Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-495/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-02-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
1A-325-495/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46508-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.), Viktoras Kažys
Nuteistasis
R. S.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Remigijus Uckus, Aušra Saulėnienė, Kristina Sabaliauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-495/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-46508-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Aloyzo Kruopio, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,nuteistajam R. S.,gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš R. S. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 70334,96 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Iki visiško civilinio ieškinio išieškojimo pratęstaslaikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. S. nuosavybės teise priklausantį turtą - keleivinį automobilį „Renault Kangoo“, v/n (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Turto saugotoju paskirtas R. S..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. nuteistas už tai, kad jis iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, tai yra jis 2015-01-05 sudarė pasaugos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2015-01-05 perėmė ir įsipareigojo saugoti 878,06 t akmens anglies, bendros 70334,96 Eur vertės, esančios adresu, (duomenys neskelbtini), po ko laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pažeisdamas 2015-01-05 pasaugos sutarties 2.1 p., kuriame nurodyta, kad „saugotojas“ įsipareigoja saugoti akmens anglį iki 2016-07-01, iššvaistė jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 878,06 t akmens anglies, bendros 70334,96 Eur vertės, perleisdamas ją nenustatytiems asmenims, tokiu būdu jis iššvaistė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 70334,96 Eur vertės turtą ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 70334,96 Eur dydžio žalą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis R. S. ir jo gynėjas adv. R. Uckus apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio išsprendimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas bylos faktines aplinkybes, susijusias su civilinio ieškinio pagrįstumu, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, reglamentuojančias ieškinio parengimo ir pagrindimo dokumentais reikalavimus, dėl ko nepagrįstai pilnai tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį.

2.2. Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo ieškinio tinkamai nepagrindė, teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinime nurodytas konkretus akmens anglies kiekis - 878,06 tonos - buvo perduotas saugoti nuteistajam R. S..

2.3. R. S., duodamas parodymus dėl žalos padarymo ir dėl saugotos akmens anglies kiekio, parodė, kad pasaugos sutarties pasirašymo metu jokie akmens anglies kiekiai, esantys Sasnavos g. 70A, Marijampolė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje aikštelėje nebuvo sveriami ir tikrinami. Inventorizacija dėl akmens anglies likučių 2015-01-05 dienai atlikta nebuvo. Pasaugos sutarties pasirašymo metu, taip pat vėliau nebuvo pasirašytas ir perduodamo saugoti turto - akmens anglies perdavimo- priėmimo aktas, kas pasirašant tokią sutartį turėjo būti privaloma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. P. tiesiog pas R. S. atsivežė jau surašytą pasaugos sutartį, kurią pastarasis pasirašė.

2.4. Liudytoju teisme apklaustas T. P. aplinkybę patvirtino, tačiau teisme negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip buvo nustatyti perduodamos saugoti akmens anglies kiekiai, teigė, kad pagal muitinės važtaraščius. Kita vertus, muitinės važtaraščiai buvo surašomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežamoms į Lietuvą akmens anglims iš trečiųjų šalių ir šių važtaraščių sieti su akmens anglies perduotos saugoti R. S. nėra pagrindo. Atvežama akmens anglis buvo adresuota ne R. S., bet UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie muitinės važtaraščiai civilinio ieškinio pagrindimui neturi jokios reikšmės.

2.5. Byloje buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos surašyti anglies likučiai 2015-05-01 dienai, saugomi (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai neaišku, kuo šiame be pavadinimo surašytame dokumente nurodyti kiekiai yra pagrįsti. R. S. patvirtino, kad šį dokumentą taip pat pasirašė, tačiau ar pas jį realiai buvo palikta saugoti būtent toks kiekis, nei jis, nei direktorius T. P. nurodyti negalėjo. Iš šių likučių lentelės neaišku nei kada, kuris iš nurodytų kiekių atvežtas į aikštelę, nei kur konkrečiai ta aikštelė yra ir kam priklauso. Šie likučiai nurodomi 2015-05-01 dienai, kai pasaugos sutartis su R. S. tam pačiam kiekiui akmens anglies buvo pasirašyta dar 2015-01-05. Kyla pagrįstas klausimas, ar pasaugos sutartis nebuvo pasirašyta daug vėliau, t. y. po 2015-05-01 surašius likučius ir juos įtraukus į pasaugos sutartį. Iš to sektų, kad pasaugos sutartis suklastotas dokumentas, nes pasirašytas atgaline data, tačiau ši aplinkybė nebuvo iki galo ištirta, nors gynyba ją nuolat akcentavo.

