Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-4996-1064/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-23
Bylos Nr.: eI3-4996-1064/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02395-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Sigita Fomičiova (pirm.), Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas: L. K., V. N.
Trečiasis asmuo: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4996-1064/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02395-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija: 14.15; 55.2

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Almai Buinovskienei,dalyvaujant pareiškėjų L. K. ir V. N. atstovei advokatei K. M.,atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. I.,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S.,

nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. K. ir V. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai L. K. ir V. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (65)-D8(E)-2370 „Dėl teritorijos išbraukimo iš potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją pareiškėjų 2022 m. kovo 4 d. prašymą „Dėl teritorijos išbraukimo iš potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašo“ nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, jie 2021 m. gruodžio 7 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos raštą „Dėl svarbios informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame buvo nurodyta, jog Žemės sklypo teritorijoje buvo nustatytos Karbonatinių smėlynų pievų buveinės, kurių plotas 10,94 ha, ir Aliuvinių pievų buveinės, kurių plotas – 2,34 ha (toliau – ir Buveinės). Atsižvelgiant į tai, teritorija 2021 m. lapkričio 23 d. įtraukta į potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-663 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Rašte nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 23 d. teritorija įtraukta ir Žemėlapį bei 2021 m. lapkričio 25 d. teritorija įregistruota Kadastre.

Pareiškėjų teigimu, jie, reaguodami į pateiktą Raštą, 2022 m. kovo 4 d. atsakovei pateikė prašymą dėl teritorijos išbraukimo iš Sąrašo, išbraukimo iš Žemėlapio ir išregistravimo iš Kadastro, tačiau atsakovė atsisakė tai daryti nurodydama, kad teritorija į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą įtraukta tik 2021 m. lapkričio 11 d., todėl, praėjus keliems mėnesiams po teritorijos įrašymo į pirmiau nurodytą Sąrašą, nėra (negali būti) buveinių mokslinių tyrimų ir jų apsaugos būklės stebėsenos rezultatų, kurie galėtų būti priežastis panaikinti teritoriją iš šio sąrašo. Ateityje, surinkus tam tikrus duomenis, egzistuoja galimybė kreiptis į Europos Komisiją su siūlymu pakeisti pateiktą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Žemės sklype pradėti vykdyti žemės stumdymo darbai pakenkė ir (ar) sunaikino tik dalį Žemės sklype buvusių buveinių plotų, todėl dalis saugomų vertybių yra išlikusios, o greta esančiame Lietuvos Respublikos valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris patenka į Kačerginės apylinkių teritoriją, yra identifikuotos buveinės ir atsižvelgiant į tai, atsakingos institucijos turi pareigą organizuoti gamtinių Natura 2000 teritorijos apsaugos veiksmus. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Žemės sklypui nėra taikoma natūralių pievų ir ganyklų specialioji žemės naudojimo sąlyga, kuri apribotų tam tikros veiklos vykdymą, tačiau dalis sklypo patenka į inventorizuotą buveinę, todėl tikėtina, kad daliai Žemės sklypo ateityje bus taikoma natūralių pievų ir ganyklų specialioji žemės naudojimo sąlyga.

Pareiškėjų teigimu, atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka nei viešojo administravimo principų, nei imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, nei suformuotos teismų praktikos, nes grįsdama savo atsisakymą išbraukti teritoriją iš potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašo, atsakovė iš esmės tik formaliai išvardino teisės aktų nuostatas, reguliuojančias Natura 2000 tinklo formavimą, Natura 2000 teritorijų panaikinimo galimybes, valstybinių institucijų pareigą imtis priemonių, kad būtų išvengta buveinių blogėjimo, bei reguliuojančias Natura 2000 teritorijose vykdomai veiklai taikomus apribojimus, tačiau ji neanalizavo pareiškėjų pateiktų argumentų ir aplinkybių, susijusių su faktine teritorijoje egzistuojančia situacija ir įrodančių, jog dėl pareiškėjų teisėtai vykdytų žemės darbų teritorija nebegali būti naudinga siekiant apsaugoti natūralias buveines bei laukinę fauną ir florą, todėl turi būti išbraukta iš Sąrašo.

Pareiškėjai nurodo negavę nei iš atsakovės, nei iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos jokios atliktų mokslinių tyrimų ir (ar) kitų studijų medžiagos bei kitų susijusių dokumentų, kurių pagrindu Žemės sklype buvo nustatytos Buveinės.

