Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. atstovo advokato Arūno Justeiko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

J. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 29 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,87 prom.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai 2013-01-28 buvo baustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d., tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

Skunde teigiama, kad Tauragės rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir J. J. nepagristai paskyrė nuobaudą. Apelianto nuomone, teismo nurodyti argumentai visiškai neatitinka faktinių aplinkybių bei prieštarauja ir sveikai logikai. Teismo nurodyti faktai, kokį pranešimą policijos pareigūnai gavo iš autobuso vairuotojų, yra byloje neištirti, o tik remiasi pareigūnų žodžiais. Tuo atveju, jei nurodytos aplinkybės būtų teisingos, tai visiškai nesuprantama, kaip autobuso vairuotojai, kurie neva matė (duomenys neskelbtini) k. važiuojantį ir pavojingai manevruojantį automobilį, galėjo atvykti į Tauragės miestą ir apie tai pranešti policijos pareigūnams, o jiems nuvykus į įvykio vietą taip pat galėtų matyti važiuojančią transporto priemonę tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, nes atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki Tauragės – 9 km. Įvertinus atstumus ir transporto priemonių (autobuso ir policijos ekipažo) važiavimo greičius akivaizdu, kad nuo to momento, kai autobuso vairuotojai matė neva pavojingai manevruojančią transporto priemonę, iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą praėjo ne mažiau kaip 20 min., tačiau pagal byloje surinktus duomenis pažeidėjas vis važiavo anksčiau nurodytame kaime. Apeliantas pateikė 2016-09-19 antstolės Nijolės Genutienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuojama, kad automobilis (duomenys neskelbtini), esantis saugojimo aikštelėje, neužsivedė dėl jame nesančio kuro ir tik įpylus 10 litrų kuro, automobilis iš keleto bandymų užsivedė. Apeliantas teigia, kad šis byloje pateiktas ir neginčijamas faktas aiškiai įrodo, kad atvykus policijos pareigūnams ir priverstinai nuvežus automobilį į saugojimo aikštelę, jis buvo be kuro. Šis faktas aiškiai įrodo, kad atvykus policijos pareigūnams, automobilis (duomenys neskelbtini), ne važiavo, o stovėjo.

Taip pat apeliantas skunde teigia, jog teismas nutarime pažymėjo, kad nors M. Ž. kitą dieną, tai yra 2016-09-30, kartu su J. J. atėjo į Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyrių, tačiau apie tai, kad automobilį vairavo jis (M. Ž.), pareigūnams nepranešė nei J., nei Ž. Nors J. nurodė, kad prisipažino vairavęs automobilį ir kad automobilis yra jo, tik tikėdamasis, kad automobilis bus jam grąžintas, bet sužinojus, kad automobilis jam nebus grąžintas, savo paaiškinimo nepaneigė. Apeliantas kategoriškai nesutinka su tokiu teismo anksčiau paminėtos situacijos interpretavimu ir mano, kad tiek vertintini įrodymai, tiek jų rinkimo būdai yra prieštaraujantys tiek įstatymo įtvirtintomis teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų rinkimo bei fiksavimo būdus, taip pat prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, o toks teismo įrodymų vertinimas netinkamai formuoja ir teismų praktiką įrodymų vertinimo prasme. Atvykus J. į policijos komisariatą, jam buvo paaiškinta, kad jei jis prisipažins, nedelsiant jam bus grąžinta transporto priemonė. Šį faktą (apie J. J.) suklaidinimą) teismo posėdžio metu patvirtino ir pati faktus fiksavusi pareigūnė. Iš paaiškinimo protokolo akivaizdu, kad paaiškinimą rašęs asmuo yra neblaivus (paaiškinime nurodė, kad „mane sustabdė graži pareigūnė“). Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad teismo nurodyti ir byloje esantys rašytiniai įrodymai negali būti vertintini kaip įrodymai, kadangi jie buvo gauti, apgaunant asmenį bei pasinaudojant tuo, kad jis buvo neblaivus. Taip pat visiškai nesuprantamas teismo argumentas apie tai, kad J. J. sužinojęs, kad jam nebus grąžinta transporto priemonė, nepatikslino savo parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje esantys duomenys – policijos pareigūnų G. V., J. N., liudytojo M. R. parodymai teismo posėdžio metu, kiti rašytiniai duomenys – pareigūno tarnybinis pranešimas, J. J. paaiškinimas, alkotesterio duomenys – neabejotinai patvirtina, kad J. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Iš administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galbūt yra neblaivus. Apie tai pranešė autobuso vairuotojas, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) kaimu važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) ne valstybiniais numeriais, jis pavojingai manevruoja.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja pareigūnė G. V. parodė, kad autobuso vairuotojui pranešus apie pavojingai manevruojantį automobilį, važiuojant link nurodytos vietos, pamatė lėtai kelkraščiu važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini). Įjungus švyturėlius ir garso signalus automobilį pareigūnai sustabdė. Iš vairuotojo pusės išlipęs J. J. pradžioje neigęs, jog jis vairavo automobilį, nustačius girtumą, prisipažino, jog automobilį vairavo jis ir yra neblaivus. Kad pasibaigė kuras, nei vairuotojas, nei kartu buvę asmenys neminėjo ( b. l. 41).

