Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-40-1183/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-21
Bylos Nr.
II-40-1183/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00275-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-40-1183/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00275-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4; 21.10.4; 21.11.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., jo atstovei advokatei D. B.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės D. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-11369-2023 pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas A. J. J. 2023 m. spalio 24 d. R. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad R. J. 2023 m. spalio 24 d. 17.50 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) 45,80 km., vairuodamas automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, ten kur lenkti draudžiama, t. y. sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą. Nustačius įstatyme numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo siūloma R. J. iki 2023 m. lapkričio 8 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti pagal ANK 420 str. 1 d. – 85 Eur baudą bei paskirtas specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėn.

Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad R. J. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-11369-2023 pagal ANK 420 str. 1 d. buvo paskirta - 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

2023 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas R. J. atstovės advokatės D. B. skundas dėl minėtu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, panaikinimo. Skunde paaiškino, kad Institucija turėjo pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas, jis yra vertas pasitikėjimo ir atsakomybę švelninančių nuostatų taikymo. Institucija nustatytą R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo prašyme nurodytas aplinkybes įvertino tik kaip aplinkybes, kurios reikšmingos skiriant nuobaudą bei administracinio poveikio priemonių terminą ANK straipsnio sankcijos ribose, tačiau ANK 34 str. 6 d. tiesiogiai nurodyta, kad ši norma taikoma atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdi, pažeidėjo kaltės forma ir rūšį, asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 str. 6 d. tiesiogiai numatyta, kad šios teisės normos taikymas priklauso nuo nurodytų aplinkybių ir jos nėra reikšmingos tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama sankcijos ribose. R. J. supranta savo veiksmų neatitikimą įstatymo reikalavimams ir tai, kad dėl padaryto pažeidimo turi patirti neigiamą nubaudimo poveikį, tačiau patikina, kad išvadas iš savo padaryto pažeidimo tikrai padarė. Jo atveju pakankamą baudžiamąjį, auklėjamąjį ir prevencinį poveikį padarė pats patraukimo administracinėn atsakomybėn faktas. Atsižvelgiant į tai, jog J. J. turi ilgą vairavimo stažą, yra pareigingas vairuotojas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net minimaliam 3 mėn. terminui yra per griežta, padarytam pažeidimui neadekvati poveikio priemonė. R. J. padaryto KET pažeidimo faktinės aplinkybės nebuvo tokio pavojingumo, kad būtų būtina atimti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad R. J. lenkimo manevrą pradėjo tada, kai kelio ženklinimas leido tai daryti - tai pripažino ir R. J. sustabdę policijos pareigūnai. Tik dėl to, kad prieš lenkiamą automobilį važiavo dar keli automobiliai, kurie važiavo nesilaikydami KET 126 p. nurodytų atstumų rekomendacijų (Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip), jis neturėjo galimybės grįžti į savo eismo juostą (įsukti į tarpą tarp ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių), todėl lenkimo manevrą baigė jau prasidėjus ištisinei linijai. R. J. manevras niekam net menkiausio pavojaus nesukėlė – lenkimo manevrą atliko saugiai, lenkdamas neviršijo leistino greičio, lenkė mažesniu greičiu važiuojančius automobilius, niekam nesutrukdė eismo ir nesudarė kliūties pagrindiniame kelyje, šalutiniame kelyje iš dešinės, prieš kurį pastatytas kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, yra iš esmės kelias į laukus, vietovė visiškai atvira ir gerai matoma, kelias tiesus, matomumas buvo geras, kelio danga gera, šiame kelyje nebuvo automobilių. Teisės vairuoti atėmimas net ir 3 mėn. R. J. sukeltų per itin neigiamus padarinius, neatitinkančius jo padaryto pažeidimo pavojingumo. Transporto priemonės vairavimas yra R. J. pragyvenimo šaltinis, jo darbas susijęs su nuolatiniu transporto priemonių vairavimu - tai patvirtina pateikiamos darbdavių charakteristikos, jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl kasdien reikia važinėti iš (duomenys neskelbtini), darbo reikalais tenka važinėti į įmonių filialus kituose miestuose, netekęs teisės vairuoti jis automatiškai taptų bedarbiu.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-11369-2023 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34 ir 617-619 straipsniais, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos. Įvertinus pareiškėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas 420 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, pareiškėjui R. J. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta bauda ir administracinio poveikio priemonė - minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje R. J. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su pažeidimu sutinka. Lenkti nusprendė, nes automobiliai važiavo žymiai mažesniu greičiu nei leistinas ir iš galo jų važiuojant nesimatė, kad jų yra ne vienas ir ne du. Pradėjus lenkti pasimatė, kad gal keturi ar penki buvo. Juos lenkdamas neviršijo leistino greičio. Pradėjo lenkti leistinoje vietoje, daugiau jo lenkimas gavosi 3-5 sekundes. Išvažiavo į kitą pusę, nenorėjo sukelti avarinės situacijos staigiai stabdant, staigiai sukti į dešinę, ir nebūtų įlindęs gal į tarpą, įvertino, kad iš priekio tikrai nebuvo jokio automobilio, pabaigė lenkimo procesą. Kasdien važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir nesimato keliuko, ir dabar yra prisnigta. Prieš artėdamas prie tų automobilių, kurie tikrai greitai nevažiavo 70-75 km/h, tikrai nepastebėjo ženklo, keliuko, lenkimo metu buvo susikoncentravęs į lenkimą. Negali pasakyti, ar iki įvykio tą keliuką buvo matęs, nes ten keliukų yra du ar trys, kiti tikrai yra didesni, vadinamos sankryžos yra iš kairės ir dešinės. Tuo metu buvo prietema, prieš šešias. Tiksliai buvusių oro sąlygų negali pasakyti. Lietaus nebuvo, matomumas gal tikrai buvo sumažėjęs, nes lapkričio mėnuo, apie šešios valandos vakaro. Sprendė įsukti į automobilių tarpą, buvo jau keletą automobilių aplenkęs, bet stabdyti staigiai, tikrai galvojo, kad sukels avarinę situaciją, bet į dešinę staigiai sukant vėl tuomet turėtų stabdyti visos transporto priemonės, joms būtų sukėlęs avarinę situaciją. Kitą kartą tokioje situacijoje iš viso net nepradėtų lenkti. Pats gyvena (duomenys neskelbtini) ir 18 metų dirba (duomenys neskelbtini). Kiekvieną rytą, vakarą važiuoja į (duomenys neskelbtini), į darbą, iš darbo. Įmonėje yra atsakingas už transportą, varo transporto priemones į techninę apžiūrą, į „Regitrą“ registruoja nupirktas mašinas. Pareigos įmonėje transporto vadybininkas. Yra trys filialai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten važiuoja apžiūrėti automobilių stovį. Nėra galimybės, kad jį kitas vairuotojas vežtų į objektą, nes jis transporto inspekcijoje vienintelis įmonėje turi išsilaikęs pažymėjimą, kuris gali atstovauti įmonę, kas susiję su transportu. Neturi sau pavaldžių darbuotojų. Žmona dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, ji turi vairuotojo pažymėjimą. Ji neturi galimybės jo nuvežti į darbą, nes pats ją ryte nuveža į darbą, ji dirba su vaikais, pamokos. Įsipareigojimų, paskolų neturi. Jo pragyvenimo šaltinis tik šis darbas. Ateityje taip nesąmoningai nesielgs, juo labiau gyvenime nėra turėjęs didesnių nusižengimų, tai pirmas atvejis. Prašytų skirti didesnę nuobaudą, bet neatimti teisės vairuoti. Gailisi dėl pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir R. J. kaltės nėra, bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina R. J. padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma neskirti sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su R. J. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, <…>. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų <...>. ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, t. y. atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3.9 punkte nurodyta, kad lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones, ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui, nepažeisdamas KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog R. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 170 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir skundo argumentų bei R. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad R. J. sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d., tačiau teigė, jog lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje ir nepastebėjo įspėjamojo kelio ženklo, jog artėjama prie sankryžos, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog pastarojo nurodoma aplinkybė, kad jis nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, nepateisina jo neteisėtų veiksmų. Priešingai, kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, R. J., vairuodamas transporto priemonę, privalo laikytis KET, būti itin atidus ir rūpestingas, stebėti kelio ženklus, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, t. y. jo neatidumas kelyje, niekaip nepaneigia jo kaip vairuotojo pareigos būti atidžiam ir laikytis KET reikalavimų – nelenkti draudžiamoje vietoje (KET 140.1 punktas). Juolab, jog pastarasis automobilį vairuoja ne vienerius metus, todėl KET turi išmanyti gerai. Be to, skundo nagrinėjimo teisme metu R. J. patvirtino, jog šiuo keliu važiuoja kiekvieną dieną, kelią gerai žino, kas iš esmės reiškia, jog kelio ženklai ir ženklinimas minėtame kelio ruože R. J. buvo žinomi, todėl pažeidėjo pateikta versija, neva jis nematė kelio ženklo, ne tik nešalina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą bet ir nemažina jo pavojingumo, kadangi kiekvienas asmuo, vairuodamas transporto priemones, privalo matyti KET nustatytus ženklinimus ir į juos atitinkamai reaguoti.