Pareiškėjų teigimu, atsakovės pareiškėjams pateiktas atsakymas yra prieštaringas ir nenuoseklus. Atsakovė, atmesdama pareiškėjų prašymą išbraukti teritoriją iš Sąrašo patvirtina pareiškėjų argumentą, jog teritorijoje dalis saugotinų buveinių ploto yra sunaikinta, nes atsakovė nurodo, jog „žemės stumdymo darbai galimai pakenkė ir(ar) sunaikino tik dalį žemės sklype buvusių Buveinių plotų.“ Tačiau atsakovė pažymi, jog „praėjus keliems mėnesiams po teritorijos įrašymo į aukščiau minėtą sąrašą nėra (negali būti) Buveinių mokslinių tyrimų ir jų apsaugos būklės stebėsenos rezultatų“, t. y. teigia, jog neva negalima daryti išvados apie visos teritorijos ar jos dalies sunaikinimą, kadangi teritorijoje nebuvo vykdomi jokie moksliniai tyrimai, galintys pagrįsti teritorijoje, esančių buveinių egzistavimą arba dalinį / visišką sunaikinimą. Tačiau atsakovė visiškai nepaaiškina ir nepagrindžia, kodėl pareiškėjų surinkti ir kartu su prašymu pateikti kompetentingų specialistų duomenys apie teritorijos būklę bei jų padarytos išvados, jog teritorijoje nebėra saugotinų buveinių, yra nepakankami siekiant patenkinti pareiškėjų prašymą. Atsakovė Sprendime nurodo ir tai, kad „<...> Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertų vertinimu, žemės stumdymo darbų teritorijoje įmanomas Buveinių atkūrimas“. Tačiau atsakovės išvada nepagrįsta jokiomis konkrečiomis teisės normomis, faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais. Nėra aišku, nei kokie konkrečiai ekspertai, nei kuo vadovaujantis ir kokiu konkrečiai būdu bei kada nustatė, kad neva teritorijoje įmanomas Buveinių atkūrimas ir kaip toks atkūrimas turi būti įgyvendintas.

Pareiškėjų teigimu, ginčo teritorija dar nėra įtraukta į Natura 2000 tinklą, o tik yra siūloma ją įtraukti, todėl negali būti taikomi griežtesni reikalavimai. Teisės aktai nedetalizuoja, kokia konkrečiai informacija laikytina duomenimis, kurių pagrindu būtų galima inicijuoti atitinkamos Buveinių teritorijos išbraukimą iš potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašo, ir koks asmuo bei kuriuo metu juos gali surinkti bei pateikti kompetentingoms institucijoms, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ta aplinkybė, jog nuo teritorijos įtraukimo į Sąrašą praėjo vos keli mėnesiai, užkerta kelią atlikti reikalingus mokslinius tyrimus ar surinkti stebėsenos rezultatus bei nustatyti dabartinę teritorijos būklę.

Kaip matyti iš teisės aktų registro duomenų bazės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ keičiamas labai dažnai, todėl darytina išvada, kad teritorija gali ir turi būti išbraukta iš Sąrašo, jeigu yra nustatoma, jog teritorijoje nebėra likusių saugotinų natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros, ir dėl to ji nebegali būti naudinga siekiant sukurti Natura 2000 tinklą. Tokio išbraukimo vienas iš pagrindų gali būti ir žemės sklypo savininko prašymas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad paskutinį kartą žemės sklype mokslininkai Buveinių inventorizaciją atliko dar 2011-2014 m. vėliau būklė nebuvo tikrinta ir duomenys nebuvo atnaujinti. Todėl vien ta aplinkybė, kad nuo teritorijos įrašymo į Sąrašą, iki pareiškėjų prašymo pateikimo praėjo vos keli mėnesiai, kai teritorija į Sąrašą įtraukta praėjus 10 metų nuo Buveinių inventorizacijos Žemės sklype, negali sudaryti pagrindo atmesti pareiškėjų prašymą. Atsakovė, gavusi pareiškėjų prašymą su informacija, kad teritorijoje Buveinių nebėra, turėjo pareigą iš naujo atlikti Buveinių inventorizaciją vadovaujantis Buveinių direktyvos 4 straipsnio 1 dalimi ir 11 straipsnio reikalavimais. Buveinių direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie inventorizuotas Buveines turi būti surinka ir perduota Komisijai per 3 metus nuo Direktyvos patvirtinimo. Per 10 metų nuo žemės sklype atliktos inventorizacijos neatlikus jokių iš Buveinių direktyvoje nurodytų veiksmų ir praleidus joje nustatytus terminus, atsakovė neturėjo jokio pagrindo teigti, kad visos saugotinos Buveinės vis dar yra žemės sklype ir pareiškėjai neturi teisės reikalauti išbraukti teritorijos iš Sąrašo. Tai, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo teritorijoje nebėra likusių saugotinų vertybių (buveinių) patvirtina ir kvalifikuotų specialistų atlikti žemės sklypo patikrinimai bei parengtos išvados dėl Buveinių būklės, kurios buvo pateiktos ir pačiai atsakovei kartu su prašymu.

