Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas inicijuoti nemokumo procesą, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrijai iškėlimo nesikreipė, be to, jis neužtikrino, kad Bendrija laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Taip A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio mokesčių mokėtojų registro išrašo matyti, kad A. B. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo (duomenys neskelbtini). Minėtos Bendrijos vadovas A. B. teismo posėdžio metu nepripažino, kad nesilaikė eiliškumo atsiskaitant su kreditoriais. Tačiau, A. B. kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančių Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. balandžio 19 d. duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 125 235,35 Eur. Byloje esantys AB „SEB bankas“ pateikti Bendrijos sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad A. B. vadovavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu iš bendrijos sąskaitos buvo vykdomi įvairių dydžių piniginių lėšų pavedimai už paslaugas, prekes, darbo užmokesčio pavedimai ir kt. (b. l. 12-84). Minėtuose AB „SEB bankas“ išrašuose užfiksuoti piniginių lėšų pervedimai iš Bendrijos sąskaitos buvo atliekami tuo metu, kai MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimą VMI. Nagrinėjamu atveju A. B., kaip vadovo, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant problemos dėl didėjančio įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir toliau sąmoningai atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais (nesilaikant eiliškumo), rodo, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė veikdamas tyčine kaltės forma.

Konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, neužtikrino, kad Bendrija laikytųsi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, taip pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Tokie A. B. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B., tiek jo atstovo advokato padėjėjo V. Kononovo nurodytos aplinkybės apie PVM dydį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl A. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, dėl anksčiau minėtų A. B. ir jo atstovo advokato padėjėjo teiginių teismas plačiau nepasisako. Be to, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. atstovas advokato padėjėjas V. Kononovas teigė, kad pagal VMI teisė išieškoti mokestinę nepriemoką susidarė nuo 2020 m. gegužės 26 d., taigi dėl šios priežasties byla turi būti nutraukta, kadangi suėjo nuobaudos skyrimo senaties terminas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-303/2021). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad VMI su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2022 m. gruodžio 20 d. Taigi, šiuo atveju atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, yra 2022 m. gruodžio 20 d., akivaizdu, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas tikrai dar nėra suėjęs. Pastebėtina, kad, nors ir advokato padėjėjas V. Kononovas teigia, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 26 d., kai VMI įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką, tačiau pažymėtina, jog įstatymas kreditoriui numato ne pareigą, o teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir vien tai, kad VMI kurį nesiėmė tam tikrų veiksmų nėra pakankama aplinkybė spręsti, kad jau nuo įgytos teisės išieškoti mokestinę nepriemoką turėjo prasidėti senaties termino skaičiavimas.

Teismas, skirdamas nuobaudą A. B. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nėra A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. B. nebaustas administracine tvarka, neteistas. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-514-1034/2023. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.