Administracinio nusižengimo byloje objektyvių aplinkybių, kurios būtų neleidusios vairuotojui matyti kelio ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“, įspėjančio apie artėjančią sankryžą, nustatyta nebuvo. Taip pat nenustatytos ir aplinkybės, kurios sudarė pagrindą R. J. pažeisti KET reikalavimus. Pastebėtina, jog pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, artėjant šiai kelio atkarpai, privalėjo neatlikti lenkimo manevro, arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdyje buvo tvirtinama, kad R. J., pradėjęs lenkimo manevrą, negalėjo grįžti į savo eismo juostą ir taip nutraukti lenkimo, nesukeldamas avarinės situacijos kitiems eismo dalyviams, tik dėl to, kad prieš lenkiamą automobilį važiavo dar keli automobiliai, kurie važiavo nesilaikydami KET 126 p. nurodytų atstumų rekomendacijų, t. y. kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip, todėl lenkimo manevrą baigė jau prasidėjus ištisinei linijai. Tačiau su tokiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog atstumas tarp automobilių buvo pakankamas vairuotojui imtis atitinkamų priemonių ir R. J. grįžimas į savo eismo juostą nebūtų sukėlęs pavojingos ar avarinės situacijos, o teismui nurodydamas tokius argumentus, asmuo tik bando pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Pastebėtina, jog, R. J. įvykdytas administracinis nusižengimas teismų praktikoje yra vertinamas kaip pavojingas (nepriskiriamas mažareikšmiams nusižengimams). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui esminės reikšmės neturi aplinkybė, kada lenkimas buvo pradėtas, t. y. kad lenkimas buvo pradėtas leistinoje vietoje, kadangi šiuo atveju itin svarbus yra lenkimo manevro užbaigimo momentas, o šiuo gi atveju lenkimas nebuvo baigtas iki vietos, kurioje lenkti draudžiama – sankryžos.

Nagrinėjamu atveju sutiktina, jog administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir R. J. argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog R. J. lenkė ne vieną automobilį, bet kelis automobilius iš eilės, t. y. automobilių koloną, ir tai darė tinkamai neįvertinęs, ar sugebės laiku (iki sankryžos) užbaigti pradėtą lenkimo manevrą, kas šiuo atveju dar labiau didina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Ir nors tiek skunde, tiek teismo posėdyje buvo prašoma atsižvelgti į tai, kad realus pavojus niekam nebuvo sukeltas, t. y. priešpriešiais nebuvo atvažiuojančių transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė laikytina laimingu atsitiktinumu, o ne R. J. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančiu veiksniu, nes savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismas atkreipia tiek R. J., tiek jo atstovės dėmesį, kad kelių ženklinimas nėra pasirenkamas atsitiktinai, jį sąlygoja konkrečių kelio atkarpų ypatumai, kaip šiuo atveju įspėjimas apie artėjantį kelio ruožą – sankryžą, kuriame lenkti draudžiama.

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, R. J. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė, prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės grindžia iš esmės darbo funkcijų vykdymu, t. y. nurodo, jog transporto priemonės vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis, jo darbas susijęs su nuolatiniu transporto priemonių vairavimu - tai patvirtina pateikiamos darbdavių charakteristikos, jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl kasdien reikia važinėti iš Joniškio, darbo reikalais tenka važinėti į įmonių filialus kituose miestuose, todėl teisė vairuoti yra būtina. Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad R. J. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo. Be to, tai, kad R. J. darbdavių charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės. Šiuo atveju būtina vertinti visus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis.

Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad R. J. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas R. J. dar labiau švelninti atsakomybę. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. J. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) administracine tvarka buvo baustas 5 kartus, iš jų net 4 kartus už KET pažeidimus. Akivaizdu, jog paminėtos aplinkybės apie R. J. ankstesnius baustumus neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir rodo, kad jis nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Praeityje būdamas baustas ne tik už greičio viršijimus, bet ir už draudžiamo ženklo reikalavimo nesilaikymą, t. y. sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje, R. J. šiuo atveju, kaip atsakingas vairuotojas, privalėjo būti itin atidus ir dėmesingas stebėdamas kelio ženklus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius R. J. baustumus, daroma išvada, kad nėra pagrindo R. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti ar skirti trumpesniam nei 3 mėnesių terminui.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes R. J., tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad R. J. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl R. J. atstovės advokatės D. B. skundas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

nutaria:

R. J. atstovės advokatės D. B. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-11369-2023, kuriuo R. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Donatas Dauginis