Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-28 · Byla Nr. N-261-1829-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N-261-1829-11Nutartis · 2011-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. N-662-1045-12Nutartis · 2012-02-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
N-261-1829-11
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-02822-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-1829/2011Teisminio proceso Nr. 4-05-3-02822-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad L. M. 2010 m. balandžio 4 d., apie 02.20 val., Kaune, K. Baršausko gatvėje, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą transporto priemonę ir atsisakė tikrintis neblaivumą. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 18 ir 238 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu L. M. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam 2 600 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi minėtą nutarimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu L. M. pripažino kaltu padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 130 litų baudą, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, bylą asmens atžvilgiu nutraukė, nesant pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, kad ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo faktą ir L. M. kaltę įrodo byloje esanti medžiaga. Nustatė, kad pirmą kartą nuvykus į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą L. M. atsisakė tikrintis neblaivumą, o asmeniui nesutikus su apžiūros išvada ir pakartotinai nuvykus pasitikrinti neblaivumą, jo kraujyje rasta 0,12 promilės etilo alkoholio, pasitikrinus alkotesteriu nustatytas 0,08 promilių neblaivumas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog L. M. per trumpą laiko tarpą nuo pirmos apžiūros (02 val. 30 min.) iki antros apžiūros (03 val. 40 min.) ėmėsi specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Konstatavo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog L. M. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, ar kad vairavo transporto priemonę viršydamas įstatymo nustatytą neblaivumo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, o visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per vienerius metus padarė KET pažeidimus, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

II.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad pažeidimai yra įrodyti bylos medžiaga. Nurodo, kad liudytojai policijos pareigūnai A. K., R. N. bei gydytoja psichiatrė A. V. vienareikšmiškai patvirtino faktą, kad L. M. kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Teigia, kad nustatydami pažeidimus policijos pareigūnai viską atliko teisėtai, vykdydami jiems paskirtą tarnybinę užduotį, įrodymų, kad policijos pareigūnai atliko prieš L. M. neteisėtus veiksmus byloje nenustatyta, o teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojos A. V. paaiškinimu. Pažymi, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl mano, kad kvalifikuojant veiką pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nebūtina nustatyti pažeidėjo neblaivumo laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu L. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, o administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo asmens atžvilgiu nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl L. M. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad byla dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia numatyta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Kaip matyti iš policijos pareigūno A. K. tarnybinio pranešimo (b. l. 6), 2010 m. balandžio 4 d., apie 02.20 val., Kaune, K. Baršausko gatvėje, dirbant kartu su patruliu R. N. buvo sustabdytas automobilis „Mazda 626“. Paprašius vairuotojo L. M. pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Su vairuotoju nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, tačiau L. M. tikrintis neblaivumą atsisakė, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato analogišką pareigą vairuotojui.

Pažymėtina, kad pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs (žr., pvz., administracinės bylos Nr. N5-393/2007; N444-1686/2009), jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (žr., pvz. administracinė byla Nr. N5-393/2007).

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 6), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 377 (b. l. 5), liudytojų policijos pareigūnų A. K., R. N. bei gydytojos psichiatrės A. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 35) – patvirtina, kad L. M. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tuo pažeisdamas KET 18 punkto reikalavimus bei padarydamas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nors L. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė atsisakęs tikrintis neblaivumą, tačiau šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai paneigiami liudytojų policijos pareigūnų ir gydytojos psichiatrės parodymais (b. l. 35). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai policijos pareigūnai bei gydytoja psichiatrė gali būti šališki, tokių aplinkybių L. M. taip pat nenurodė. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti minėtų liudytojų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimo faktas byloje įrodytas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmą kartą atsisakęs tikrintis neblaivumą L. M. savo noru nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra, bei padaryta išvada, jog asmuo blaivus. Pažymėtina, jog tiek byloje esantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 378 (b. l. 12), kuriame konstatuota, kad asmuo blaivus ir vairuoti gali, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada (b. l. 11), kurioje konstatuota, kad L. M. kraujyje rasta 0,12 promilės etilo alkoholio, nagrinėjamu atveju asmens veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nėra reikšmingi, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už patį neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. M. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo dalį, kuria L. M. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, byla nutraukta, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GagysRomanas Klišauskas