Pareiškėjų teigimu, jie tik 2022 metais buvo informuoti, kad vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo rastos dar 2011-2014 metais mokslininkams atlikus natūralių buveinių inventorizaciją žemės sklype, o teritorija į Sąrašą įtraukta Atsakovės 2021 m. lapkričio 11 d. priimtu Įsakymu. Taigi pareiškėjams per visą 10 metų laikotarpį nebuvo pranešta apie jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rastas saugotinas buveines, todėl, nesant jokių nustatytų ribojimų, ir nežinodami apie saugotinas buveines, pareiškėjai teritorijoje teisėtai vykdė ūkinę veiklą – atliko žemės darbus, skirtus apsaugoti žemės sklypo dalį nuo potvynių grėsmės. Dėl tokios veiklos vykdymo žemės sklype šiuo metu nebėra išlikę saugotinų buveinių, kurios nurodytos atsakovės patvirtintame Sąraše ir kurios atitiktų kriterijus, nustatytus kriterijų sąraše.

Pareiškėjai nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2021 metais dar iki atsakovės Įsakymo priėmimo mažiausiai tris kartus atliko Žemės sklypo apžiūras bei nenustatė jokių pažeidimų dėl potencialioje Buveinių teritorijoje vykdomų žemės darbų ir neuždraudė vykdyti jokios ūkinės veiklos žemės sklype. Vienas patikrinimas atliktas 2021 m. rugpjūčio 4 d., patikrinimo metu surašytas 2021 m. rugpjūčio 4 d. Apžiūros aktas. Akte nustatyta, jog Žemės sklype yra atliekami valymo, tvarkymo ir sklypo lyginimo darbai ties Nemuno pakrante, yra palikti neiškirsti beržai, išversti mažareikšmiai krūmai ir krūmokšniai. Kitas Inspekcijos patikrinimas atliktas 2021 m. rugsėjo 1 d., Apžiūros akte užfiksuota, kad Žemės sklype yra įvykdyti planiravimo darbai, atnaujinti ir atkasti lietaus nuotekų kanalai – perlaidos, sustumtos smėlio sankaupos ir yra atliktas vietos reljefo profilio išlyginimas. Po šio Inspekcijos atlikto patikrinimo situacija buvo aprašyta ir viešai internetiniame portale „Kauno diena“ nurodant, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype yra vykdomi tvarkymo ir planiravimo darbai ir kad Inspekcijai bei Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos atlikus išsamius patikrinimus nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, todėl vykdomi darbai yra laikomi teisėtais. Pareiškėjai, atsižvelgdami į Inspekcijos atliktų patikrinimų išvadas bei į viešą informaciją, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, užbaigė pradėtus darbus žemės sklype.

Pareiškėjų teigimu, jie 2021 m. spalio 7 d. pateikė prašymą „Dėl potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių tikslinimo“, kuriuo Aplinkos apsaugos agentūros buvo prašoma patikslinti užliejamų pievų žemėlapio duomenis dėl iš esmės pasikeitusios Žemės sklypo situacijos, t. y. atliktų planiravimo darbų ir 24 metrų vidutinės altitudės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2021 m. spalio 20 d. atliko Žemės sklypo neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir surašė 2021 m. spalio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriuo jokių pažeidimų ir jokių ribojimų naudotis Žemės sklypu nenustatė.

Pareiškėjų teigimu, 2021 m. gruodžio 22 d. parengtas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-21-16, kuriame konstatuota, jog dalis žemės sklypo yra išlyginta (išplaniruota), taip pat dalyje sklypo yra sukeltas paviršius (pakeista altitudė) ir pateiktos atitinkamos nuotraukos, kuriose matyti, jog nebėra išlikusios jokios pievos. Taigi šis protokolas taip pat įrodo, jog teritorijoje nebėra saugomų Buveinių – Karbonatinių smėlynų pievų bei Aliuvinių pievų, kurios atitiktų kriterijus įtvirtintus kriterijų sąraše. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo ir matininkas, kuris 2021 m. gruodžio mėn. parengė žemės sklypo topografines nuotraukas bei 2021 m. gruodžio 17 d. parengė žemės sklypo išpildomąsias nuotraukas, kuriose yra užfiksuoti vykdomi žemės darbai, darbų aikštelės plotai bei vidutinė altitudė. Šios matininko atliktos topografinės bei išpildomosios nuotraukos dar kartą patvirtina, jog teritorijoje nėra likę Bendrijos mastu saugotinų natūralių buveinių. 2022 m. vasario 4 d. surašyta eksperto A. M. išvada, kurioje ekspertas, atlikęs išsamią žemės sklypo analizę, konstatavo, jog Žemės sklype nebėra ir nebegali bu?ti iki tol buvusios augmenijos, t. y. tokios, kuri galimai galėtu? būti priskiriama Aliuvine?ms pievoms ar Karbonatinių smėlynų? pievoms.

