Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną važiavo iš R. B. gatve, suko link autostrados. Visuose (duomenys neskelbtini) viskas buvo sausa, pilkas asfaltas, švietė saulė. Pačiame viršuje, ties posūkiu, važiavo 30 km/val. greičiu, mašina pradėjo čiuožti ties posūkiu. Jam buvo keista, kas vyksta, nes sąlygos buvo geros, negalėjo suvokti iš kur ledas. Jam pirmą kartą taip nutiko, nuo 2017 m. turi teises, pirmas įvykis, praktikos turi. Tuo metu važiavo ir kitų transporto priemonių, visi lėtai važiavo, buvo rytas, mašinų daug nebuvo. Matė, kad kelias blizga, šlapias, nesugalvojo, kad ten ledas. Nuo tada, kai įvyko eismo įvykis, iki tada, kai iš ten išvažiavo, praėjo apie pusantros valandos. Kitų automobilių čiuožiančių nematė, buvo užstatę visą eismą, iš karto prisistatė policija, visi mus apvažinėjo 5 km/val. greičiu. Jo greitis buvo iki 30 km/val. nes ten yra posūkis ir negali lėkti. Nepripažįsta, kad padarė nusižengimą, mano, kad kiekvienas ten būtų čiuožęs, pripažįsta, kad jis ten važiavo. Mano, kad ne jo veiksmai nulėmė įvykį, o slidi kelio danga. Važiavo įprastai ir normaliai, visur buvo tikrai sausa, toje vietoje buvo ledas. Suko vairą ir žiūri, kad čiuožia, jis išsuko ir tai įvyko per sekundę. Tiek policija, tiek greitosios pagalbos darbuotojai sakė, kad ten čiuožykla, visi ten kritinėjo ir čiuožinėjo. Specialisto išvados 4 punktą vertina taip, kad stabdyti pradėjo tada, kai jam pradėjo čiuožti mašina. Vairas sukosi, bet, kai važiavo tiesiai, taip ir važiavo. Iš inercijos puolė stabdyti, bet tai sekundžių reikalas, negalėjo išvengti. Nežinojo, kad ten slidu. Nežino ką pasakyti apie tą greitį. Daug ką galėjo kitaip, galėjo važiuoti ant 10 km/val., būtų žinojęs, būtų iš viso nevažiavęs. Kylant matėsi, kad asfaltas šlapesnis, jis spindėjo, nesugalvojo, kad ten slidu. Prieš jį niekas nebuvo susidūręs. Su nukentėjusiuoju bendravo, pats iškvietė policiją ir greitąją. Sekančią dieną jam skambino, su juo susitiko, jis pats pasakė, jog matė, kaip buvo. Jis buvo geranoriškas, pasirašė sutartį, davė pinigų. Viskas jam tiko ir patiko. Jam skambino ir už savaitės ir vėliau, po to jis pradėjo keisti nuomonę, nes draudimas vėlavo išmokėti pinigus, dėl to ėmė kaltinti jį. Jam su nukentėjusiuoju susitaikyti nepavyko, dabar su juo nekontaktuoja. Žmogus pasikeitė ir viskas. Švietė saulė, bet jo neakino, asfaltas kažkiek blizgino. Manė, kad buvo paliję, apie dangą nieko nesupranta, 10 metų vairuoja, bet pirmą kartą turėjo tokią patirtį. Visa įkalnė iki autostrados buvo šlapia. (duomenys neskelbtini) nebuvo šlapia. Iš (duomenys neskelbtini) yra išsukimo juosta, gal ji ir buvo šlapia. Ten viskas buvo stabilu, nieko nepajautė, tada važiavo į lanką. Pribėgo prie žmogaus, pasakė, kad jam skauda galvą, po to jis išlipo ir sakė, kad čia gryna čiuožykla. Patruliai sakė, kad ledas, protokole pažymėjo, jog įrašys, kad buvo ledas, kad kvies kelininkus nubarstyti. Protokolo netikrino, savo pirminius parodymus surašė ir jiems paliko. Matė dronistą, pakėlė virš mašinos ir kažkiek paskraidė, jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini) nefilmavo. Ar aplinnkelį filmavo nematė, matė tik patį droną. Ant kelio matėsi jo stabdymo žymės. Nukentėjusysis jam daugiau pretenzijų nereiškė, jis jo atsiprašė kelis kartus. Pirma suko, po to stabdė. Kai pasuko ratus niekas į šoną nepaėjo, kaip važiavo, taip ji ir nučiuožė. Pradėjo čiuožti darant posūkį, prieš stabdant, bet jam nieko nepadėjo.