2.6. Be kita ko, iš į bylą pateikto R. S. ir liudytojo A. G. susirašinėjimo elektroniniu paštu galima daryti pagrįstą išvadą, jog R. S. saugota akmens anglimi buvo prekiaujama ir po 2015-01-05 pasaugos sutarties pasirašymo. Tai patvirtina, kad akmens anglies likučiai sandėlyje nuolat keitėsi. Iš susirašinėjimo matyti, kad buvo siūloma visą likusią anglį parduoti R. S. bendrovei (ne pačiam R. S.).

2.7. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta ir į klausimą, kurios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, anglį pagal 2015-01-05 sutartį saugojo R. S.. Susirašinėjimas su liudytoju A. G. rodo, kad jis atstovavo visai kitą bendrovę, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo pasirašyta pasaugos sutartis. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė, kitas ūkio subjektas. Aplinkybės, kieno turtą saugo, nesuprato ir R. S., nes kaip nurodė teisme, pasaugos sutartį pasirašė neįsigilinęs, pasitikėdamas senais partneriais. Apeliantų nuomone, susirašinėjimas elektroniniu paštu leidžia teigti, kad akmens anglis visgi priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tam, kad nustatyti šią aplinkybę, joks dokumentų tyrimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliktas.

2.8. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas L. A. nurodė, kad 2015 metų pradžioje buvo toks atvejis, kad akmens anglies sandėlyje dėl perkaitimo buvo kilęs gaisras, kurio metu dalis anglies sudegė, t. y. buvo negrįžtamai prarasta dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo R. S. valios. Pasaugos sutarties 3 dalies 3. 1. punkte numatyta, kad „... saugotojas neatsako už akmens anglies trūkumą ar sugadinimą tais atvejais, kai tokie trūkumai ar sugadinimai atsirado dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“. Ši aplinkybė taip pat nebuvo tirta ir įvertinta.

2.9. Taip pat nebuvo atsakyta ir į klausimą, kokiais dokumentais remiantis akmens anglis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atgabenta ir palikta saugoti R. S.. Jeigu remtis byloje pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje surašytais likučiais 2015-05-01 dienai, tai kiekvienai iš šešių šiame dokumente nurodytai pozicijai privalėjo būti surašyti bent jau krovinio gabenimo važtaraščiai. Galėjo būti surašytos ir PVM sąskaitos-faktūros, kuriose atsispindėtų atgabentos akmens anglies kiekis ir kaina, tačiau atsižvelgiant, kad pasaugos sutartyje nebuvo numatyta galimybė akmens anglimi dar ir prekiauti, PVM sąskaitos-faktūros galėjo būti ir nesurašomos, tačiau krovinio gabenimo važtaraštis buvo privalomas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą UAB-vių tvarkomai apskaitai keliamus reikalavimus. Tokių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ su civiliniu ieškiniu į bylą nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui taip pat nepateikė nei inventorizacijos aktų, kurie turėjo būti surašyti, jei saugojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė fizinis asmuo R. S., nei perdavimo-priėmimo akto, kaip pasaugos sutarties priedo, nei kitokių R. S. 2015-01-05 perduotos anglies kiekį patvirtinančių įrodymų. Taigi civilinis ieškovas tinkamais dokumentais nepagrindė savo ieškinio, todėl nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad R. S. buvo perduotas būtent toks kiekis akmens anglies ir būtent už tokią kainą, kuri nurodyta pasaugos sutartyje.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo R. S. ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistojo R. S. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato R. Uckaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, susijusia su civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio išsprendimu. Nurodo, jog civilinis ieškovas pareikšto ieškinio tinkamai nepagrindė, teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinime nurodytas akmens anglies kiekis - 878,06 t - buvo perduotas saugoti R. S. ir perduotos saugoti akmens anglies vertė tokia, kokia nurodyta pasaugos sutartyje. Išdėstyti apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

5.1.Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

5.2 Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantai, paminėtų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą, nepažeidė. Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatęs, kad R. S. iššvaistė kaltinime nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą, bendrovei padaryta žala nebuvo atlyginta, pagrįstai pilnai patenkino civilinio ieškovo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nusikalstamais veiksmais padarytą žalą priteisė iš nuteistojo.

