Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. L. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Bausmė, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog M. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte). Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje yra nustatyta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka, t. y. baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams, taip pat kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2013, 2K-375-1073/2018 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju M. L. nebuvo inkriminuojama aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas neblaivus (tokia aplinkybė teismų praktikoje vertinama kaip esminis kaltinimo papildymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375-1073/2018)), ši aplinkybė nėra nurodyta ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje yra išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Tiesa, kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad M. L. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau prokurorė baigiamosios kalbos metu neprašė nustatyti, kad kaltinamojo atsakomybę nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo atveju sunkina aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio garso įrašo laikas nuo 48:45 iki 48:55). Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė nustatyti tokią sunkinančią aplinkybę tik pripažinus M. L. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas esminę aplinkybę, kuri iš tikrųjų nebuvo nurodyta kaltinime, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės teiginiu, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų daryti išvadą, jog M. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tuo labiau, kad toks apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pažymėtina, kad ir pats pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė išvados, jog M. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

11. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad M. L., pagarsinus jo parodymus, duotus 2022 m. gruodžio 10 d., patvirtino, jog įvykio metu tiek jo motina, tiek jis pats buvo išgėrę (pavartoję alkoholio) (t. 1, b. l. 148). Pažymėtina, kad M. L., apklausiamas 2022 m. gruodžio 10 d., parodė, jog jo motina buvo pavartojusi alkoholio 2022 m. gruodžio 9 d., o aplinkybės, kad jis ar jo motina būtų vartoję alkoholį 2022 m. gruodžio 8 d., nėra nurodęs (. 1, b. l. 77). Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme negalėjo patvirtinti aplinkybės, kurios anksčiau nebuvo nurodęs, o iš tikrųjų jis tik patvirtino, jog jo motina nuo alkoholio buvo apsvaigusi 2022 m. gruodžio 9 d., bei nurodė, kad tą pačią dieną nuo alkoholio buvo apsvaigęs ir jis pats. Pastebėtina, kad M. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nėra paaiškinęs, jog konflikto, kuris vyko 2022 m. gruodžio 8 d., metu jis būtų apsvaigęs nuo alkoholio.

12. Iš nukentėjusiosios G. L. parodymų, duotų 2022 m. gruodžio 9 d., matyti, kad ji nurodė, jog M. L. 2022 m. gruodžio 8 d. kilusio konflikto metu buvo neblaivus (t. 1, b. l. 13). Vis tik tokios aplinkybės nukentėjusioji nei apklausiama 2022 m. gruodžio 14 d., nei akistatos, kuri vyko 2014 m. gruodžio 14 d., su M. L. metu, nei pirmosios instancijos teisme nebenurodė (t. 1, b. l. 23, 27, 134-135). Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad pati nukentėjusioji 2022 m. gruodžio 8 d. buvo neblaivi, todėl šiuo atveju manytina, jog ji, vertindama nuteistojo būklę, galėjo sąžiningai klysti. Taip pat nukentėjusioji pagal savo ankstesnę patirtį (anksčiau ji du kartus buvo sužalota neblaivaus nuteistojo) galėjo paprasčiausiai preziumuoti, kad nuteistasis buvo neblaivus. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo 2022_1209_205946_005 apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad M. L. 2022 m. gruodžio 9 d. policijos pareigūnui nurodė, jog jis ir motina išgėrinėjo dieną prieš (t. 1, b. l. 53). Vis tik net ir toks teiginys neleidžia daryti išvados, kad M. L. 2022 m. gruodžio 8 d., apie 22.00 val., kilusio konflikto metu buvo neblaivus.

13. BK 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. M. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Taigi nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad teismas gali spręsti dėl kaltinamajame akte neinkriminuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, jei tokią aplinkybę patvirtinantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022). Ankstesni M. L. teistumai buvo nurodyti kaltinamajame akte ir pačiam nuteistajam neabejotinai žinomi. Taigi aplinkybė, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, jog nusikalstami veiksmai padaryti esant recidyvui, šiuo atveju neužkerta kelio teismui aptariamą aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia.

14. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad M. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, t. y. vienai iš labiausiai saugomų vertybių. Nuteistasis kilusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo motiną, kuriai sudavė ne mažiau nei du smūgius į galvos sritį (gyvybiškai svarbią kūno sritį), dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukeltas fizinis skausmas. M. L. yra baustas administracine tvarka, niekur oficialiai nedirba. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.