Nukentėjusysis M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atrodė graži diena, išvažiavo dirbti. Važiuojant pamatė, kad iš posūkio atlekia sunkvežimis, vėliau jo vairuotojas jam ,,pudrino“ kaip slidu, kokios blogos sąlygos. Buvo 90 laipsnių kampas. Jis įvažiavo tiesiai į jį. Po smūgio aptemo akyse ir jis „skrido“, trenkėsi į jo vairuojamosios pusės šoną, ten arba viršytas buvo greitis, arba nosis buvo telefone. Jie abu buvo pagrindiniame kelyje. Kaltinamojo buvo pagrindinis į dešinę, o jo į kairę. Jis įlėkė į tą posūkį ir į jo važiuojamąją dalį, ir į jo pusę, kaltinamasis išvažiavo į jo juostą. Pataikė į visą vairuotojo pusę, kaltinamasis jam atvažiavo iš kairės. Jam buvo padaryti sužalojimai, klinikose juokėsi, kad tik piršto galiukas, bet ir smegenų sutrenkimai ir vėmimai, ir vaistai. Draudimas sumokėjo virš tūkstančio. Čia paskaičiavo už viską, nes jis ir vėmė, ir gulėjo, ir pirštas sulaužytas. Mašinai padarytą žalą taip pat įvertino, ji buvo tvarkinga nors ir sena, bet jis su ja dirbo savo darbą. Jis važiavo nuo Akademijos link Depo. Ten buvo labai staigus posūkis, 90 laipsnių kampu, jis nepasuko ir įlėkė. Jam tik užtemo viskas akyse. Jis pats vairuoja sunkvežimį ir žino, kad su sunkvežimiu visada reikia pasirinkti saugų greitį. Mano, kad kaltinamasis viršijo greitį, arba žiūrėjo į telefoną. Jis negalėjo įvykio išvengti, nes jis buvo savo juostoje. Kelias buvo geras, viskas gerai, tik kaltinamajam vienam buvo slidu, klausė, kodėl kelininkai nebarstė. Tik įvažiavus į posūkį kaltinamasis į jį įskrido, kur turėjo jis pasukti. Tik pamatė kaltinamojo mašiną ir staiga buvo smūgis. Nepamena, kad policijai sakė, kad buvo grynas ledas. Pirmą dieną kaišiojo raštelius, kad pasirašytų, jog neturi pretenzijų. Kaltinamasis davė 200 eurų ir lakstė paskui, kaip kačiukas. Draudimas davė virš 1000 eurų. Kartu sudėjus galėjo būti 1200 eurų. Nežino ar ant kelio mėtėsi nuolaužų. Jis jokio ledo nejautė, gal išprovokavo tuos žodžius, jam kelio sąlygos buvo puikios. Ko norėjo, to išprašė iš žodžių. Kai jį nusivedė į greitąją, su juo pareigūnai nekontaktavo.

