- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Papildomas sprendimas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- eI3-535-426/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00208-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- UAB „Gera dovana“
- Atsakovas
- UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
- Advokatai
- Andrius Mažutis, Stanislav Papijanc
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gera dovana“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Gera dovana“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir Invega) 2020 m. gruodžio 21 d. raštą ir 2021 m. sausio 13 d. raštą; 2) įpareigoti Invega užbaigti svarstyti Bendrovės paraiškas Nr. 21657, Nr. 24872, Nr. 24890, Nr. 24893, Nr. 24898, Nr. 24913, Nr. 24923, Nr. 24962, Nr. 24977, Nr. 24981, Nr. 24997, Nr. 25002, Nr. 25015 ir jas tenkinti, pripažįstant, kad buvo pateiktos iki 2020 m. rugsėjo 16 d., t. y. nepraleidus nustatyto 2020 m. gruodžio 1 d. paraiškų padavimo termino; 3) įpareigoti atsakovę nevilkinti sprendimo priėmimo ir užbaigti spręsti klausimą dėl Bendrovės pateiktų paraiškų; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-535-426/2022, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir Sprendimas).
Atsakovė Invega 2022 m. balandžio 11 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą šioje byloje, kuriame nurodė, kad Invega 2022 m. kovo 21 d. į bylą buvo pateikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 605 Eur, taip pat šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau teismas, priimdamas galutinį sprendimą, o prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neišsprendė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).
Šiuo atveju atsakovė prašo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė bylos nagrinėjimo metu, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2022 m. kovo 21 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 605 Eur, taip pat šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, teismas atsakovės pateikto prašymo nenagrinėjo ir jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas priimti papildomą sprendimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje teismo sprendimu atmestas kaip nepagrįstas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė yra įgijusi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau teismas spręs jų pagrįstumo klausimą.
ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.).
Iš byloje patektų įrodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario 12 d. atsiliepimą teismui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ vardu pateikė Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyresnioji teisininkė Eglė Toliūnaitė. Kaip matyti, 2021 m. balandžio 7 d. advokato padėjėjas Andrius Mažutis pateikė teismui prašymą suteikti jam prieigą prie šios bylos elektroninės kortelės, kartu pridėdamas 2021 m. sausio 4 d. atstovavimo sutartį, kurios pagrindu Invega interesams šioje byloje pavesta atstovauti advokatų profesinei bendrijai „Šenavičius ir partneriai RESPONSE“.
Nagrinėjamu atveju Invega savo patirtų 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą grindžia 2022 m. kovo 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AA1622. Kaip matyti, teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 21 d., atsakovei atstovavo advokatas Stanislav Papijanc. Tačiau pažymėtina, kad iš sąskaitos faktūros nėra aišku, už kokias konkrečiai atstovavimo paslaugas prašoma atlyginti išlaidas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, pažymi, kad keliamas ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai (pareiškėjos prašymas įtraukti jos paraiškas dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo į Paraiškų, pretenduojančių gauti kompensacijas už patalpų nuomą, sąrašą ir pan.) nebuvo nauji, nenustatyta priežasčių, dėl kurių atsakovei buvo būtina papildomai pasitelkti advokatų pagalbą. Pažymėtina, kad Invega – valstybės įsteigta finansų įstaiga, kurios pagrindiniai veiklos tikslai – teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines bei kitokio pobūdžio verslo finansavimo priemones, todėl byloje nagrinėjami klausimai jai nebuvo nauji. Be to, kaip minėta, atsiliepimą pateikė jos teisininkė Eglė Toliūnaitė. Atkreiptinas dėmesys, kad Invega savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama viešai prieinamame jos interneto puslapyje https://invega.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/127, turi Teisės ir korporatyvinio valdymo skyrių, kuriam vadovauja Teisės ir korporatyvinio valdymo vadovas, skyriuje dirba teisininkai bei vyriausieji teisininkai, todėl atitinkamai šiame skyriuje dirbantys darbuotojai turi atitikti reikalavimus turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties bakalauro ir magistro išsilavinimą arba jam prilygintą vientisųjų teisės studijų teisės magistro išsilavinimą.
Taigi, įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovės administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Kadangi neįrodyta, jog Invega neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams kitais būdais nei sudarydama atstovavimo sutartį su advokatais, todėl jos patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjos, nebuvo būtinos. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės Invegos prašymo ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 97 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Priimti papildomą sprendimą.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ prašymą priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.
Papildomas sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.