Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant pareiškėjams A. F. ir M. G. bei jos atstovei advokatei Galinai Korabliovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. G. ir A. F. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius ir Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. F. pareiškimą palaikė pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tame bute gyvena nuo 1975 m. Po tėvo mirties (mirė 2001 m.) jis viską pradėjo valdyti, toliau gyveno tame bute, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, remontavo, deklaravo gyvenamąją vietą tuo adresu, nes mama buvo neįgali. Paaiškino, kad tėvai butą buvo gavę iš „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio, tėvas ten dirbo traktorininku, o mama veršidėje. Pareiškėja M. G. pas jį atsikraustė prieš 11 metų, jie turi du savo nepilnamečius vaikus, du yra pareiškėjos M. G. iš pirmos santuokos.

Teismo posėdžio metu pareiškėja M. G. ir jos atstovė advokatė G.Korabliova pareiškimą palaikė pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji ginčo bute gyvena nuo 2002 m. vasario 18 d., jos gyvenamoji vieta deklaruota tuo adresu. Paaiškino, kad jie kreipėsi į savivaldybę, kad sutvarkyti nuosavybės dokumentus, tačiau negalėjo nieko sutvarkyti, nes nebuvo dokumentų. Jie visą laiką moka visus mokesčius, nuomos iš jų niekas nereikalavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų ir suinteresuoto asmens atstovės R.Siautilės paaiškinimais, liudytojų J. R., V. F., G. O. L. ir A. K. J. parodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš VĮ Registrų centras 2012-07-19 pažymų nustatyta, kad pareiškėjo A. F. vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota (26 b.l.). Iš pateiktos registro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 1930 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas – 97,32 kv.m. bendro ploto, plane žym. 1A1ž, pagalbiniai pastatai - vasaros virtuvė, plane žym. 2 I1ž, tvartas, palne žym.5 A1p, daržinė plane žym.6 I1ž, garažas plane žym. 1I1ž, sandėlis plane žym.8 I1p ir daržinė plane žym. 9 I1ž (72-81 b.l.). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnijos pažymos nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėjų šeima, nepriklauso Agluonėnų seniūnijai ir nėra jos balanse (11 b.l.). Iš mirties liudijimų nustatyta, kad H. F., a.k.(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o M. F., a.k.(duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (22-23 b.l.). Iš pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad A. F. ir mirusioji M. F. laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2012 m. mokėjo už suvartotą elektros energiją (duomenys neskelbtini) (30-50 b.l.). Iš Klaipėdos apskrities archyvo 2013-04-16 pažymos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 1973-1975 m. ūkinėje knygoje apie H. F. duomenų nėra. Klaipėdos rajono „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio 1975 m. protokoluose apie H. F. suteiktą butą (duomenys neskelbtini) duomenų nėra (92 b.l.). Iš pateiktų kopijų iš namų knygų nustatyta, kad 1973 m., asmeninėje sąskaitoje Nr.164, „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio kolūkietė įrašyta M. L. - šeimos galva, jos šeima susideda iš A. L. (vyras), A. L. (sūnus), H. F. (sugyventinis) ir A. F. (sūnus). 1976 m. namų knygoje asmeninė sąskaita 15, šeimos galva įrašyta M. L., vyras H. F., duktė I. L., sūnus A. L., sūnus A. F. ir sūnėnas J. R., nurodyta, kad šeima gyvena “Jaunosios Gvargijos“ kolūkio name (92-100 b.l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013-04-11 pažymos nustatyta, kad žemės sklypas po statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, todėl pareiškėjai naudojasi šiuo metu valstybinės žemės sklypu (102 b.l.). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnijos 2013-04-04 pažymos nustatyta, kad seniūnijos darbuotojų paliudijimais kolūkis „Jaunoji Gvardija“ patalpas adresu (duomenys neskelbtini), buvo suteikęs H. F. ir P. J.. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę P. J. savo dalį privatizavo, o H. F. dokumentų nesusitvarkė, jo dalis liko neprivatizuota. Po jo mirties (mirė 2001-06-26) ten liko gyventi ir iki šiol gyvena sūnus A. F.. P. J. savo dalį pardavė K. J. (106 b.l.). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnijos pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad pareiškėjas A. F. nuo 1993-06-25, o pareiškėja M. G. nuo 2002-02-11 savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (9-10 b.l.).

Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. M. ir T. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Stoties turgus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2006; kt.).

Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu, skirtingai nei toje pačioje normoje įtvirtintas draudimas įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Tokia skirtinga viešąja ir privačiąja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sąžiningai įgijus daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdant jį visą įgyjamosios senaties terminą paaiškinama šią normą analizuojant teleologiniu metodu bei atsižvelgiant į po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo vykstančius nuosavybės rūšių ir formų transformavimo procesus, kai nepriklausomybę atkūrusi valstybė nėra tinkamai apskaičiusi savo turto ir atitinkamai nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1930 m., pagalbiniai pastatai taip pat pastatyti 1930 m., išskyrus garažą, jis pastatytas 1980 m.(75-76 b.l.). Pareiškėjo A. F. paaiškinimais ir liudytojų G.O. L. ir A.K. J. parodymais, namas priklausė kolūkiui „Jaunoji Gvardija“ ir jame gyveno kolūkiečiai, namas buvo skirtas kolūkiečiui H. F.. Liudytojas A.K. J. paaiškino, kad jis nuo 1965 m. iki 1975 m., dirbo kolūkio „Jaunoji Gvardija“ pirmininku, tuo metu privatizacijos nebuvo, todėl kolūkiečiai gyveno kolūkiui priklausiusiuose namuose, jeigu jie išsikeldavo kitur, pastatus atlaisvindavo, nes pastatai buvo kolūkio nuosavybė (valstybė savo laiku juos perdavė kolūkio nuosavybėn). H. F. buvo kolūkietis, jis gyveno dviejų galų moliniame name, kuris priklausė kolūkiui, kitame gale gyveno J.. Tvartai buvo padalinti pusiau, kiti pagalbiniai pastatai taip pat pusiau. Po kolūkio išardymo, žmonės galėjo čekiais privatizuoti gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, J. privatizavo savo dalį, o H. F. nesusitvarkė dokumentų. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja O.G. L., dirbusi kolūkio „Jaunoji Gvardija“ pirmininko pavaduotoja, jog nuo 1990 m. ji dirbo seniūnijoje, J. privatizavo savo puse namo ir pagalbinių pastatų, o H. F. dokumentų nesusitvarkė. Namas į seniūnijos balansą neperėjo, kam priklausė turtas kur gyveno F. ji negali pasakyti.

Iš bylos duomenų ir liudytojų paaiškinimų teismui akivaizdu, kad gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), savo laiku valstybės buvo perduoti „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio nuosavybėn ir naudojami „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio darbuotojų poreikiams. Byloje nėra duomenų, kad minėtas kolūkio turtas būtų privatizuotas ar perduotas kitų asmenų nuosavybėn, tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai G.O. L. ir A.K. J., todėl darytina išvada, kad minėti pastatai šiai dienai tebelaikytini valstybės nuosavybe.

Įgyjamosios senaties institutui labai svarbus nekilnojamojo daikto valdymo terminas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip dešimt metų. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas A. F. nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo nepertraukiamai naudotis po tėvo H. F. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), nes jo mama M. F. buvo neįgali, todėl ji negalėjo rūpintis turtu. Pareiškėja M. G. nekilnojamuoju turtu pradėjo naudotis 2002 m., kai atsikėlė gyventi pas A. F.. Šį faktą patvirtino ir liudytojos J. R. ir V. F.. Jos patvirtino, kad pareiškėjas A. F. tame name gyveno nuo vaikystės kartu su tėvais, o M. G. pas jį atsikėlė 2002 m. Jie prižiūrėjo namą, remontavo jį, sudėjo langus, mokėjo mokesčius, todėl byloje ginčo dėl nekilnojamojo daikto valdymo termino nėra. Tačiau įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis pagalbinių pastatų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė ir įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei negalima, pareiškimas atmestinas.

Iš pareiškėjo A. F. valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 88 str.1 d. 3 p.). Iš pareiškėjos M. G. šios išlaidos nepriteistinos, kadangi ji nuo jų atleista pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-03 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-200-12.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 371 str. 1 d.3 p., 301 str., 448 str., 533 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo A. F. 27,86 Lt (dvidešimt septynis Lt 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.