Liudytojas T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo eismo įvykis, sunkiasvorė transporto priemonė išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su lengvuoju automobiliu. Ką eismo dalyviai nurodė jis nepamena. Pamena, kad buvo slidi kelio būklė. Ledo nesimatė, bet kelio būklė buvo įdomi, kelias žibėjo, nors buvo pliusinė temperatūra. Negali atsakyti, kodėl kelio danga buvo slidi, bet ji buvo slidi. Oro temperatūra buvo pliusinė, daugiau niekur mieste slidu nebuvo. Jokių skysčių ar dėmių nebuvo. Įvykio vietoje buvo pasitelkti specialistai, negali pasakyti, kodėl jie nefiksavo slidaus kelio ruožo, jis to nedarė. Jie buvo atvykę į įvykio vietą, kažkokios žymės buvo, bet ar tai buvo stabdymo žymės nežino, neprisimena. Tai nebuvo jo darbas žymėti kelio ruožo, todėl jis nieko ir nedarė. Kas ten buvo pažymėta atsakyti negali. Specialistės P. G. įvykio vietoje nebuvo, ji nematavo. Jis nurodė, kad kelio danga slidi, prašė, kad įvertintų. Nebuvo nei skysčių, nei ledo, nežino, kodėl ji buvo slidi. Avalynė slydo, kelio danga žibėjo, bet ledo nebuvo, neprisimena ar buvo drėgna. Nepamena ar asfaltas buvo senas ar naujai klotas.

Ekspertė L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo atveju buvo paskaičiuotas greitis. Nurodyta, kad slidi kelio danga tiksliai neapibūdina kelio sukibimo koeficiento, buvo nurodytas sukibimo koeficientas nuo 0,2 iki 0,4, slidumas gali skirtis. Techninė galimybė tam, kad automobilio ratai nepradėtų slysti šonu ant tokios dangos, kur sukibimas 0,2-0,4. Iš plano matyti, kad automobilis nenuslydo šonu. Matoma, kad yra tiesūs takai, kurie tęsiasi iki dešinės eismo juostos į priešpriešinę eismo juostą. Tai priklauso nuo vairuotojo patirties ir gabumų valdyti automobilį. Tai yra tam tikra riba. Šiuo atveju stabdymas ir užblokuoti ratai atėmė galimybę iš vairuotojo važiuoti ta trajektorija. Vairuotojas stebi kelio dangą, visi suprantam, kad danga keičiasi. Normos, kad turi persigalvoti ir įvertinti, tokių dalykų vertinti negali. Mato, kokia yra danga ir kalba, kaip reikėjo važiuoti danga, kokia buvo. Apie vairuotojo asmeninį suvokimą vertinti negali. Toje vietoje nebuvo ir nežino, rėmėsi bylos medžiaga bei nurodytais duomenimis, kad tai buvo slidi kelio danga. Tuo vadovaujantis atliko tyrimą, tokie duomenys buvo pateikti. Jei nebūtų nurodyta, kad danga buvo apledėjusi, galėtų pasikeisti skaičiavimas dėl greičio. Buvo vertinamas koeficientas, kada pradeda slysti, pasikeistų tik skaičius. Pati situacija nepasikeistų, faktas tas, kad yra stabdymo pėdsakai, kur automobilis iš dešinės eismo juostos išslystą į priešpriešinę. Mechanizmo tai nepakeistų, nebent skirtųsi greitis, jis padidėtų. Koeficientas nebuvo paskaičiuotas, jis buvo priimtas, kad tai slidi danga, nuo 0,2-0,4. Remiantis tuo koeficientu buvo apskaičiuotas greitis 26km/val. Tai ribinis greitis, kuris būtinas važiuoti ta danga, tokiame kelio posūkyje ir tokiu spinduliu. Kiekvienas kelio tipas turi skirtingą koeficientą.

Iš 2025 m. sausio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. sausio 28 d. apie 10.20 val. ties adresu (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus M. K., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę (duomenys neskelbtini) važiuodamas link išvažiavimo į A5 kelią, sukdamasis kelio vingyje neįsitikino, kad tai padaryti bus saugu, nesiėmė visų būtinųjų atsargumo priemonių, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su tuo metu eismo juosta važiuojančiu lengvuoju automobiliu ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus M. M.. Dėl patirtų sužalojimų ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. M. pristatytas į LSMUL KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaune, kur jam nustatytas dešinės rankos galinio (distalinio) pirštakaulio lūžis (S62.63). Po apžiūros asmuo išleistas gydytis į namus ambulatoriškai. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės (1 t. b. 53–58)