15. M. L. anksčiau yra teistas tris kartus, visais atvejais už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. L. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta prieš G. L.) ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė bei nustatyti įpareigojimai, taip pat jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (tokia baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam yra paskirta ir skundžiamu nuosprendžiu). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu M. L. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė bei nustatyti įpareigojimai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu M. L. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta G. L.) arešto bausme, šios bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams su intensyvia priežiūra bei nuteistajam paskirtos pareigos, taip pat ir pareigos per nustatytą terminą sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje (tokie įpareigojimai nuteistajam yra paskirta ir skundžiamu nuosprendžiu). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes M. L. netinkamai vykdė jam paskirtus įpareigojimus (nevykdė jam paskirto įpareigojimo būti savo gyvenamojoje vietoje, sistemingai pažeidinėjo intensyvios priežiūros sąlygas ir vartojo alkoholį).

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šio procesinio sprendimo 14-15 pastraipose aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog M. L. pozityvių išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, anksčiau jam taikytos teisinės poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų pasiekti nepadėjo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam vėl paskyrus bausmę, kuri anksčiau pageidaujamų rezultatų nedavė, galėtų būti efektyviai įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Čia pastebėtina, kad M. L. ir anksčiau buvo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, tačiau, kaip jau buvo minėta, šios pareigos nepadėjo pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų tikslų.

17. Šio procesinio sprendimo 16 pastraipoje padarytų išvadų nekeičia ir aplinkybės, kad M. L. nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo, o pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog arešto bausmės atlikimas jam padarė poveikį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apie M. L. elgesio perspektyvas turi būti sprendžiama ne iš deklaratyvių pasisakymų, o tik iš nuteistojo ankstesnio elgesio, jo veiksmų, kurie šiuo atveju neleidžia daryti išvados, kad pageidaujamas poveikis nuteistajam bus padarytas taikant laisvės apribojimo bausmę, kuri, nevykdant paskirtų įpareigojimų, galėtų būti pakeista areštu.

18. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jis ruošiasi gydytis nuo alkoholizmo, o jo gynėjas prašė papildomai įpareigoti nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės metu gydytis nuo alkoholizmo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir paminėto papildomo įpareigojimo paskyrimas M. L. neleistų daryti išvados, jog jam yra tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę. Pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog M. L. puikiai suvokia, kad jo neteisėtą elgesį lemia alkoholio vartojimas, tačiau iki šiol jis pats nesiėmė jokių priemonių, jog suvaldytų turimą priklausomybę. Taigi nuteistojo pasiryžimas gydytis nuo alkoholizmo yra vertintinas kaip deklaratyvus.

19. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji prašė M. L. „neįkalinti“, nurodė, kad nuteistasis jos atsiprašė ir sakė, jog „daugiau taip nedarys“ (t. 1, b. l. 176). Tokia nukentėjusiosios pozicija taip pat nėra pagrindas nuteistajam skirti laisvės apribojimo bausmę. Čia pastebėtina, kad iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. baudžiamojo įsakymo bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio turinio matyti, kad G. L. ir anksčiau yra atleidusi nuteistajam už jo padarytus nusikalstamus veiksmus prieš ją. Vis tik akivaizdu, kad tokia nukentėjusiosios pozicija nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė. Kita vertus, faktas, kad nukentėjusioji atleido nuteistajam, teigiamai paties nuteistojo neapibūdina.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad M. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką tikslingiausiai yra skirti arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, arešto paskyrimas šiuo atveju efektyviai ir realiai užtikrins kompleksinį bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje (pataisymo, nubaudimo, prevencijos ir teisingumo), įgyvendinimą.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2023 m. rugpjūčio 8 d. pažymą Nr. APD-2023-12619, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. L. 93,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pats nuteistasis, kuris yra darbingo amžiaus asmuo, gynėjo nepasirinko. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašomos priteisti pinigų sumos dydį, išlaidos, susidariusios dėl teisinės pagalbos M. L. suteikimo, išieškotinos iš šio nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti:

- iš nuosprendžio pašalinti nustatytą M. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas);

- pripažinti, kad M. L. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti ir M. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti areštą keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į M. L. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo M. L.93,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.