Teisiamojo posėdžio metu pareigūnė J. N. ir kartu su pareigūnėmis buvęs M. R. taip pat nurodė, kad jiems privažiavus, automobilis lėtai judėjo kelkraščiu ir iš jo išlipęs J. J. buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 41, 53).

Svarbu pažymėti, kad nustačius J. J. girtumą ir surašius protokolą jis jame bei alkotesterio šaknelėje pasirašė, pastabų nepareiškė (b. l. 47, 4). Dėl vairavimo neblaiviam surašant kitą protokolą (kitą dieną) jis taip pat jame pasirašė bei pateikė ranka rašytą paaiškinimą, jog automobilį, kuris priklauso jam, vairavo neblaivus (b. l. 12). Nors apeliantas skunde nurodo, kad J. J. dokumentuose pasirašė tik dėl to, jog buvo pareigūnų apgautas ir suklaidintas, apygardos teismas tokius skundo argumentus laiko kaip J. J. siekį išvengti gan griežtos nuobaudos. Nors apeliantas kritikuoja apylinkės teismo motyvus, jog J. J. antrą kartą į policijos komisariatą atvykęs su M. Ž., kuris neva ir vairavo automobilį, ir sužinojęs, jog automobilis nebus grąžintas, nepaneigė savo paaiškinimo dėl vairavimo neblaiviam, tačiau apygardos teismas mano, jog tai ir buvo teisingi J. J. parodymai, kurie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, ir juos patvirtina. J. J. versija, jog automobilį vairavo M. Ž., kuris privažiavus pareigūnams buvo išėjęs parsinešti kuro, pateikta tik teismo posėdžio metu ir ji visiškai neįtikinama, juolab, kad ją patvirtina tik bylos baigtimi suinteresuoti J. J. draugai. Visiškai nelogiška, kad M. Ž. grįžtant su kuru ir pamačius pareigūnus prie automobilio, jis negrįžo prie automobilio pakelyje ar kur kitur palikęs „nelegalų“ kurą, net suvokdamas, jog prie automobilio esantys draugai yra neblaivūs ir pareigūnai nesant blaiviam vairuotojui, automobilį transportuos į saugojimo aikštelę, juolab, kad tuo metu jis buvo blaivus. Taigi ši versija ne tik kad nelogiška, bet ir neįtikinama. Apygardos teismui nekelia abejonių antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės, jog automobilis, stovintis saugojimo aikštelėje, neužsivedė dėl jame nesančio kuro. Atvirkščiai, ši aplinkybė tik patvirtina policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, jog automobilis važiavo lėtai kelkraščiu, taigi to priežastis ir galėjo būti besibaigiantis kuras, be to, automobilio nuvažiuotas atstumas, kuris kelia abejonių apeliantui, taip pat tik patvirtina logišką tokį nedidelį atstumo nuvažiavimą dėl nepakankamo kuro kiekio.

Apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas nutarime išsamiai išdėstė argumentus, kurių pagrindu nusprendė konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), ir jiems apygardos teismas pritaria. J. J. versija dėl automobilio priklausomumo M. P. iškelta tik teismo posėdžio metu, kai tuo tarpu jis nuo pat pradžių teigė, jog automobilis priklauso jam. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad aplinkybės, jog automobilis priklauso ne J. J., o M. P., nepatvirtina jokie patikimi bylos duomenys.

Taigi apygardos teismas, remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtame nutarime visi teismo posėdyje ištirti įrodymai išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti, padarytos išvados argumentuotos ir logiškai pagrįstos. J. J. gynybos versija, neva jis automobilio nevairavo, taip pat buvo tiriama ir išanalizavus įrodymus, motyvuotai atmesta. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, o apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepakanka šioms išvadoms paneigti. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimą nepakeistą. J. J. advokato Arūno Justeiko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.