Iš 2025 m. sausio 28 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog atvykus (duomenys neskelbtini)), matoma dviejų krypčių, po vieną eismo juostą kelią. Eismo juostos atskirtos ištisine linija. Kelio tipas: vingiuota įkalnė, įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini). kelią. Kelio danga: slidi. Kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) matome priešingoje eismo juostoje skersai stovinčią (priekiu į (duomenys neskelbtini).) sunkiasvorę transporto priemonę „(duomenys neskelbtini), kurios priekinė kairė pusė apgadinta. Sunkiasvorė transporto priemonė MAN pažymėta Nr. B. Prieš sunkiasvorę transporto priemonę ant kelio dangos užfiksuotos slydimo žymės, pažymėtos Nr. 1. Dešiniau transporto priemonės, griovyje matome stovintį (priekiu į (duomenys neskelbtini).) automobilį ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairė pusė apgadinta. Automobilis ,,Ford Mondeo“ pažymėtas Nr. A. Tarp skritulių 5,00 ir 10,00 m atstumai. X0 nuo kelio ženklo KET 1 pr. 407 p. (407 Apvažiuoti iš dešinės) 16,00 m, nuo kelio ženklo KET 1 pr. 203 (203 Duoti kelią) 36,50 m. Detalūs matmenys ir išsidėstymo lokalizacija pavaizduota bepiločio orlaivio DJI Mavic 2 Pro, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytose fotonuotraukose. Eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t. b. l. 6–9). Foto lentelė (1 t. b. l. 10–12).

Iš 2025 m. sausio 28 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas krovininis automobilis virš 12 t. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas (1 t. b. l. 16–18). Foto lentelė (1 t. b. l. 19–28).

Iš 2025 m. sausio 28 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas keleivinis automobilis ,,Ford Mondeo“ (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, užpakalinis kairės pusės sparnas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, stogas (1 t. b. l. 29–31). Foto lentelė (1 t. b. l. 32–50).

Iš 2025 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250128- 102624UTC+0200“. Matoma, jog vaizdo įrašas yra 22.13 min. trukmės. Matoma, jog pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Matyti, jog ant kelio stovi sunkvežimis, šalia jo, griovyje matomas pilkos spalvos automobilis. Pareigūnas prieina prie pilkos spalvos automobilio, pasisveikina ir paklausia „Jūs Fordo vairuotojas?“, šiam atsakoma „Jo“, pareigūnas paklausia „Kaip čia taip gavosi?“, Ford automobilio vairuotojas, kaip vėliau nustatyta M. M., nurodo „Nu va, grynas ledas, važiavau“, pareigūnas klausia nuo kur šis važiavo, M. M. nurodo, jog važiavo nuo A5 kelio, M. M. pasakoja „žmogus išvažinėjo autostrada ir sako nu nei greičio neturėjau nieko, va vaikščiojam, kelias grynas ledas, o 7 šilumos“, M. M. toliau bendrauja su policijos pareigūnu. Matoma, kaip kita policijos pareigūnė matuoja sunkvežimio vairuotojo blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnai dirba įvykio vietoje. Ties tuo apžiūra baigta (1 t. b. l. 75–77). Foto lentelė (1 t. b. l. 78–79).

Iš 2025 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad paleidus pateiktą vaizdo įrašą pavadinimu „2) 20250128_102013“, matoma, jog jis yra 00 min. 31 sek., trukmės. Vaizdo įraše užfiksuotas įvykęs eismo įvykis. Vaizdo įraše girdimas filmuojančio asmens balsas, sakantis „Tai va, nukaliau mašina“. Asmuo filmuoja sunkvežimį „Man“ ir nuo kelio nuvažiavusį pilkos spalvos automobilį „Ford“, vėliau asmuo sako „Ledas, visiškas va, atvariau nuo 9 forto, sukau ant posūkio, tiesiai ėjo, vairas neklausė, būtinai žmogus važiavo, nunešiau į griovį nesuprantamas žodis“, ties tuo vaizdo įrašas baigiasi. Įjungus pateikta vaizdo įrašą pavadinimu „8) 20250128_113334“, matoma, jog jis yra 00 min. 22 sek., trukmės. Vaizdo įraše matoma ta pati eismo įvykio vieta, susidūrę 2 automobiliai - sunkvežimis MAN ir lengvasis automobilis „Ford“. Matoma, jog įvykio vietoje dirba policijos pareigūnai. Filmuojantis asmuo filmuoja raudonos spalvos sunkvežimį „Man“, toliau filmuoja nuo kelio nuvažiavusį lengvąjį automobilį „Ford“. Ties tuo vaizdo įrašas baigiasi (1 t. b. l. 157–159). Foto lentelė (1 t. b. l. 160–162).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 335/2025 (02) matyti, jog M. M. konstatuotas III piršto distalinio pirštakaulio bazės intrasąnarinis lūžis, padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 111–112).

