Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, antstolei A. P. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo prašymas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nustatyta, kad antstolė A. P. pareiškėjo R. V. atžvilgiu vykdo 4 vykdomąsias bylas: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-728-299/2007 išieškotojo VMI naudai dėl 20,44 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato išduotą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo VMI naudai dėl 101,37 Eur baudos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo VMI naudai dėl 81,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1387-750/2007 išieškotojos UAB „Gelvora“ (UAB „Mokilizingas“) naudai dėl 377,00 Eur skolos ir 243,78 Eur palūkanų išieškojimo. Antstolė, vykdydama išieškojimą, 2020 m. birželio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

13. Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo vykdomojo dokumento gavimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išieškota lėšų, šios vykdomosios bylos turi būti nutrauktos pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės 2020 m. birželio 5 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė jokių motyvų dėl priimto patvarkymo (ne)teisėtumo, taigi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nenurodžius jokių motyvų dėl antstolės 2020 m. birželio 5 d. priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo, o teismui tokių aplinkybių nenustačius, pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

16. CPK 629 straipsnyje reglamentuojami vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimo senaties terminas yra taikomas tik bylose dėl administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-728-299/2007 išieškotojo VMI naudai dėl 20,44 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1431-299/2012 išieškotojo VMI naudai dėl 81,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1387-750/2007 išieškotojos UAB „Gelvora“ (UAB „Mokilizingas“) naudai dėl 377,00 Eur skolos ir 243,78 Eur palūkanų išieškojimo, taigi vykdomieji dokumentai išduoti ne dėl baudų administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo civilinėse bylose.

18. Kadangi vykdomosiose bylose, kurias pareiškėjas prašo nutraukti, yra vykdomas ne administracinės nuobaudos – baudos išieškojimas, o skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimas, CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas negali būti taikomas, kadangi CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, todėl nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo nurodyto pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas. Skolos iš pareiškėjo išieškomos ne kaip administracinė nuobauda, o kaip skola, atsiradusi civilinių teisinių santykių pagrindu, todėl tiek galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, tiek galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normos nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. CPK taip pat nenumatyta, kad neįvykdžius išduoto vykdomojo rašto dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ar vykdymo išlaidų per tam tikrą laiko tarpą, vykdomoji byla turi būti nutraukta. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai privalo būti pateikti vykdyti (CPK 606 straipsnis). Byloje nustatyta, kad išieškotojai vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti termino nepraleido, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomosiose bylose esančius duomenis, įstatyminį reglamentavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.