- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-182-491/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- D. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su to paties teismo 2021 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šias bausmes visiškai sudedant, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams 9 dienoms.
Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas 2021 m. balandžio 27 d. nuo 3.30 val. iki 15.12 val. (1 para).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams;
- automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. V. buvo nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 27 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnams jį sustabdžius bei jam nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Skunde jis nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Nors iš pat pradžių jis savo kaltę neigė, tačiau tuo metu jis įvykio aplinkybių neatsiminė ir vėliau pripažino šią savo klaidą, nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi iki šiol. Nurodo, kad savo elgesį įvertino kritiškai, alkoholio nebevartoja, sukūrė socialinius ryšius. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas padarys jam neigiamą įtaką, taip pat jis nenori tapti našta valstybei.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. neginčija kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat jam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Nuteistasis prašo jam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.
6. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, BK 75 straipsnio taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
7. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).
8. Nuteistasis D. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Dėl jo neteisėtų veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo kilęs realus pavojus kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. D. V. anksčiau buvo teistas už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, šios veikos buvo panašaus pobūdžio, taip pat pavojingos žmogaus gyvybei ir sveikatai (2 kartus jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už automobilio vairavimą išgėrus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,5 promilių girtumas), taip pat jis anksčiau buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes), smurtą artimoje aplinkoje (3 kartus jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) bei kitas veikas. Iki šiol D. V. buvo priimti iš viso 8 nuosprendžiai, kuriais jam buvo taikytos įvairios baudžiamajame įstatyme numatytos poveikio priemonės – švelnesnės bausmės (bauda, kuri vėliau buvo pakeista į areštą, laisvės apribojimas, areštas), laisvės atėmimas atidedant jo vykdymą (taigi, jam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos), taip pat jam buvo skirta ir reali laisvės atėmimo bausmė už antrą kartą padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Nepaisydamas jų, nuteistasis D. V. savo nusikalstamo elgesio neatsisakė, girtavo ir darė vis naujas nusikalstamas veikas. D. V. anksčiau ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, niekur oficialiai nedirbo, kad užsiimtų kokia nors kita teigiama veikla, byloje taip pat nėra duomenų. Nors nuteistasis teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, tačiau jo veiksmuose įžvelgiamas ir savanaudiškumo elementas. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. apskritai neigė vairavęs automobilį bei teigė, jog tai darė kartu su juo buvęs jo draugas, kas skundžiamame nuosprendyje buvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Taigi, nuteistasis iš pradžių vengė jam gresiančių teisinių pasekmių. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau yra ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie išdėstyti bylos duomenys leidžia nuteistąjį D. V. charakterizuoti tik neigiamai. Nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą. Visa tai rodo, jog nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
9. Tokiu būdu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajam D. V. taikyti BK 75 straipsnį. Nors nuteistasis atitinka formaliąsias įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, visgi byloje nėra duomenų, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Taigi, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. V. apeliacinį skundą.