Iš 2025 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo dėl gautų duomenų iš meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų archyvo, nustatyta, jog siekiant nustatyti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl 2025 m. sausio 28 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo B. B. g., link A5 kelio, įvykusio eismo įvykio, peržiūrėta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viešai prieinama informaciją „Meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų archyvas“. Peržiūrint archyvą, matoma, jog 2025 m. sausio 27 d., laiku nuo 00.00 val. iki 23.00 val. oro temperatūra mažiausiai buvo 4.4 C, o didžiausia temperatūra buvo 7.7 C, darytina išvada, jog didelių oro temperatūros permainų iki įvykusio eismo įvykio nebuvo. Prie tarnybinio pranešimo pridedama nuotrauka, su matoma informaciją (1 t. b. l. 127–128).

Iš 2025 m. liepos 21 d. tarnybinio pranešimo dėl policijos registruojamų įvykių registro informacijos matyti, jog siekiant surinkti tyrimui reikšmingą informaciją, apie tai, ar eismo įvykio dieną 2025 m. sausio 28 d., buvo registruoti kiti pranešimai bendruoju pagalbos numeriu apie slidžią kelio dangą ar įvykusius kitus eismo įvykius toje pačioje vietoje, peržiūrėta „Policijos registruojamų įvykio registro“ (PRĮR), esanti informaciją. Nustatyta, jog eismo įvykio dieną, nebuvo gauti jokie kiti pranešimai, nei dėl slidžios kelio dangos, nei dėl įvykusių kitų eismo įvykių, išskyrus pranešimą (duomenys neskelbtini), dėl kurio atliekamas esamas ikiteisminis tyrimas (1 t. b. l. 143–144).

Iš 2025 m. vasario 27 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimo skyriaus atsakymo matyti, jog pateikta informacija apie meteorologines sąlygas Kauno meteorologijos stoties duomenimis nuo 2025 m. sausio 28 d. 8 val. iki 15 val., taip pat nurodoma, kad nuo 2025 m. sausio 28 d. nuo 10.01 val. iki 10.12 val. silpnai lijo (1 t. b. l. 124–125).

Iš 2025 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsižvelgdama į Hidrometeorologijos tarnybos numatomas oro sąlygas 2025 m. sausio 28 d., (duomenys neskelbtini) nevykdė kelio dangos barstymo ir/ar sniego valymo paslaugų Kauno mieste, kadangi oro temperatūra buvo teigiama, t. y. +6.6 C. 2025 m. sausio 28 d. 11.26 val. gavus pranešimą iš policijos apie įvykį, (duomenys neskelbtini) nuvyko į autoįvykio vietą ir lokalizavo avarijos padarinius (1 t. b. l. 132–133).

