tvarkytis pradėjo pareiškėjas, nes jo motina M. F., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo neįgali. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai teisėtai gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), nes dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnija 2013-04-04 rašte Nr. (6.4)-V4-52 nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), patalpas kolūkis (duomenys neskelbtini) buvo suteikęs H. F. ir P. J.. Po H. F. mirties jo gyvenamojoje patalpoje liko gyventi sūnus A. F.. Žemės sklypas, ant kuriuo išsidėstė gyvenamas namas, kuriame yra pareiškėjų butas, ir ūkiniai pastatai nėra suformuotas ir pareiškėjai naudojasi valstybinės žemės sklypu. Pareiškėjas, kaip ir jo tėvai, gyvendamas nurodytame bute prižiūrėjo jį, remontavo, mokėjo už elektrą. Kai butas priklausė kolūkiui kitų mokesčių kolūkis nereikalavo. Po tėvų mirties minėtame bute liko gyventi pareiškėjas, kuris toliau prižiūrėjo butą ir mokėjo už elektrą. 2002-02-18 pas pareiškėją atvažiavo gyventi M. G. su penkiais nepilnamečiais vaikais, iš kurių liko dabartiniu metu gyventi du nepilnamečiai vaikai (pilnamečiai gyvena kitur), taip pat pareiškėjai (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters, o (duomenys neskelbtini) sūnaus. Visa šeima gyvena nurodytame bute, prižiūri jį ir moka už elektrą ir šiukšlių išvežimą. Tokiu būdu šį turtą sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo pareiškėjas valdo, iš pradžių kartu su tėvais, nuo 1993-06-25, o nuo 2002-02-18 kartu su M. G. prižiūri butą, tvarko butą iš savo asmeninių lėšų. Be to, kai pareiškėjo tėvai įsikūrė minėtame bute, tai pradėjo valdyti ir esančiais kieme po 1/2 dalį pagalbinius pastatus. Nurodytas butas ir ūkiniai pastatai nėra apskaitomi Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterijoje apskaitoje, nepriklauso ir Agluonėnų seniūnijai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-31 sprendimu pareiškimo netenkino bei priteisė iš pareiškėjo A. F. 27,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas darė išvadą, kad gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), savo laiku valstybės buvo perduoti (duomenys neskelbtini) kolūkio nuosavybėn ir naudojami (duomenys neskelbtini) kolūkio darbuotojų poreikiams. Teismas nenustatė aplinkybių, kad minėtas kolūkio turtas būtų privatizuotas ar perduotas kitų asmenų nuosavybėn, tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai G. O. L. ir A. K. J., todėl darė išvadą, kad minėti pastatai šiai dienai tebelaikytini valstybės nuosavybe. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. F. nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo nepertraukiamai naudotis po tėvo H. F. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), nes jo mama M. F. buvo neįgali, todėl ji negalėjo rūpintis turtu, o pareiškėja M. G. nekilnojamuoju turtu pradėjo naudotis 2002 m., kai atsikėlė gyventi pas A. F.. Jie prižiūrėjo namą, remontavo jį, sudėjo langus, mokėjo mokesčius, todėl byloje ginčo dėl nekilnojamojo daikto valdymo termino teismas nenustatė, tačiau įvertinęs tai, kad byloje nustatyta, jog nurodomas nekilnojamas turtas yra valstybės nuosavybė ir įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei negalima, pareiškimą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja M. G. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjų pareiškimą patenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – ½ dalį pastato–gyvenamojo namo (buto) ir ½ dalį pagalbinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad turtas priklauso valstybei. Faktas, jog patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kolūkis buvo suteikęs H. F. ir P. J. nustatytas tik seniūnijos darbuotojų parodymais. Duomenų apie tai, kad šios patalpos buvo kolūkio (duomenys neskelbtini) balanse ir kokiu būdu kolūkio buvo valdomos byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad neprivatizuotas kolūkio (duomenys neskelbtini) turtas buvo perduotas Klaipėdos rajono savivaldybei. Byloje ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnija patvirtino, kad šių institucijų balanse ginčijamų pastatų nėra. Be to, byloje pateikta Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos 2001-11-19 pažymos Nr. 166 kopija, kurioje nurodyta, jog namo pusė, kurioje gyvena M. F. (pareiškėjo A. F. mama) yra be šeimininko. Pastatai nebuvo pastatyti kolūkio narių lėšomis ir nėra duomenų, kad jie buvo kolūkio balanse. Byloje nėra duomenų, kad ginčijami pastatai buvo kaip nors prižiūrimi, remontuojami kolūkio, savivaldybės arba seniūnijos lėšomis. Byloje įrodyta, kad pastatai buvo tvarkomi A. F. tėvų, o vėliau pareiškėjų lėšomis.