Pareiškėjų teigimu, Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, 2022 m. vasario 11 d. ištyręs žemės sklypą nustatė, kad šiaurės vakarinėje žemės sklypo dalyje palei Panemunės gatvę nėra natūralios dirvožemio dangos. Vietovėje užfiksuotas apie 30-40 m pločio ir apie 340 m ilgio sustumtas – supiltas žemių gūbrys. Taip pat keliose gūbrio vietose įkalus dirvožemio grąžtą (1 m) nustatyta, kad būdingų salpžemiams dirvožemio horizontų čia nebėra, yra tik vientisas įvairaus rupumo smėlio bei žvyro sluoksnis. Taigi šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad Buveinės nėra išlikusios teritorijoje ir nėra pagrindo visos teritorijos įtraukti į potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais dėl Sprendimo nemotyvuotumo ir nepagrįstumo. Sprendime nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pateiktas atsakymas, o motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai. Atsakovė paaiškino pareiškėjams, kaip formuojamas „Natura 2000“ ekologinis tinklas, kaip naikinamos „Natura 2000“ teritorijos, kokiomis priemonėmis užtikrinama buveinių apsauga, dėl Žemės sklype nustatytų buveinių ir jų atkūrimo galimybių, dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo.

Atsakovės teigimu, Sprendime nurodyta, kad teritorijos, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, nustatytos vadovaujantis surinktais inventorizacijos duomenimis įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuotą projektą „Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ ir jo rezultatai paviešinti valstybės informacinėje sistemoje – Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt). Buveinių inventorizacija laikytina moksliniais tyrimais. Ši inventorizacija atlikta specialiai tam parengtomis ir aprobuotomis metodikomis (metodikas parengė ir inventorizaciją atliko Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ekspertai). Ekspertai, specialistai tyrinėjo ir stebėjo teritoriją bei konstatavo galutinį faktą, kad ten yra Europos Bendrijos svarbos buveinės. Kadangi vykdant inventorizaciją žemės sklype aptiktos Karbonatinių smėlynų pievų buveinės (kodas 6120) ir Aliuvinių pievų buveines (kodas 6450), Įsakymu žemės sklypas buvo įtrauktas į potencialią „Natura 2000“ teritoriją. Kaip buvo paaiškinta pareiškėjams Sprendime, aplinkos ministro įsakymų projektai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje, kur žemės savininkai turi galimybę susipažinti su teisės aktų projektais ir pateikti siūlymą ir (ar) nuomonę dėl rengiamų aplinkos ministro įsakymų projektų per Teisės aktų informacinę sistemą, tačiau žemės sklypų savininkai ir valdytojai, kurių valdos patenka į pirmiau nurodytų teisės aktų aprėptį, individualiai nėra informuojami iki įsakymo priėmimo. Teritorijų įtraukimas į potencialias „Natura 2000“ teritorijas nustatytas teisės aktuose, taigi, valstybės institucijos turėjo teisę nustačiusios, kad atitinkamoje teritorijoje yra Europos Bendrijai svarbios buveinės įtraukti šią teritoriją į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą.

Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju atlikti moksliniai tyrimai laikytini aktualiais situacijai, esančiai ginčo Žemės sklype. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ekspertai ir Kauno marių regioninio parko darbuotojai, reaguodami į susiklosčiusią situaciją (į gautą informaciją apie žemės sklype pradėtus vykdyti darbus), 2021–2022 m. kelis kartus lankėsi žemės sklype ir vertino situaciją. Paskutinį kartą situacija įvertinta 2022 m. birželio 9 d. ir nustatyta, kad Žemės sklype yra likę pakankamai buveinių plotų, todėl tolesnis saugomos teritorijos steigimo procesas yra pagrįstas ir logiškas. Be to, sunaikintų buveinių vietoje atkūrus buvusį reljefą, natūralios gamtinės buveinės galėtų atsikurti savaime. Pažymėtina, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Aplinkos ministerijai informaciją apie situaciją ginčo Žemės sklype teikė tiek raštu, pvz., Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 19 d. raštas Nr. (5)-V3-75, tiek ir žodžiu darbo tvarka.

