Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Mefodijos Povilaitienės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Č. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad Draustinio teritorijoje aptinkamos Europos Bendrijos (toliau – ir EB) svarbos gamtinės buveinės. Įvertinus buveinių inventorizacijos metu gautus duomenis, vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.219 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Baravykinės valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritorija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. Dl-583 įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, suteikiant vietovei pavadinimą Lavoriškių miškas. Atsiliepime nurodoma, kad buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrenkamos ir steigiamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Draustiniui suteikus „Natura 2000“ teritorijos statusą, nei jo ribos, nei jam taikytas apsaugos ir naudojimo režimas nesikeitė. Tarnyba be kita ko nurodo, kad pareiškėjos sklypas patenka į miškingą teritoriją, taigi pareiškėjos sklypas yra natūraliame kraštovaizdyje, o kaimai, kurie buvo išbraukti - sukultūrintame.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 9 d. rašto Nr. (3)-V3-671(l2.1) „Dėl prašymo tikslinti draustinio ribas“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė įgyta 2018 m. sausio 15 d. (b. l. 10–11).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos Žemės sklypas patenka į Draustinio teritoriją (b. l. 23–24), kuris buvo įsteigtas 1974 m. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklypas patenka į „Natura 2000“ teritoriją. Draustinio teritorijoje randasi Pelkiniai miškai, Pelkėti lapuočių miškai, Žolių turtingi eglynai, Vakarų taiga (b. l. 28).

Pareiškėja 2018 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu tikslinti Baravykinės kraštovaizdžio draustinio ribas (b. l. 6–7). Prašyme pareiškėja nurodė, kad jos Žemės sklype saugomų vertybių nėra, taip pat jos Žemės sklypas nesiskiria nuo teritorijų, kurios nėra įtrauktas į Draustinio teritoriją. Draustinio įtraukimas į „Natura 2000“ tinklą papildomai apsunkino pareiškėjos nuosavybės teisių įgyvendinimą, o taip pat nėra aišku, kaip pareiškėjos Žemės sklypas atitinka „Natura 2000“ kriterijus, pareiškėja nebuvo informuota apie „Natura 2000“ steigimą. Prašyta įvertinti, ar Žemės sklype yra saugomų vertybių, pateikti informaciją, kokie tyrimai buvo atlikti steigiant draustinį bei įtraukiant pareiškėjos Žemės sklypą į „Natura 2000“ tinklą, nurodyti, kuo skiriasi pareiškėjos Žemės sklypo savybės nuo gretimų neįtrauktų sklypų, patikslinti Draustinio ribas, išbraukiant Žemės sklypą ar jo dalį bei inicijuoti aplinkos ministerijos kreipimąsi dėl „Natura 2000“ teritorijoje esančio Lavoriškių miško ribų tikslinimo, nurodant, kad Žemės sklypas į teritoriją nepatenka.

2018 m. gegužės 9 d. Tarnyba priėmė skundžiamą raštą (b. l. 8–9) atsakant į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodyta, kad nėra pagrindo keisti Baravykinės valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas išimant iš jo pareiškėjos Žemės sklypą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 18 d.). Įstatymas reglamentuoja saugomų teritorijų sistemą ir su ja susijusius visuomeninius santykius, saugomų teritorijų nustatymo ir steigimo, ribų keitimo, statuso pakeitimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, reglamentuoja veiklą jose, taip pat nustato tarptautinės svarbos teritorijų, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei gamtinio karkaso kūrimą ir veiklos juose reglamentavimą (1 straipsnis). Pagal šį Įstatymą, draustinis – saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos. Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) (3 straipsnis).

Draustinių steigimo tikslai yra išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves; užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą; išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas; sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams; sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui; propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves (8 straipsnio 1 dalis). Ginčo Draustinis priskirtinas kraštovaizdžio draustiniams, kurio tikslas – vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti (8 straipsnio 5 dalis). Kraštovaizdis apibrėžiamas kaip žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.

Kaip matyti, pareiškėja neginčija sprendimų, kuriais jos žemės sklypas buvo įtrauktas į Draustinio bei „Natura 2000“ teritorijas. Pareiškėja iš esmės nesutinka su Tarnybos sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti Draustinio bei „Natura 2000“ tinklą tokiu būdu, kad Žemės sklypas nebepatektų į jų ribas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Draustinis įkurtas siekiant išsaugoti jo kraštovaizdį, reljefą ir visus kraštovaizdžio elementus (b. l. 21–25; 28). Atlikus mokslinius tyrimus taip pat buvo nustatyta, kad draustinio teritorijoje, kurioje yra ir pareiškėjos Žemės sklypas, egzistuoja EB svarbios gamtinės buveinės: 9010 Vakarų taiga (505,7 ha), 9050 Žolių turtingi eglynai (168,9 ha), 91D0 Pelkiniai miškai (30,3 ha), 9080 Pelkėti lapuočių miškai (7,6 ha), 91T0 Kerpiniai pušynai (2,0 ha), taigi teritorija priskirta „Natura 2000 tinklui“.

Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).