Pareiškėjas A. F. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie M. G. apeliacinio skundo. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka visiškai ir prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad teismui nustačius, kad yra visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, neprieštarautų, kad pareiškėjai M. G. ir A. F. įgytų nuosavybės teises pagal įgyjamosios senaties faktą į nekilnojamąjį turtą – butą ir ½ pagalbinių pastatų, todėl klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje keliamas juridinę reikšmę turinčio fakto dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi klausimas.
Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, nuosavybės valdymo faktas šiuo būdu gali būti patvirtinamas tik nustačius CK 4.68 str. 1 d. įtvirtintų teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turtas, kurio įgijimo įgyjamąja senatimi faktą prašoma nustatyti, priklauso valstybei. Teigia, kad nurodyti pastatai nebuvo pastatyti kolūkio (duomenys neskelbtini) narių lėšomis ir nėra duomenų, kad jie buvo kolūkio balanse, taip pat duomenų, kad neprivatizuotas kolūkio (duomenys neskelbtini) turtas buvo perduotas Klaipėdos rajono savivaldybei. CK 4.69 str. 3 d. nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pažymėtina, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija, kai dėl vykstančių nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesų, valstybė pereinamuoju laikotarpiu tinkamai neapskaitė savo turto ir nepriėmė sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn, taigi yra susijęs su viešuoju interesu. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 str. 3 d., konstatuota, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie asmeninės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį pagalbinių pastatų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš registro duomenų bylos Nr. 55/16687 kopijos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), 1930 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas – 97,32 kv.m. bendro ploto (plane pažymėtas 1A‘ž) bei pagalbiniai pastatai: vasaros virtuvė (plane pažymėta 2 I‘ž), tvartas (plane pažymėtas 5 I‘p), daržinė (plane pažymėta 6 I‘ž), garažas (plane pažymėtas 7 I‘p), sandėlis (plane pažymėta 8 I‘p) ir daržinė (plane pažymėta 9 I‘ž) (b. l. 72–81). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų –1973 m., 1976 m., 1986 m. namų knygų duomenų apie pareiškėjo A. F. motiną M. F. (ankstesnė pavardė – L.) ir tėvą H. F. nustatyta, kad jie buvo kolūkio (duomenys neskelbtini) kolūkiečiai ir gyveno kolūkio name (b. l. 93–100). Šie duomenys patvirtina liudytojo A. K. J., nuo 1965 m. iki 1975 m. dirbusio kolūkio (duomenys neskelbtini) pirmininku, paaiškinimus, jog kolūkiečiai gyveno kolūkio namuose, o H. F. 1975 m. apsigyveno pas sugyventinę kolūkio name, ta namo dalis, kur persikraustė H. F., priklausė kolūkiui. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnijos 2013-04-04 pažymoje pateikti duomenys, kad seniūnijos darbuotojų paliudijimais kolūkis (duomenys neskelbtini) patalpas adresu (duomenys neskelbtini), buvo suteikęs H. F. ir P. J.; atkūrus Lietuvos nepriklausomybę P. J. savo dalį privatizavo, o H. F. dokumentų nesusitvarkė, jo dalis liko neprivatizuota (b. l. 106). Nėra duomenų, kad pareiškėjų nurodomi pastatai valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn. Šiuo metu pareiškėjai naudojasi valstybinės žemės sklypu, kadangi žemės sklypas po statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas (b. l. 102). Bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų nurodomi nekilnojamieji daiktai – butas ir pagalbiniai pastatai – atitinkamu laiku valstybės buvo perduoti (duomenys neskelbtini) kolūkio nuosavybėn ir buvo naudoti kolūkio darbuotojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų nurodomi pastatai laikytini valstybės nuosavybės objektais.
Apeliantų nurodomoje Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūno 2011-11-19 Nr. 166 pažymoje pateikti duomenys, jog pusė namo, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. F., yra bešeimyninė (b. l. 85), bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnijos 2012-07-12 pažymoje pateikti duomenys, kad namas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėjų šeima, nepriklauso Agluonėnų seniūnijai ir nėra jos balanse (b. l. 11), nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados dėl pastatų priklausymo nuosavybės teise, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata. Ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į ginčo statinį, patvirtina tik tai, kad minėto pastato savininkas nėra išviešintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas neatitinka visų būtinų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų šiam faktui konstatuoti. Naikinti pagrįstą ir teisėtą sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.