Atsakovės teigimu, pareiškėjų su skundu pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei matininko ir eksperto raštai nepagrindžia, kad ginčo Žemės sklype saugotinų buveinių plotų neliko, nes nei antstolis, nei matininkas nėra gamtininkai ekspertai, todėl jų kvalifikacija nelaikytina tinkama daryti pagrįstas išvadas dėl buveinių ginčo Žemės sklype buvimo ir jų išsaugojimo bei atkūrimo.

Atsakovės teigimu, Sprendime nurodyta, kad šiuo metu Žemės sklypui nėra taikoma natūralių pievų ir ganyklų specialioji žemės naudojimo sąlyga, kuri apribotų tam tikros veiklos vykdymą, kuriam iki tol leidimas nebuvo būtinas. Pagal Sprendime nurodytus teisės aktus tikėtina, kad daliai sklypo ateityje (nuo 2023 m.) bus taikoma natūralių pievų ir ganyklų specialioji žemės naudojimo sąlyga. Nurodyti teiginiai grįsti teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis, o vien tai, kad ginčo Žemės sklypui gali būti ateityje taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga nepaneigia Europos Bendrijai svarbių buveinių ginčo Žemės sklype nustatymo pagrįstumo ir tikslingumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, 2021 m. pareiškėjai žemės sklype pradėjo vykdyti žemės stumdymo darbus, šitaip galimai pakenkdami ir (ar) sunaikindami dalį Buveinių plotų. Buveinių identifikuota ir greta Žemės sklypo esančiame Lietuvos Respublikos valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris patenka į Kačerginės apylinkių teritoriją.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jis pareiškėjų atstovui pateikė išsamų atsakymą, kuriame suteikė visą reikiamą informaciją apie žemės sklypo įtraukimo į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad buveinių inventorizacija buvo atlikta specialiai tam parengtomis ir aprobuotomis metodikomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai nebuvo moksliniai tyrimai. Ekspertai, specialistai tyrinėjo ir stebėjo teritoriją bei konstatavo galutinį faktą, kad ten yra Europos Bendrijos svarbos buveinės. Taigi, inventorizacija laikytina moksliniais tyrimais.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsižvelgdama į esamą teisinį reguliavimą, tiek į Europos Komisijos teiktas pastabas dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose Lietuvoje saugomų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių nepakankamumo bei vykdydama Lietuvos įsipareigojimą Europos Komisijai, įvertinusi pareiškėjų žemės sklype 2011–2015 m. inventorizuotas saugotinas vertybes, Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagrįstai žemės sklypą pasiūlė įtraukti į vietovių sąrašą.

Tarnyba pažymėjo kad teismai, nagrinėdami panašaus pobūdžio bylas, yra konstatavę, kad kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, Tarnybai, sukuriant „Natura 2000“ tinklą, nėra būtina informuoti asmenis, kurie nuosavybės teise valdo žemės sklypus tokiose teritorijos (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3368-244/2018). Kitoje byloje ( Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2521-423/2020) teismas pažymėjo, kad „Informacija apie inventorizuotas buveines ir jų buvimo vietas pateikta portale www.geoportal.lt. neginčijamai patvirtina, kad 2012- 2015 metais Lietuvoje vyko minėtų buveinių inventorizacija, jos metu miško valdoje <...> buvo inventorizuotos buveinės 9010 Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai ir 9080 Pelkėti lapuočių miškai.“

Tarnyba nurodė, kad ekspertai ir Kauno marių regioninio parko darbuotojai, reaguodami į susiklosčiusią situaciją (į gautą informaciją apie žemės sklype pradėtus vykdyti darbus), 2021–2022 metais kelis kartus lankėsi žemės sklype ir vertino situaciją. Paskutinį kartą situacija įvertinta 2022 m. birželio 9 d., kai trečiojo suinteresuoto asmens darbuotoja, LIFE projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ gamtosaugos ekspertė botanikė D. M., apsilankiusi ginčo teritorijoje, dar kartą įvertino situaciją ir konstatavo, kad nors esama pažeidimų, bet galima teigti, kad ant sankasos savaime atsikurs Karbonatinių smėlynų pievos buveinė, o kitoje Žemės sklypo vietoje šios buveinės gerai būklei atkurti ar buveinei suformuoti reikalingos gamtotvarkos priemonės. Žemės sklypas yra potvynių užliejamoje teritorijoje, jo paskirtis – žemės ūkio, todėl egzistuoja palankios sąlygos buveinėms atkurti ir jų būklei palaikyti.

Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjų pasamdyti antstolis ir matininkas nėra gamtininkai ekspertai, todėl jų pateikiamos išvados negali būti laikomos pagrįstomis. Natūralių pievų buveinių būklės vertinimą gali atlikti tik kvalifikuoti ir turintys reikiamos patirties specialistai, nes šis darbas reikalauja specifinių įgūdžių ir augalų rūšių pažinimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, šiuo metu žemės sklypui nėra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – Natūralios pievos ir ganyklos, tačiau, kaip nurodė atsakovė Sprendime, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, natūralių pievų ir ganyklų teritorijos nustatomos siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, todėl šiuo metu atliekami tokių teritorijų identifikavimo darbai, rengiami žemėlapiai, kuriuose nustatomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos tenkinant viešąjį interesą bus nuo 2023 m. sausio 1 d. įtrauktos į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę. Natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus nustatytos visose teritorijose, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės. Kadangi dalis žemės sklypo patenka į inventorizuotą buveinę, todėl tikėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. tai daliai sklypo bus taikoma natūralių pievų ir ganyklų specialioji žemės naudojimo sąlyga.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (65)-D8(E)-2370 „Dėl teritorijos išbraukimo iš potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašo“ priimto išnagrinėjus pareiškėjų 2022 m. kovo 4 d. prašymą „Dėl teritorijos išbraukimo iš potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašo“.

Viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus, yra saistomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, įskaitant šio straipsnio 5 punkte (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtintąjį išsamumo principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 straipsnio (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pateikė atsakovei 2022 m. kovo 4 d. prašymą „Dėl teritorijos išbraukimo iš potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašo“, prašydami jiems priklausančias teritorijas išbraukti iš potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašo; išbraukti iš potencialių „Natura 2000” teritorijų apsaugos tikslais sudaryto kadastro žemėlapio; išregistruoti iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro.

Atsakovė į pareiškėjų prašymą atsakė ginčijamu 2022 m. gegužės 4 d. aktu, kuriame pateikė apibendrintą informaciją dėl „Natura 2000“ ekologinio tinklo formavimo, taip pat nurodė, kad „Natura 2000“ teritorija „Kačerginės apylinkės“ įrašyta į sąrašą Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, skirto pateikti Europos Komisijai, 2021 m. lapkričio 11 d., pažymėdama, jog praėjus keliems mėnesiams po teritorijos įrašymo į šį sąrašą nėra (negali būti) Buveinių mokslinių tyrimų ir jų apsaugos būklės stebėsenos rezultatų. Ateityje, surinkus tam tikrus duomenis, egzistuoja galimybė kreiptis į Europos Komisiją su siūlymu pakeisti pateiktą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą.

Atsakovė taip pat nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikta informacija, žemės stumdymo darbai galimai pakenkė ir(ar) sunaikino tik dalį žemės sklype buvusių Buveinių plotų ir tai sudaro sąlygas, galimybes ir pareigą atsakingoms institucijoms organizuoti gamtinių „Natura 2000“ teritorijos apsaugos veiksmus.

Atsakovė informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“, parengti natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių rengimo tvarką įpareigotos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. Tvirtinti tokius žemėlapius yra įgaliotas aplinkos ministras. Rengiant žemėlapių rengimo tvarkos projektą, svarstoma galimybė natūralių pievų ir ganyklų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatyti visose teritorijose, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės.

Atsakovė pažymėjo, kad inventorizacijos duomenys buvo surinkti įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuotą projektą „Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ ir jo rezultatai paviešinti valstybės informacinėje sistemoje – Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt). Ji taip pat nurodė, kad dalis sklypo patenka į inventorizuotą Buveinę, todėl tikėtina, kad daliai sklypo ateityje bus taikoma natūralių pievų ir ganyklų specialioji žemės naudojimo sąlyga.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus atsakovė netenkino pareiškėjų prašymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad atsakovės Sprendimas neatitinka išsamumo principo (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes nėra tinkamai motyvuotas, teisiškai pagrįstas ir suprantamas, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-940/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016 ir kt.), tačiau nagrinėjamu atveju teismo proceso metu atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens pateikti argumentai kaip tik papildomai patvirtina skundžiamo Sprendimo neišsamumą.

Viena vertus, atsakovė Sprendime nurodė, kad pareiškėjams priklausančios teritorijos į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, skirto pateikti Europos Komisijai, sąrašą įrašytos 2021 m. lapkričio 11 d., todėl praėjus tik keliams mėnesiams Sprendimo priėmimo metu nėra (negali būti) Buveinių mokslinių tyrimų ir jų apsaugos būklės stebėsenos rezultatų. Kita vertus, trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjų žemės sklype esančios saugotinos vertybės inventorizuotos 2011-2015 metais.