Pareiškėjai skundžiamu Tarnybos 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (3)-V3-671(l2.1) „Dėl prašymo tikslinti draustinio ribas“ buvo išaiškinta, kad Draustinis įkurtas, siekiant išsaugoti prieš paskutinio apledėjimo moreninio kalvyno Ašmenos aukštumoje kraštovaizdį, kurtinių tuokvietes, įsteigtas centrinėje moreninėje moreninio kalvyno dalyje, jo šiaurinę ribą maksimaliai suderinant su Lavoriškių miško masyvo riba. Bildiškės ežeras į draustinio teritoriją įtrauktas kaip išskirtinis (prieš paskutinio apledėjimo aukštumoms nebūdingas) hidrografinis objektas. Rašte taip pat nurodyta, kad į pareiškėjos Žemės sklypą patenka EB svarbos buveinė 9080 Pelkėti lapuočių miškai, kuri visame draustinyje yra labai reta (užima tik 7,6 ha), todėl jos apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Rašte nurodyta, kad dalį sklypo užima kultūros paveldo vertybės – Puntuzų pilkapyno vizualinės apsaugos pozonis. Pateikiant priežastis, dėl kurių negalima pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo išbraukti iš draustinio ir „Natura 2000“ tinklo, nurodyta, kad nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdis yra daugiasluoksnis, o vieno ar kelių sklypų išėmimas iš draustinio, sukuriant giliai į draustinį įsiterpusius nesaugomus ruožus, yra negalimas kraštotvarkos požiūriu ir neabejotinai turėtų neigiamą poveikį visam kraštovaizdžio kompleksui. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, nurodančius, kad pareiškėjos Žemės sklypas patenka į miškingą teritoriją, o gretimi kaimai, kurie nepatenka į Draustinio ir „Natura 2000“ teritorijas – yra sukultūrinti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teisės normų, teismų praktikos kontekste daro išvadą, kad pareiškėjai skundžiamu Tarnybos 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (3)-V3-671(l2.1) buvo išsamiai paaiškinta, kokiu pagrindu buvo įkurtas Draustinis, nurodyta, kokios svarbos buveinės yra Draustinio teritorijoje, taip pat pateikta konkreti informacija, kokia buveinė patenka į pareiškėjos Žemės sklypą ir dėl šių priežasčių nėra galima išbraukti Žemės sklypo iš šių teritorijų. Atsisakymo motyvai išdėstyti išsamiai ir aiškiai juos pagrindžiant. Toks raštas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjos skundo teiginiai, susiję su tuo, kad Tarnyba skundžiamame rašte nepasisakė, kokios saugomos vertybės randai Draustinyje bei konkrečiai – pareiškėjos Žemės sklype.

Taip pat kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjos teiginiai, kad Tarnyba, ketindama įtraukti pareiškėjos Žemės sklypą į „Natura 2000“ tinklą, privalėjo informuoti pareiškėją apie tokius ketinimus Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies tvarka (žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą ar jų ribas, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai informuojami raštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant galimybes susipažinti su rengiamais saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais).

Pažymėtina, kad Įstatymo 24¹ straipsnis, reglamentuojantis „Natura 2000“ tinklo sudarymą, be kita ko numato, kad buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vietovėse, kuriose yra Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir Europos bendrijos svarbos rūšių buveinės. Teritorijos atrenkamos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į tai, kokią Lietuvos Respublikos teritorijos dalį užima Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir rūšių, kurioms išsaugoti reikia nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, buveinės. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad vientisam buveinių apsaugai svarbių teritorijų ekologiniam tinklui sukurti Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja mokslinius tyrimus, kad vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais būtų atrinktos juos atitinkančios vietovės, ir patvirtina jų sąrašą, nurodydama, kokie Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys aptinkami tose vietovėse, taip pat atliekami kiti 4 dalyje numatyti veiksmai (iš esmės veiksmai yra derinami su Europos Komisija). Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, Tarnybai, sukuriant „Natura 2000“ tinklą, nėra būtina informuoti asmenis, kurie nuosavybės teise valdo žemės sklypus tokiose teritorijose. Skundžiamu 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (3)-V3-671(l2.1) pareiškėja taip pat informuota, kad steigiant „Natura 2000“ tinklą Aplinkos ministerija 2011-2015 m. įgyvendinto projekto „Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, kurio metu Lietuvoje buvo inventorizuotos EB svarbos gamtinės buveinės, buveinių inventorizavimo darbai buvo atliekami 5 metus.

Pastarasis pareiškėjos argumentas taip pat neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi, kaip matyti, pareiškėja nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo 2018 m. sausio 15 d., Žemės sklypui jau esant įtrauktam į Draustinio bei „Natura 2000“ teritorijas. Be to, pareiškėjai, kaip apdairiai ir rūpestingai įgijėjai, turėjo būti žinomi visi Žemės sklypui taikomi apribojimai.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai, teisėtai ir išsamiai skundžiamu 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (3)-V3-671(l2.1) atsakė į pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymą tikslinti Baravykinės kraštovaizdžio draustinio ribas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo - panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 9 d. raštą „Dėl prašymo tikslinti draustinio ribas“ Nr. (3)-V3-671(l2.1), nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo - įpareigoti Tarnybą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos M. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.