5.3. Nors apeliantai skunde nesutinka su R. S. perduotu saugoti akmens anglies kiekiu bei jos verte, teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio ieškovo viso proceso metu byloje pateiktus dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistajam pagal 2015-01-05 pasaugos sutartį perdavė saugojimui 878,06 t akmens anglies, kurios vertė 70334,96 Eur.

5.4. Pagal 2015-01-05 pasaugos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S., kaip fiziniam asmeniui, į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), perdavė saugoti 878,06 t akmens anglies, kurios vertė 70334,96 Eur be PVM. Kita vertus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog realiai paminėtai bendrovei priklausančios akmens anglies likutis R. S. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuomotoje aikštelėje 2015 m. sausio 5 d. buvo dar didesnis – 1214,83 t (vertė 89544,34 Eur) (3 t., b.l. 17-18, 5 t., b.l. 60). Liudytojas T. P. (kaltinime nurodytu laikotarpiu - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) apklausiamas patvirtino, kad nors pasaugos sutartyje buvo nurodytas konkretus saugoti perduotos akmens anglies kiekis, tačiau su R. S. buvo sutarta, kad kelių mėnesių laikotarpyje realus saugomos akmens anglies kiekis bus patikrintas. Tai, kad po pasaugos sutarties pasirašymo buvo tikslinami nuteistajam perduotos saugoti akmens anglies kiekiai, matyti ir iš byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų R. S. ir A. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius, taip pat - UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinės bendrovės „PKK“ direktorius) elektroninių laiškų turinio, kurių viename (2015-03-06) pats R. S. pateikė ataskaitą apie jo saugomos akmens anglies likučius (3 t., b.l. 20-27, 5 t., b.l. 59).

5.5. Iš paminėtų elektroninių laiškų, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos ataskaitos apie 2015-01-05 – 2015-05-01 laikotarpiu atliktus R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotoje aikštelėje saugotos akmens anglies pardavimus matyti, kad po 2015-01-05 pasaugos sutarties pasirašymo, buvo vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios akmens anglies prekyba (3 t., b.l. 25-26, 5 t., b.l. 61). Kita vertus, iš pirmiau paminėtų dokumentų matyti ir tai, kad R. S. iššvaistytos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios, akmens anglies kiekis byloje nustatytas neįskaitant šių pardavimų. Kaip minėta, 2015-01-05 R. S. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuomotoje aikštelėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios akmens anglies likutis buvo 1214,83 tonų. 2015-01-05 – 2015-05-01 laikotarpiu buvo parduotos 336,77 tonos akmens anglies. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pardavimų paminėtu laikotarpiu ataskaitoje nurodytas 2015 m. vasario mėnesį parduotos akmens anglies kiekis (45,53 t) sutampa su R. S. 2015-03-02 A. G. siųstame elektroniniame laiške nurodytu parduotos akmens anglies kiekiu (23,54 +9,87+12,12=45,53 t) (3 t., b.l. 27). Sprendžiant iš paminėtos pardavimų ataskaitos, paskutinis akmens anglies pardavimas buvo atliktas 2015-03-27 (vienintelis kovo mėnesį), parduota 12 tonų akmens anglies, kas visiškai atitinka ir R. S. A. G. 2015-04-01 siųstame elektroniniame laiške nurodytą kovo mėnesį parduotos akmens anglies kiekį. Duomenų apie tai, kad ir vėliau buvo pardavinėjama R. S. saugota UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti akmens anglis, byloje nėra. 2015 m. kovo 6 d. rašytame laiške pats R. S. informavo A. G., kad jam priklausančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje 2015-03-01 saugomos akmens anglies likutis yra 890,78 t (890,78 – 12 (kovo mėnesio pardavimas) = 878,78 t). Taigi, iš paminėtų aplinkybių matyti, kad pagal civilinio ieškovo byloje pateiktus dokumentus nustatytas 2015-05-01 R. S. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuomotoje aikštelėje saugotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios akmens anglies likutis atitinka kaltinime nurodytą akmens anglies kiekį (1214,83 - 336,77=878,06 t), o tuo pačiu iš esmės ir paties R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui elektroniniuose laiškuose nurodytą saugotos akmens anglies kiekį. Byloje civilinio ieškovo pateiktos sąskaitos – faktūros, priedai prie jų pagrindžia ir nustatyto iššvaistyto turto vertę. Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad pasaugos sutarties pasirašymo dieną nebuvo tarp šalių pasirašytas perduodamos saugoti akmens anglies priėmimo – perdavimo aktas, nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos, o tuo pačiu ir nustatyto fakto, kad R. S. buvo perduota saugoti 878,06 t UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios akmens anglies, kurią jis ir iššvaistė, perleisdamas nenustatytiems asmenims. Išdėstytos aplinkybės paneigia apeliantų deklaratyvaus pobūdžio skundo argumentus apie 2015-01-05 pasaugos sutarties suklastojimą.

5.6. Apeliantai nepagrįstai skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju R. S. perduotos saugoti akmens anglies kiekis negalėjo būti nustatinėjamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktus važtaraščius. Paminėtos bendrovės pateikti geležinkelio transporto važtaraščiai patvirtina, kad 2013 m. liepos mėn. – 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti akmens anglis geležinkelio transportu buvo transportuojama į (duomenys neskelbtini), kur krovinius, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, priimdavo asmeniškai pats R. S. ir iškraudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje aikštelėje. Paminėtu laikotarpiu R. S. priėmė 1724,7 t bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios akmens anglies. Bylos duomenys patvirtina, jog dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje aikštelėje iškrautos ir saugomos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios akmens anglies buvo parduota, išrašant pirkėjams PVM sąskaitas – faktūras, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaičiuojamas akmens anglies likutis UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Be to, faktinio akmens anglies likučio sutikrinimo ataskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo ir pats R. S., ką patvirtina byloje esantys ir jau paminėti elektroniniai laiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. S. 2015-01-05 pasaugos sutarties pagrindu perduotos saugoti ir pastarojo neteisėtai nenustatytiems asmenims perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios akmens anglies kiekį, pagrįstai vadovavosi taip pat ir civilinio ieškovo byloje pateiktais geležinkelio transporto važtaraščiais. Taip pat pagrįstai buvo remiamasi ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus sudaryta likučių 2015-05-01 ataskaita.

5.7. Byloje esantys įrodymai paneigia ir apeliantų skunde keliamas abejones dėl R. S. iššvaistyto svetimo turto priklausomybės. Byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais geležinkelio transporto važtaraščiais, liudytojų T. P., A. G. parodymais neabejotinai nustatyta, jog nuteistajam perduota saugoti akmens anglis priklausė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jos dukterinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas A. G. parodė, jog jis dirbo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuojamose vietose UAB „(duomenys neskelbtini)“ akmens anglies nebuvo, visa akmens anglis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tik prekybą. Paminėtas aplinkybes neabejotinai žinojo ir R. S., kuris su paminėtomis bendrovėmis bendradarbiavo pakankamai ilgą laiką. Tai, kad pastarasis suprato, kurios bendrovės akmens anglį jam patikėta saugoti, patvirtina ir geležinkelio transporto važtaraščiai, kuriuose, priimdamas atvežtą akmens anglį, jis pasirašydavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo.

5.8. Apeliantai, bandydami paneigti kaltinime nurodytos akmens anglies kiekį, be kita ko, nurodo, jog akmens anglies sandėlyje dėl perkaitimo buvo kilęs gaisras, kurio metu dalis akmens anglies sudegė, tai yra buvo negrįžtamai prarasta dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo R. S. valios. Šių apeliantų nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytojas L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo savaiminis anglies užsidegimo faktas, tačiau jis negalėjo nurodyti kada tai įvyko. Tuo tarpu pats R. S., apklausiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, parodė, jog gaisras buvo kilęs iki 2015-01-05 pasaugos sutarties pasirašymo, tačiau kada konkrečiai nedetalizavo. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje aikštelėje buvo saugoma ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti akmens anglis.

5.9. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, keisti skundžiamą nuosprendį apeliantų skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu, neginčijamai nustatytas R. S. iššvaistyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto - akmens anglies, kiekis ir jo vertė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pilnai patenkino civilinio ieškovo civilinį ieškinį ir jį priteisė iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė – ZalieckienėAloyzas KruopysViktoras Kažys