Tai reiškia, kad atsakovė ginčijamame sprendime vadovavosi formalia vietovės įrašymo į sąrašą data (Aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymo priėmimo data), taip grįsdama saugotinų buveinių egzistavimą ir Sprendimo priėmimo metu, nors faktiškai ginčo vietovės situacija buvo galimai ištirta gerokai anksčiau, t. y. 2011-2015 metais.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Aplinkos ministrui priimant 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymą dėl vietovių įtraukimo į sąrašą, teisės aktai neįpareigojo iš naujo įvertinti faktinės situacijos, ir buvo vadovaujamasi 2011-2015 metais atliktų tyrimų rezultatais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjams prašant jiems priklausančius sklypus (jų dalis) išbraukti iš saugomų vietovių sąrašo, motyvuojant, kad saugotinos buveinės nėra išlikusios, atsakovė privalėjo argumentuoti, kodėl situacija nėra (negali būti) pasikeitusi nuo paskutinio jos įvertinimo 2011-2015 metais arba pateikti įrodymus, kad iš naujo įvertino faktinę Buveinių būklę. Pažymėtina, kad Europos Komisijos gairėse kaip vienas iš atvejų, kada gali būti svarstomas „Natura 2000” panaikinimo klausimas, taip pat yra nurodomi veiksmai reaguojant į natūralius vystymosi procesus.

Nors atsakovė atsiliepime teigia, kad Valstybės saugomų teritorijų darbuotojai 2021-2022 m. kelis kartus lankėsi žemės sklype ir vertino situaciją, teisėjų kolegija pažymi, kad: pirma, šios aplinkybės nebuvo nurodytos ginčijamame sprendime; antra, į bylą pateikti įrodymai (apžiūros aktai) nepatvirtina, kad buvo vertintos aplinkybės, susijusios su saugotinų buveinių (nebe)egzistavimu; ir trečia – į bylą pateiktas Valstybės saugomų teritorijų darbuotojos 2022 m. birželio 9 d. raštas, kuriame yra analizuojamas Karbonatinių smėlynų pievos ir Aliuvinės pievos buveinių egzistavimas ir atkūrimo galimybės, negali būti laikomas pagrindžiančiu Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes jo surašymo data yra vėlesnė nei Sprendimo priėmimo data.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei ginčijamame sprendime, nei teismo proceso metu nebuvo pateikti konkretūs įrodymai dėl atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodomų 2011-2015 metais atliktų mokslinių tyrimų ir jų turinio. Ginčijamame sprendime apie šiuos tyrimus (nenurodant jų datos) užsimenama tik tiek, kad jų rezultatai yra paviešinti portale www.geoportal.lt.

