Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-6738-863/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
e2-6738-863/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“
Advokatai
Ingrida Varanavičė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Dovilei Baronienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 482 Eur žalos atlyginimo, 52,85 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš šalių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. vasario 28 d. buvo sulietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Paaiškino, jog jos atstovas – žalų ekspertas – vertintojas nustatė, kad buvo sulietos WC patalpos sienos ir lubos, virtuvės lubos, svetainės lubos. Pažymėjo, kad įvykio metu minėtas butas buvo jos apdraustas Būsto draudimu, todėl vadovaudamasi minėta sutartimi bei Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui patirtą žalą. Nurodė, kad jos draudimu apdraustas turtas buvo sulietas trūkus bendro naudojimo šalto vandens tiekimo stovui. Paaiškino, jog pastato, esančio adresu P. Vileišio g. 13, Vilniuje, administratoriumi įvykio metu buvo paskirta bendrovė „Namų auditas“, kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Šilėja“, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Pažymėjo, kad laiko, jog atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Paaiškino, kad siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog ieškovė nurodo, kad apdraustas turtas buvo sulietas trūkus bendro naudojimo šalto vandens tiekimo stovui ir pateikė teismui 2018 m. kovo 8 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kurio dalyje „Įvykio pavadinimas” ieškovės žalų ekspertas konstatavo, kad „vanduo bėgo iš vandentiekio stovo kuriame bute neaišku”. Pažymėjo, jog minėtame akte nėra nurodyta, kad akto surašymo metu yra daromos nuotraukos, kokia vieta fotografuojama ir kad padarytos nuotraukos yra akto priedas. Mano, kad dėl šios priežasties iš ieškovės teismui pateiktų nuotraukų, kuriose matomi vamzdžiai, negalima nustatyti šių vamzdžių buvimo vietos, kuris vamzdis yra šalto vandens ir kurioje vietoje yra gedimas. Paaiškino, jog pagal ieškovės aktą žala buvo padaryta svetainėje, tualete ir virtuvėje, tačiau toks žalos pobūdis gali būti ir dėl kitos, negu ieškovės akte nurodyta, priežasties, kurios ieškovės atstovas nenustatė, nes patalpų, esančių virš 13 buto neapžiūrėjo. Taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė teismui UAB „Namų auditas“ raštą, kuriame kalbama apie galimus kanalizacijos stovo įtrūkimus, tačiau nekalbama apie šalto vandens vamzdyno gedimus. Šiuo raštu ir 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu namą administruojanti bendrovė ieškovei paaiškino, kad dėl 2018 m. vasario 28 d. avarijos ar jos priežasties nustatymo (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje gyventojai ar 13 buto gyventojas į namą administruojančią bendrovę nesikreipė. Pažymėjo ir tai, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad gedimas yra namo bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose ir už jo padarinius yra atsakinga atsakovė, todėl prašo ieškinį atmesti.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilnai. Papildomai pažymėjo, jog į bylą atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie namo vamzdžių būklę, tačiau būtent jai kyla pareiga prižiūrėti bendrą inžinerinę įrangą, nustatyti jos būklę ir pristatyti gyventojams bei imtis būtinųjų veiksmų vamzdžių mechaninio atsparumo reikalavimams užtikrinti. Mano, jog iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad bendro naudojimo vamzdžiai yra visiškai nusidėvėję. Pažymėjo, jog ginčo pastatas statytas 1969 metais, todėl tikėtina vamzdžių naudojimo laikas yra suėjęs.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime atsakovė pareiškė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad galiojant draudiminei apsaugai ieškovės Būsto draudimu apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2018 m. vasario 28 d. buvo užlietas, dėl ko ieškovė išmokėjo draudėjui – V. S. 482 Eur draudimo išmoką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog po ginčo užliejimo ieškovė kreipėsi į tuo metu pastatą administruojančią bendrovę – UAB „Namų auditas“ dėl galimos užliejimo priežasties nustatymo. Pastato administratorius 2018 m. kovo 21 d. rašte inter alia nurodė, jog namo (duomenys neskelbtini) butų 13,16,19 savininkų prašymų dėl kanalizacijos stovo pratekėjimo iki 2018 m. vasario 28 d. pirmojo jų kreipimosi nebuvo gauta, o stovo apžiūra galima sutikus savininkams; gavus pranešimą iš karto imtasi veiksmų ir minėtuose butuose stovas pakeistas; vykdant apžiūrą nebuvo galimybės nustatyti buitinių nuotekų kanalizacijos stovo įtrūkimo perdenginyje atsiradusių tarp 2-ojo ir 3 –ojo aukštų. Iš tokio administratoriaus atsakymo spręstina, jog užliejimas įvyko trūkus buitinių nuotekų kanalizacijos stovui (vamzdžiui) namo perdangoje tarp aukštų. Tokiu būdu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju užliejimo židinys – bendro naudojimo inžineriniai tinklai.

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, kai žala padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (pavyzdžiui, butui) dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos – tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).

Byloje nustatyta, jog atsakovė yra reorganizuotos UAB „Namų auditas“ teisių ir pareigų perėmėja. Ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl bendros inžinerinės įrangos nepriežiūros, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu – vamzdžių nepriežiūra.

Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus nustato 2016 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymų Nr. D1-9711 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamente nurodyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Reglamentas taip pat nustato gyvenamojo namo būklės apžiūrų atlikimo tvarką ir periodiškumą, numato nuolatinius stebėjimus, periodines (sezonines) ir specializuotas apžiūras. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų (...) duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą. Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (95, 97 punktai). Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai. Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais (99 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie ginčo pastate 2018 metais atliktas apžiūras ar stebėjimus, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visetą privalo įrodyti ieškovė. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, jog nuotraukose užfiksuoti vamzdžiai yra akivaizdžiai nusidėvėję, tačiau, jokių kitokių įrodymų, be savo subjektyvaus vertinimo, į bylą nepateikė. Kartu atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog, į įvykio vietą nuvykęs jos atstovas užliejimo priežasties nenustatė ir pastaroji nuotraukose neužfiksuota. Byloje nustatyta, jog užliejimo priežastis buvo namo perdangoje, todėl tikėtina, jog atliekant namo techninę priežiūrą jokio gedimo aptikti nebuvo objektyvių galimybių (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-54-881/2017). Byloje nenustatyta, kad ginčo pastato vamzdžiai būtų netinkami naudoti, dėl ko bendrosios dalinės nuosavybės valdytojas privalėtų imtis veiksmų, susijusių su jų atnaujinimu ar remontu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nuo užliejimo nukentėjęs asmuo yra daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, kuriam iš įstatymo kyla pareiga rūpintis bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, tačiau byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju buvo iškeltas poreikis dėl bendros inžinierinės sistemų atnaujinimo būtinumo ar pareikštos pretenzijos dėl jos stovio. Kadangi nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl priežasties, nesusijusios su konstrukciniais vamzdynų trūkumais, o byloje nenustatyti neteisėti veiksmai, nulėmę žalos atsiradimą bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. nenustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, konstatuotina, jog ieškovė nepagrįstai kelia subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.245, 6.246 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė prašymo dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 7,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybės naudai 7,01 Eur (septynių eurų ir 1 euro cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok