Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. N., atstovaujamo A. N., ieškinį atsakovui V. S. dėl testamento ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo notarė atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog kaip nurodyta LR Notariato įstatymo 31 str., notaras, tvirtindamas sandorius, be kita ko nustato, ar sandorio šalys yra veiksnios. Notarai kiekvieną kartą tvirtindami sandorius fizinių asmenų veiksnumą nustato patikrindami duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, taip pat išaiškina šalims sandorio esmę, užduoda šalims papildomų klausimų, kad įsitikintų, jog šalys suvokia savo veiksmų prasmę. Vien tai, kad A. S. turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų, nėra pagrindas teigti, jog ji nesuvokė savo veiksmų prasmės. Notarė nurodė, jog tvirtindamas ginčo sandorius savo pareigą atliko tinkamai: patikrino duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksmų asmenų registre, tinkamai išaiškino A. S. atliekamų notarinių veiksmų esmę ir prasmę, uždavė jai papildomų klausimų, kad įsitikint, kokia yra jos valia ar ji suvokia savo veiksmų prasmę. Todėl jai nekilo jokių abejonių kad A. S. yra veiksni ir visiškai suvokia testamento sudarymo ir dovanojimo sutarties sudarymo teisines pasekmes ir jų siekia. A. S. paaiškino, kad testamentu visą savo turtą palieka vieninteliam savo vaikui, V. S., todėl, kad jos dukra yra mirusi. Ji pasakė esanti įsitikinusi, kad jos sūnūs, paveldėjęs visą jos turtą, nenuskriaus ir anūkų. Pokalbio metu A. S. atsakinėjo į klausimus adekvačiai, orientavosi aplinkoje, suprato, kur ji yra ir ką daro. Trečiasis asmuo prašo atmesti ieškinį (2 tomas, e. b. l. 94, 95).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašo ieškinį tenkinti.

Trečiajam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų negauta, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (1 tomas, e.b.l. 17). Jos sutuoktinis M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (1 tomas, e.b.l. 18). A. S. turi sūnų V. S. ir dukrą J. N. (buvusi S.), mirusią (duomenys neskelbtini) (1 tomas, e.b.l. 15, 16, 19). Nepilnametis vaikas K. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vienintelis J. N. vaikas, mirusios A. S. vaikaitis (1 tomas, e.b.l. 14). K. N. tėvas yra A. N..

Iš Testamentų registro išrašo ir testamento turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) oficialiuoju testamentu ( notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintu Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės D. B., A. S. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą jai priklausysiantį jos mirties dieną paliko savo sūnui V. S. (1 tomas, e. b. l. 11, 2 tomas, e.b.l. 84, 85). Tą pačią dieną A. S. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties ( notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintos Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės D. B., pagrindu su uzufrukto teise perleido jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), savo sūnui V. S. (1 tomas, e.b. l. 92-94, 2 tomas, e. b. l. 15-20).

Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog J. N. iš savo sąskatos mokėjo komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini) (1 tomas, e.b. l. 36-51). Nuo 2010-06-01 A. S. buvo skirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (1 tomas, e.b. l. 52, 2 tomas, e.b.l. 41). Nuo (duomenys neskelbtini) A. S. buvo nustatytas 60 procentų nedarbingumas (1 tomas, e.b. l. 53). Nuo (duomenys neskelbtini)A. S. atsakovo V. S. lėšomis buvo patalpinta į palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę (2 tomas, e.b. l. 76-83).

Nagrinėjamoje byloje, ieškovo prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-01 nutartimi buvo paskirta ir atlikta A. S. pomirtinė Teismo psichiatrijos ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini), paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga. Ekspertizės akte padaryta išvada, jog testamento ir dovanojimo sutarties, sudarytų (duomenys neskelbtini), metu A. S. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būklės A. S. (duomenys neskelbtini)ginčijamų sandorių – testamento ir dovanojimo sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, negalėjo pilnai teisingai suvokti sudaromų juridinių sandorių esmės ir numatyti jų padarinių (bylos priedas, b. l. 40-48).

Konstatuotina, jog ieškovas K. N. yra A. S. vaikaitis, t.y. įstatyminis įpėdinis. Todėl reikalavimo teisę dėl testamento ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais jam suteikia CK 5.17 straipsnio 1 dalis ir 6.470 straipsnio 7 dalis.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kuriomis ieškovo atstovas sužinojo apie ginčo testamento ir dovanojimo sutarties sudarymą (gavus leidimą priimti palikimą vaiko vardu ir po pasikreipimo pas notarą dėl vaiko palikimo priėmimo), todėl teismas sprendžia, jog senaties terminas byloje nėra praleistas.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. Vienas iš sandorių negaliojimo pagrindų yra valios trūkumas - sandorio sudarymas formaliai veiksnaus, tačiau savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (CK 1.89 str.). Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1, Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727;).

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo - dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį - tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011, 2015 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

Šiuo atveju testatoriaus ir dovanotojo gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties asmens, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie asmens sveikatos būklę.

Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad sandorių sudarymo metu asmuo buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl turto. Nagrinėjamu atveju, teismo ekspertizės atlikimo metu, teismo ekspertai padarė vienareikšmę išvadą, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu A. S. dėl savo ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Be to, iš teismui pateiktų A. S. ligos istorijų matyti, kad 2008 metais A. S. patyrė (duomenys neskelbtini), jai nustatyta (duomenys neskelbtini), ji sunkiai koncentruoja dėmesį. Gi (duomenys neskelbtini) gydytojas neurologas nurodė, jog ligonė pradėjo neatpažinti giminių, sutriko orientacija laike ir savyje, (duomenys neskelbtini) ji buvo siunčiama spec. nuolatinės priežiūros poreikio nustatymui, (duomenys neskelbtini) buvo pažymėta, jog A. S. sunkiai orientuojasi laike, nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio buvo pradėtos slaugos paslaugos namuose, ligonė (duomenys neskelbtini), vėlesniais laikotarpiais nėra užfiksuota ženklaus sveikatos pagerėjimo, (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientės kontaktas (duomenys neskelbtini), ligonė priklausanti nuo kito žmogaus pagalbos.

Pažymėtina, jog reikšmingos byloje nustatinėtinos aplinkybės – ar A. S. ginčo sandorių sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti – ieškovo buvo įrodinėjamos ne tik atliktos ekspertizės išvadomis, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis: medicininiais dokumentais, šalių paaiškinimais. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. gyvenime patyrė didelių sukrėtimų, sunkiai dirbo, išgyveno vyro ir dukters mirtis, nuo 2001 metų jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti atliktos ekspertizės akto išvadomis. Dėl nurodytų priežasčių, remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei ekspertizės akto išvadomis, teismas sprendžia, jog ginčijamą testamentą bei dovanojimo sutartį A. S. sudarė, būdama tokios psichinės būklės, kad ji negalėjo nesuprasti šių sandorių prasmės ir jų teisinių pasekmių. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog bylos medžiaga yra įrodyta aplinkybė, jog dėl savo sveikatos būklės A. S. negalėjo suprasti ginčijamų sandorių turinio ir pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojos R. S. parodymai nėra pakankami paneigti ekspertizės akte nustatytos A. S. psichinės sveikatos būklės. Pažymėtina, jog atsakovas į bylą nepateikė pakankamų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis). Vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai dėl A. S. sveikatos būklės nepaneigia kitų byloje pateiktų objketyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, byloje įrodytas A. S. negebėjimas išreikšti savo vidinę valią, todėl ieškinys dėl sudaryto (duomenys neskelbtini) testamento ir (duomenys neskelbtini) buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais dėl A. S. negebėjimo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti tenkintinas.

Ieškovas ginčija (duomenys neskelbtini) buto dovanojimo sutartį ir pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus, nurodydamas, jog sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės bei ekonominio spaudimo. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė, laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-405/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausjojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ar ekonominio spaudimo (CPK 178 straipsnis). Teismui nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovas aktyviais veiksmais ar nutylėdamas klaidino savo motiną dėl dovanojimo sutarties turinio ir pasekmių (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra taip pat jokių įrodymų, jog atsakovas dėl ekonominio spaudimo aplinkybė, jog atsakovas nuo 2015 metų rūpinosi A. S. nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo nurodomą apgaulę ir ekonominio spaudimo pasėkoje privertė A. S. pasirašyti dovanojimo sutartį (CPK 178 straipsnis). Priešingai, vertinant byloje įrodytą A. S. psichinės sveikatos būklę dovanojimo sutarties sudarymo metu mažai tikėtina, jog ji suvoktų, ieškovo teigimų, atsakovo naudotą apgaulę ir ekonominį spaudimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovo nurodyti dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindai (apgaulė ir ekonominis spausimas) yra neįrodyti, todėl atmestini.

Pažymėtina, kad pripažinus dovanojimo sutartį niekinia (negaliojančia) nuo jų sudarymo momento (ab initio), be kitų teisinių padarinių, spręstinas restitucijos taikymo klausimas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.89 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Pagal CK 6.146 str. restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Taigi, nagrinėjamu atveju pripažinus negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį taikytina restitucija natūra grąžinant A. S. nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje ieškovo atstovas A. N. patyrė išlaidų: 400 Eur žyminis mokestis, 600 Eur ekspertizės išlaidos, 750 Eur advokato pagalbos išlaidų, viso 1750 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovo atstovo naudai.

Teismo sprendimo priėmimo metu paaiškėjo, jog žyminis mokestis byloje sudaro 974,50 Eur (75 Eur – už testamento nuginčijimą, ir 899,50 Eur – už dovanojimo sutarties nuginčijimą). Ieškovas sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, tačiau, permokėjo už ekspertizės atlikimą 213,50 Eur. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 213,50 Eur suma įskaitoma į žyminio mokesčio mokėjimą. Tokiu būdu, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis sudaro 613,50 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog visas žyminis mokestis sudaro 974,50 Eur, gi ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovas sumokėjo 613,50 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 361 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovo priteistina 46,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)sudarytą testamentą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti negaliojančią A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)sudarytą buto ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taikyti restituciją – grąžinti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybėn butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo atstovo A. N. naudai 1750,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00) bylinėjimosi išlaidų.

Įskaityti į žyminio mokesčio sumą ieškovo atstovo A. N. sumokėtus 213,50 Eur už ekspertizės atlikimą į teismo depozito sąskaitą, pervedant minėtą sumą valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 361,00 Eur žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 46,27 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 27 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.