Tokia nuoroda, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neatitinka aiškumo ir išsamumo kriterijų, nes, viena vertus, šiame portale, kaip teigia atsakovė, yra nurodyti tik tyrimų rezultatai, o ne jų turinys, kuris gali būti aktualus pareiškėjams, kvestionuojantiems saugotinų buveinių (jų dalies) egzistavimą. Kita vertus, nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovės teismo posėdžio metu jų pačių nurodytame portale negalėjo surasti, kur konkrečiai ginčui aktualūs tyrimų rezultatai yra. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjams pateikta informacija pagrįstai nebuvo aiški. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, kad tyrimo medžiagą pareiškėjai galėjo rasti savarankiškai internete Google paieškos sistemoje įvedę tyrimo pavadinimą, nes šis faktas niekaip nekeičia atsakovės priimto Sprendimo vertinimo išsamumo ir aiškumo aspektu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje administracinėje byloje pripažintina, kad nustatytas ginčijamo sprendimo motyvacijos nebuvimas yra esminis VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo ir 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto pažeidimas bei savarankiškas administracinio sprendimo panaikinimo pagrindas, todėl teisėjų kolegija nevertina kitų skunde nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjai skunde pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjų atstovė 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė pažymą apie suteiktas teisines paslaugas, kurioje nurodyta, jog advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ asocijuoti teisininkai (valandinis įkainis (duomenys neskelbtini) Eur) ir teisininkų asistentai (valandinis įkainis (duomenys neskelbtini) Eur) administracinėje byloje suteikė pareiškėjams teisines paslaugas: 1. Skundo parengimas, kitų procesinių dokumentų byloje rengimas, įrodymų rinkimas, pasirengimas bylai nagrinėti teisme (32,71 val., bendra suma 4326,35 Eur be PVM). 2. Administracinės išlaidos (129,79 Eur be PVM). Bendra suma 4456,14 Eur be PVM (5391,93 Eur su PVM). Už šias paslaugas 2022 m. rugpjūčio 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 56598, kuri buvo apmokėta 2022 m. rugpjūčio 10 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Žyminis mokestis (23 Eur) byloje sumokėtas pareiškėjos L. K. ir buvo įskaitytas byloje, todėl šio mokesčio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjai priteistinas iš atsakovės.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas tenkintas (jų naudai priimtas sprendimas), todėl pareiškėjai turi teisę reikalauti atlyginti jiems išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017 yra konstatavęs, jog byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016). Tokios pozicijos laikomasi ir kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-848-662/2015; 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-14-502/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitos faktūros LPB Nr. 56598, pridėtos prie pažymos apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, matyti, kad ji išrašyta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitos objektas – „Už teisines paslaugas“. Be to, iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad pirmiau nurodyta PVM sąskaita faktūra apmokėta taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors pagal pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, už byloje dalyvaujantį asmenį bylinėjimosi išlaidas gali sumokėti kitas asmuo, tačiau tokiu atveju svarbu įvertinti tų išlaidų pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjai jas realiai patyrė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Nors pateiktoje pažymoje nurodoma, kad už pareiškėjams suteiktas teisines paslaugas buvo išrašyta 2022 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 56598 ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. ji buvo apmokėta, tačiau iš sąskaitos matyti, kad ji buvo išrašyta trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už teisines paslaugas, taip pat ši sąskaita buvo apmokėta trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuris nėra bylos dalyvis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje pateiktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjai realiai patyrė pirmiau nurodytas bylinėjimosi išlaidas (5391,93 Eur), kadangi PVM sąskaita faktūra ne tik buvo apmokėta trečiojo asmens, bet jo vardu ir išrašyta (už teisines paslaugas). Dėl šios priežasties pareiškėjų prašymas priteisti 5391,93 Eur už teisines paslaugas, netenkintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje pateiktas pažymos apie bylinėjimosi išlaidas turinys neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos apie tokio pobūdžio pažymoms taikomus išsamumo kriterijus. Pažymoje, be kitų duomenų, turi būti nurodyta sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Pirma, nagrinėjamu atveju pažymoje nurodyta, kad asocijuotų teisininkų ir teisininkų asistentų valandinis įkainis skiriasi. Skundo parengimas, kitų procesinių dokumentų byloje rengimas, įrodymų rinkimas, pasirengimas bylai nagrinėti teisme – 32,71 val., bendra suma 4326,35 Eur be PVM; administracinės išlaidos 129,79 Eur be PVM; bendra suma su PVM 5391,93 Eur. Tačiau iš pažymos neaišku, kokie konkretūs veiksmai (skundo parengimas, kitų procesinių dokumentų byloje rengimas, įrodymų rinkimas, pasirengimas bylai nagrinėti teisme) buvo atlikti asocijuotų teisininkų, o kurie teisininkų asistentų, ir kiek konkretus veiksmas užtruko laiko. Kadangi nesant pirmiau nurodytų duomenų, teismas negali įvertinti atliktų veiksmų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytiems kriterijams.

Antra, byloje patekta paslaugų ataskaita, kurioje nurodyta, kad: 2022 m. gegužės 5, 6 9, 10, 11, 12, 16 dienomis ir 2022 m. birželio 2 d. buvo rengiamas skundas, tačiau nenurodoma nei kas rengė skundą (asocijuoti teisininkai ar teisininkų asistentai), nei laikas, kuris buvo sugaištas rengiant skundą. Be to, nurodyta, kad 2022 m. birželio 3 d. skundas buvo pateiktas teismui; 2022 m. birželio 22 d. susipažinta su Administracinių ginčų komisijos sprendimu ir suteikta konsultacija; 2022 m. liepos 5 d. susipažinta su pateiktais šalių atsiliepimais byloje, pasirengimas teismo posėdžiui, tačiau kaip minėta, nebuvo nurodyta nei kas atliko šiuos veiksmus, nei laikas, kuris buvo sugaištas juos atliekant.

Trečia, pažymoje nurodytos administracinės išlaidos 129,79 Eur be PVM, tačiau šių išlaidų turinys teismui taip pat nėra žinomas (kokio pobūdžio tai išlaidos, ar gali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų kategorijos).

Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, kad realiai patyrė 5391,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl atsisakytina tenkinti pareiškėjų prašymą dėl 5391,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, byloje pateikta pažyma apie suteiktas teisines paslaugas ir paslaugų ataskaita neatitinka išsamumo kriterijaus, todėl pareiškėjai priteistinas 23 Eur žyminis mokestis, kuris buvo pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų L. K. ir V. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (65)-D8(E)-2370 „Dėl teritorijos išbraukimo iš potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją pareiškėjų 2022 m. kovo 4 d. prašymą „Dėl teritorijos išbraukimo iš potencialių Natura 2000 teritorijų sąrašo“ nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188602370, 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis