- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- A17.-360-783/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00029-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis (pirm.)
- Kaltinamasis
- A. V.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK Reagavimo skyrius
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini) (su A. P.),
kaltinama administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. buvo kaltinama tuo, jog ji 2020 m. vasario 2 d. 21.32 val., būdama (duomenys neskelbtini), paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui skubios pagalbos telefonu Nr. 112 melagingai pranešė apie triukšmą gretimame to namo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinama iškvietusi policijos pareigūnus žinodama, kad jų pagalba nereikalinga.
Kaip matyti iš paaiškinimo (5 b. l.), A. V. paaiškinimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (7, 8 b. l.), jog 2020 m. vasario 2 d. 21.36 val., gavę pakartotiną pranešimą dėl triukšmo (duomenys neskelbtini) name, nuvyko prie minėto namo, priėjo prie jo, tačiau jokio triukšmo negirdėjo. Prieš tai pagal 20.21 val. taip pat pagal pranešėjos pranešimą apie šalia gyvenančių asmenų triukšmavimą buvo atvykę šiuo adresu, asmenys, kuriuos kvietusi moteris nurodė kaip triukšmaujančius (R. M. ir R. S.), pasižadėjo netriukšmauti. Atvykę pakartotinai tarnybinį automobilį paliko atokiau nuo namo, prie namo priėję pėsčiomis klausėsi, tačiau jokio triukšmo negirdėjo. Nuėjo pas apie triukšmą pranešusius asmenis į butą, ten duris atvėrusi moteris pasakė, jog policiją kvietė jos neblaivus sugyventinis, A. P., taip pat nurodė, jog kurį laiką triukšmo iš šalia esančio buto nebegirdi. Bendraujant su pačiu A. P. šis teigė, jog buvo triukšmas, tačiau dabar nebesigirdi, nes triukšmavę asmenys kažkur išėjo, vėliau pradėjo keisti paaiškinimus. Nustatę neblaivumą A. P., išėjo. Išeidami sutiko R. M., šis neigė kur nors buvęs išėjęs, paaiškino, jog žiūrėjo namie televizorių, o draugas, kuris pas jį viešėjo (R. S.), miega
BPC pranešimu (11 b. l.), laikmena (12 b. l.), jog 2020 m. vasario 2 d. 21.36 val. iš mobiliojo telefono, kurio abonento Nr. 8-609-14462, paskambinusi moteris praneša, jog ką tik užmigo ir vėl kaimynai neduoda miegoti, triukšmauja, jie negali miegoti. Nurodo, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat nurodė, jog policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę, bendravo su tais asmenimis, šie žadėjo nebetriukšmauti, bet šie vėl triukšmauja, negali ilsėtis. Į operatorės klausimą, ar rašė pareiškimą dėl triukšmo, nurodė, jog policijos pareigūnai neleido rašyti pareiškimo, nes yra neblaivūs. Operatorė nurodo, jog nusiųs pareigūnus.
Administracinio nusižengimo byla nutraukiama.
Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškviečia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, todėl atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-795/2020).
Institucija, surašiusi protokolą, A. V. kaltina melagingai iškvietus policijos pareigūnus dėl šalia gyvenančių asmenų triukšmo. Tai yra kaltina A. V., kad ši policiją kvietė, nors jokio triukšmo nebuvo ir pagalba nebuvo reikalinga. Kiek galima suprasti iš pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos, iš esmės policijos pareigūnai, grįsdami A. V. kaltę, remiasi tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, jog atvykus prie namo (duomenys neskelbtini) kaime jokio triukšmo, sklindančio iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo, taip pat remiasi kieme sutikto R. M., kai jie išėjo iš A. V. ir A. P. buto, teiginiais, jog jis visą laiką buvo namie, žiūrėjo televizorių ir netriukšmavo. Tačiau išklausius policijos pateiktą pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašą, įvertinus aplinkybę, jog tą dieną tai buvo ne pirmas kartas, kai pareigūnai vyko nurodytu adresu, įrodymų, jog 21.36 val. A. V. pranešimas dėl triukšmo kaimynų bute yra melagingas, nepakanka. Visų pirma, išklausytame įraše, operatorei dar neatsiliepus, girdimas vyriškio, tikėtina, A. P. balsas, jog jiems yra neduodama miegoti. Tai, kad A. V. ir A. P. trukdė galimai iš kaimyno buto sklindantys garsai, patvirtina jos teiginiai atsiliepusiai operatorei bei visas pokalbis apie tai, jog šalia pranešėjos esančiame bute yra triukšmo šaltinis, dėl kurio A. V., kartu su savo sugyventiniu A. P., skambino Bendrajam pagalbos centrui tą dieną prieš tai, skambina ir dabar. Skambinta Bendrajam pagalbos centrui buvo vėlyvo vakaro metu, kuomet triukšmas yra draudžiamas ir patalpose (ANK 488 straipsnio 1 dalis), tuo metu pranešėja, kartu su savo sugyventiniu, galėjo ir miegoti, kaip jie nurodė savo pranešime Bendrojo pagalbos centro operatorei. Atvykusiems policijos pareigūnams tiek A. V., tiek A. P. teigė, jog triukšmas buvo, tačiau nurimo dar prieš atvykstant pareigūnams. Todėl teigti, kad A. V. pranešimas yra žinomai melagingas, nėra pagrindo. Tai, kad policijos pareigūnai nuvykę į vietą nebegirdėjo triukšmo, gali būti paaiškinama tuo, jog bute vieno iš galimai triukšmavusio asmens nebuvo (R. M. policijos pareigūnai sutiko išėję iš A. V. ir A. P. buto), kitas galimai triukšmavęs asmuo (R. S.), pasak to paties R. M., tuo metu jo bute miegojo. Natūralu, kad policijos pareigūnai, atvykę nurodytu adresu, kuris nuo (duomenys neskelbtini) yra nutolęs apie 16 km, triukšmo galėjo ir girdėti, o remtis asmens, kurį pranešėja nurodė kaip triukšmaujantį, vargiai pagrįsta. Tuo labiau, jog nėra aišku, kada policijos pareigūnai sureagavo į pranešimą ir kada jie apskritai į tą kaimą atvyko. Visų antra, pažymėtina ir tai, jog policijos pareigūnų, kaip yra inkriminuojama A. V. kaltinime, nei pranešėja (A. V.), nei šalia buvęs asmuo (A. P.), nekvietė – juos, kaip girdėti iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, nusprendė išsiųsti telefonu atsiliepusi operatorė išklausiusi pranešimo. Todėl, net ir ši aplinkybė, jog A. V. iškvietė policijos pareigūnus, neatitinka faktinės situacijos. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažįstama, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. V. padarius jai inkriminuojamą nusižengimą, administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu nutraukiama nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą A. V. atžvilgiu dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukti, nes jos veikoje nėra šio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.