Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. N. 2024 m. sausio 31 d. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-10646-2024 panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. E. N. nubausta už tai, kad ji 2023-11-10, 16.30 val., krašto kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 164,013 km., Šilutės r. sav., nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu aprausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Skundžiamas nutarimas priimtas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant E. N., po to, kai E. N. neįvykdė administracinio nurodymo, įrašyto 2023-11-17 administracinio nusižengimo protokole, kuriuo E. N. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, buvo pasiūlyta iki 2023-12-17 sumokėti 30 Eur baudą.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukta E. N. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai E. N. ir Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

8. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

10. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja E. N. nubausta už tai, kad 2023-11-10, 16.30 val., krašto kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 164,013 km., Šilutės r. sav., nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu aprausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. E. N., 2023-11-17 surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo E. N. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, buvo pasiūlyta iki 2023-11-17 sumokėti 30 Eur baudą. Nustatytu terminu administracinio nurodymo nesumokėjus, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausioji specialistė 2024-01-11 nutarimu, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pripažino E. N. kalta pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir skyrė 90 Eur baudą.

11. E. N. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba jos neskirti, nurodydama, kad įvykio metu automobilį vairavo ne ji.

12. ANK 415 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už vieną iš alternatyvių nusižengimų – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, kuris vairuotojams užtraukia baudą nuo 50 Eur iki 100 Eur, ir (arba) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, kuris atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 60 Eur iki 120 Eur.

13. Pabrėžtina, kad transporto priemonės savininkės atsakomybė atsiranda ne dėl transporto priemonės vairavimo, bet dėl to, kad ji neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų, t. y. dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo ir leidimo (galimybės sudarymo) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims.

14. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 226 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad transporto priemonės „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra E. N.. Kad ji yra šios transporto priemonės savininkė, patvirtino ir pati pareiškėja teismui pateiktame skunde.

16. Draudikų biuro duomenimis draudimo sutartis (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojo iki 2023-10-29, o kita draudimo sutartis (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigaliojo 2023-11-20, todėl įvertinus turimų sutarčių duomenis, nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023-11-10 16.30 val., transporto priemonė „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Pažymėtina, jog kaip transporto priemonės draudėja nurodyta E. N. (b. l. 25).

17. Įvertinęs byloje nustatytas faktines administracinio nusižengimo aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. N., būdama transporto priemonės „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, turėjo pareigą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią, jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, tačiau šios pareigos neįvykdė bei neužkirto kelio neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019-06-11 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

20. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta E. N. teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji Lietuvos kelių policijos tarnybą 2023-11-17 informavo, kad nusižengime nurodytu laiku transporto priemone naudojosi M. S. (b.l. 7). Taip pat E. N. 2024-01-31 pranešimu kreipėsi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą, informuodama, kad ji pageidauja iš M. S. atgauti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi ankstesni bandymai susitarti dėl šios transporto priemonės naudojimo sąlygų ir tvarkos nebuvo sėkmingi (b.l. 6). Kaip jau minėta, šie administracinėn atsakomybėn patrauktos E. N. argumentai, kad ji transporto priemonės nevairavo, o transporto priemone naudojasi kitas asmuo, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu jai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, būtų skirtina švelnesnė administracinė nuobauda arba administracinė nuobauda neskirtina. Juolab, kad dėl automobilio išreikalavimo iš kito asmens galbūt neteisėto valdymo, pareiškėja į policiją kreipėsi tik kartu su šiuo skundu, iki tol jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kito asmens atsakomybės. Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, pareiškėja nenurodė. Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi nesudaro pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamai E. N. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti. Pažymėtina, kad pareiškėja ir praeityje bausta eilę kartų už analogiškų nusižengimų padarymą.

21. Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinkti įrodymai pakankami E. N. padarytam administraciniam nusižengimui įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti. Nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, teismo vertinimu, Institucijos paskirta bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, paskirta teisingai, atitinka už šį administracinį nusižengimą numatytos bausmės vidurkį. Todėl darytina išvada, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

22. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės R. S. 2024-01-11 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-10646-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 415 straipsnio 1 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

palikti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės R. S. 2024 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-10646-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens E. N. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.