Iš 2025 m. liepos 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1013(25) matyti, kad pateikiamos tokios išvados: 1. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. K. važiavo (duomenys neskelbtini) išvažiavimu nuo B. B. g. link A5 kelio dešiniojo posūkio trajektorija. Posūkyje efektyviai užstabdžius automobilį, jis pradėjo slysti tiesiai ir išslydo į kairę eismo juostą, kur priekiniu kairiuoju kampu apie 26 km/h greičiu atsitrenkė į priešpriešais važiavusio automobilio „Ford Mondeo“, vairuojamo M. M., kairįjį šoną. Automobilis „Ford Mondeo“ buvo atblokštas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiavimo kryptimi ir sustojo nuslydęs nuo šlaito. Stabdomas automobilis (duomenys neskelbtini)“ sustojo skersai kairės eismo juostos priekine dalimi prie kairiojo kelkraščio. 2. Susidūrimo metu tikėtinas automobilio (duomenys neskelbtini)“ greitis buvo apie 26 km/h. Apskaičiuoti automobilio greitį prieš eismo įvykio kilimą nėra galimybės. 3. Susidūrimo metu tikėtinas automobilio „Ford Mondeo“ greitis buvo apie 22 km/h. Apskaičiuoti automobilio greitį prieš eismo įvykio kilimą nėra galimybės. 4. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. K. pasirinkdamas važiavimo greitį pagal kelio sąlygas, kelio posūkyje efektyviai nestabdydamas automobilio, kad neprarastų automobilio valdomumo, o važiuodamas kelio važiuojamąja dalimi pagal kelio trajektoriją, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. 5. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio pagrindinė kilimo sąlyga buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo M. K., esant slydžiai kelio dangai kelio posūkyje efektyviai stabdė, nesuvaldė automobilio ir išslydo į priešpriešinio eismo juostą. 6. Automobilio , (duomenys neskelbtini)vairuotojas M. K. išslysdamas į priešpriešinio eismo juostą sukėlė grėsmę eismo saugumui (1 t. b. l. 174–81).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. K. inkriminuotas (duomenys neskelbtini), 127 punkto reikalavimo pažeidimas, sukėlęs pasekmes – nesunkų M. M. sveikatos sutrikdymą, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. (duomenys neskelbtini)punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaltinamasis M. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, tačiau nukentėjusiojo M. M. nurodytos įvykio aplinkybės sutampa su byloje esančia aprašomojoje dalyje nurodyta rašytine bei vaizdo medžiaga, t. y., 2025 m. sausio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. sausio 28 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, 2025 m. sausio 28 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, 2025 m. kovo 26 d. ir 2025 m. balandžio 1 d. Kauno AVPK objektų apžiūros protokolais dėl pateiktų vaizdo įrašų. 2025 m. liepos 16 ir 21 d. tarnybiniais pranešimais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada bei 2025 m. vasario 27 d. Lietuvos hidrometereologijos tarybos atsakymu. Vaizdo įrašai patvirtina nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus bei šio įvykio faktą patvirtina ir nukentėjusiojo patirti sužalojimai, kurie konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 335/2025 (02). Byloje yra 2025 m. sausio 28 d. nukentėjusiojo paaiškinimas (1 t., b. l. 61) bei eismo įvykio vietoje sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 32–50, 146–142, 160–161). Byloje nustatyta, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai bei su kaltinamuoju ir kitais dalyvavusiais eismo įvykyje bei mačiusiais eismo įvykį bendravo. Įvykis užfiksuotas vaizdo įraše, kuris patvirtina eismo įvykio eigą, kad M. K., 2025 m. sausio 28 d. apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini) pažeidė (duomenys neskelbtini), 127 punktų reikalavimus tuo, jog nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, vingyje į dešinę nevažiavo kuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to kelio vingyje nesuvaldęs vairuojamo automobilio, kirto siaurą ištisinę liniją, (KET Horizontalusis ženklinimas 1.1) įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. M., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokie M. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. M. K. nesiėmė veiksmų vairuodamas transporto priemonę įvertinti kelio dangą, nepasirinko saugaus greičio, nors matė, kad kelias blizga, dėl to vingyje į dešinę nevažiavo kuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kelio vingyje nesuvaldęs vairuojamo automobilio kirto siaurą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu nukentėjusiojo automobiliu, kas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. K. vairuodamas automobilį nesilaikė imperatyvių (duomenys neskelbtini) 127 punkte nustatytų įpareigojimų vairuotojui važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Dėl šių jo padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – M. M. sveikata.

Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai, taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan.) ar transporto priemonėje važiuojančių asmenų elgesio (ne)tinkamumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).