Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1126-480/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-08
Bylos Nr.: 2A-1126-480/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00467-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
Ieškovas: J. A. A.
Atsakovas: Š. D.

Kategorijos

50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1126-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00467-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 50.8;121.18;121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. A. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-876/2013 pagal ieškovo J. A. A. ieškinį atsakovui Š. D. dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė nutraukti su atsakovu sudarytas 12,04 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 27,02 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutartis ir priteisti ieškovui 3951,19 Lt 12,04 ha žemės sklypo melioracinių sistemų remonto darbų išlaidas bei 9038,13 Lt 27,02 ha žemės sklypo melioracijos sistemų remonto išlaidas. Ieškovas nurodė, kad žemės nuomos sutarties nutraukimo priežastis – atsakovas nevykdė sutarties ir CK reikalavimų, t. y. žemę naudojo aplaidžiai, neprižiūrėjo melioracinių įrenginių, nereguliariai mokėjo nuomos mokestį. Žemės sklypų nuomos sutartyse (2.1.4 str.) nurodyta be raštiško nuomotojo sutikimo nenuomoti žemės sklypo tretiesiems asmenims. Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus rašto dėl pasėlių deklaravimo matosi, kad žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 metais naudojosi G. V.. Žemės ūkio skyriui pateiktoje deklaracijoje nurodyta, kad sklype yra 0,41 ha ganyklos – pievos. Iš tiesų tai dilgėlėmis, kitomis piktžolėmis ir pernykšte nešienauta žole apaugę žemės ploteliai. Be to, Š. D. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio produkcijai panaudoja auginti ne visą 14,68 ha ariamos žemės plotą, o tik 14,19 ha (žemės ūkio skyriaus 2012 m. kovo 22 d. raštas Nr. Ž2-(17.28)-264). Šio sklypo 0,49 ha plote auginamos piktžolės. Žemės ūkio skyriaus specialistų ieškovas yra žodžiu įspėtas, kad už tai jis arba nuomininkas gali būti nubausti pagal ATPK 107 straipsnį. Šiame žemės sklype yra 8,77 ha miško, 0,38 ha kelių, 0,24 ha vandens telkinių, 2,95 ha vandens telkinių ir 0,49 ha atsakovo apleistos ariamos žemės, iš viso 12,85 ha žemės plotas, už kurį atsakovas žemės nuomos mokesčio nemoka. Taip pat ieškovas nurodė, jog sutarčių turinys ir forma neatitinka reikalavimų. Žemės nuomos mokestis turėtų būti mokamas ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo sutartyse nustatyto termino, tačiau šis terminas sutartyse nėra numatytas. 3.2.2 ir 4.2 jų punktuose rašoma, kad nuomos mokesčio mokėjimo terminai aptarti žemės sklypo nuomos sutarčių 1.5 p., kur apie jokį mokestį ir atsiskaitymo terminus nerašoma. Kadangi sutartyse nuomos mokėjimo termino nėra, ieškovas teigia, negalintis laiku išreikalauti nuomos mokesčio. Sutarčių sudarymui vadovavęs atsakovo uošvis G. V. garantavo, kad nuomos mokestis bus sumokamas iki Vėlinių, t. y. iki lapkričio antros dienos. Su G. V. buvo aptartas ir nuomos mokesčio dydis. Jis turėtų būti ne mažesnis kaip ir kitų nuomininkų už panašaus našumo žemę tais metais mokamas nuomos mokestis. Nerealų 20 Lt/ha mokesčio dydį įrašė atsakovas. Atsakovo tarpininkas G. V. garantavo, kad už ieškovą bus sumokėti žemės ir pelno mokesčiai. Ieškovas nurodo sumokantis žemės mokestį, o ar atsakovas sumoka pelno mokestį, informacijos neturi. Nuomos ir kitų mokesčių konkrečių dydžių ir mokėjimo terminų sutartyje neapibrėžtumas riboja nuomotojo teises, suteikia nuomininkui perdėtą pranašumą. Vadovaudamasis CK 6.228 straipsnio 1 dalimi ieškovas sutarties atsisako. Ieškovo paskaičiuotas realus 12,04 ha žemės sklypo mokestis už 2012 m., kurį jam turėtų sumokėti atsakovas, yra 3951,19 Lt, 27,02 ha žemės sklypo – 6287 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, grįsdamas savo reikalavimus, apsiribojo tik teiginiais, jog atsakovas pažeidė žemės nuomos sutarčių sąlygas, tačiau nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę bei priežastinį ryšį su dėl jo neveikimo atsiradusiomis ieškovo išlaidomis. Teismo įsitikinimu, bylos duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad sutartys gali būti nutrauktos prieš terminą atsakovui pažeidus sutarčių sąlygas. Teismas nurodė, kad 2007 m. kovo 22 d. tarp šalių sudarytose sutartyse numatyti du sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu atvejai: 1) kai nuomininkas naudoja žemės sklypą ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (3.2.1 p.) ir 2) jeigu nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo sutarties 1.5 p. nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka (3.2.2 p.). Teismo vertinimu, šios sutarčių sąlygos visiškai atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Be to, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą nutraukti sutartis prieš terminą grindė visais minėtais pagrindais. Jis teigė, kad Š. D. pažeidė sutarties 2.1.4 p., nes žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), be raštiško nuomotojo sutikimo 2011 metais yra perdavęs trečiajam asmeniui G. V., kuris juo naudojasi, ir tai patvirtina Šakių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus raštas dėl pasėlių deklaravimo. Tačiau bylos duomenimis teismas nenustatė, kad Š. D. būtų subnuomavęs G. V. ar kitiems tretiesiems asmenims kurį nors iš ieškovui priklausančių ir iš jo nuomojamų žemės sklypų. Nurodė, jog Š. D. teigė, o ieškovas neginčijo, kad atsakovą su G. V. sieja giminystės ryšiai – G. V. yra Š. D. uošvis. G. V., kaip turintis patirties ūkininkas, padeda jaunajam ūkininkui Š. D., kuris nurodo, „esantis miesto vaikas“. Iš atsakovo atsiliepimų, jo paaiškinimų, bet ir paties ieškovo pareiškimų teismo posėdžiuose teismas nustatė, kad nuo pat sutarčių sudarymo santykius dėl žemės sklypų nuomos su J. A. A. palaikė ne tik atsakovas, bet ir G. V.. Nuo pat sutarties sudarymo J. A. A. nekilo jokių problemų dėl to, kad Š. D. praktiškai neūkininkavo, visus reikalus tvarkė jo uošvis G. V., kad nuomos mokesčio dydis, sąlygos, jo mokėjimo tvarka buvo aptarti ne su atsakovu, bet su G. V.. Be to, bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2012 m. abiejų žemės sklypų deklaracijas teikė tik Š. D., būtent jis gauna Europos žemės ūkio paramą, įgyvendindamas projektą jam priklausančiuose ir iš ieškovo nuomojamuose žemės sklypuose (b. l. 70-114). Todėl teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, jog atsakovas pažeidė sutarties 2.1.4 punktą.

Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nuomotojo reikalavimu nutraukti sutartis 3.2.2 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad sutarčių 1.5 punkte iš tiesų nenumatytas aiškus nuomos mokesčio mokėjimo terminas. Konkrečios dienos ar laikotarpio, kada turi būti sumokėtas nuomos mokestis, mokesčio sumokėjimo būdo abiejose sutartyse apskritai nėra numatyta, ir tai laikytina jų netikslumu, kadangi neaišku, nuo kada reikėtų skaičiuoti praleistą 3 mėnesių terminą nuomos mokesčiui sumokėti, nuo kada reikėtų skaičiuoti delspinigius. Tačiau šio netikslumo teismas nelaikė esminiu šioje byloje, nes abiejose sutartyse aiškiai nustatyta, jog kiekvieno iš žemės sklypų nuomos mokestis yra 20 Lt už hektarą per metus (1.8 p.). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad šis mokestis būtų nemokamas. Atvirkščiai, iš šalių pasisakymų matyti, kad tarp jų buvo susiklosčiusi atsiskaitymo už žemės sklypų nuomą praktika – žemės nuomos mokestis ieškovui buvo mokamas pagal žodinį jo pageidavimą, paprastai po derliaus nuėmimo į rankas, paprastai jį mokėdavo atsakovo įgaliotas G. V.. Be to, ieškovas neneigė, kad sutarčių 1.8 punkte numatytas žemės sklypų nuomos mokestis jam buvo mokamas, tik jo nebetenkina esama atsiskaitymo už nuomą tvarka bei nuomos mokesčio dydis, tačiau keisti nuomos sutarčių sąlygų jis nepageidauja. Teismo vertinimu, tai, kad jau sudarant žemės sklypų nuomos sutartis, ieškovo netenkino nuomos mokestis, bet jis nesiderėjo – „ką pakišo, tą pasirašė“, kadangi tuo metu buvo bloga jo sveikatos būklė, bylos medžiaga neįrodyta. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo pasvarstymai apie žemės nuomos rinkos kainas yra nepagrįsti jokiais įrodymais, bylos duomenimis teismas taip pat nenustatė, jog šalys būtų susitarusios, kad už ieškovą bus sumokėti žemės ir (ar) kiti mokesčiai. Net, jei šalys apie tokį papildomą susitarimą buvo susitarusios žodžiu, nenustatyta, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas dėl atsakovo pareigos mokėti šiuos mokesčius, kaip ir nuomos sutartyse nustatytą žemės nuomos mokestį ar dėl kitų pareigų tariamai netinkamo vykdymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Taigi, teismas nenustatė sutarčių 1.8 punkto pažeidimų.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nuomotojo reikalavimu nutraukti sutartis ir pagal 3.2.1 punktą, nes bylos duomenimis teismas nenustatė, kad Š. D. išnuomoti žemės sklypai būtų naudojami ne pagal paskirtį ar pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Teismas nurodė, kad iš Šakių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus rašto (b. l. 20) ir deklaracijos detalių ataskaitų (b. l. 21, 22) kopijų matyti, jog G. V. 2011 m. deklaravo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra: 0,72 miežių (vasarinių, nesalyklinių), 0,41 ganyklų – pievų (iki 5 m), 0,49 kitų žemės ūkio augalų, 10,60 kviečių (vasarinių) ir jų ražienų, o Š. D. – žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra: 14,19 kvietrugių (žieminių) ir jų ražienų. Be to, atsakovas yra gavęs Europos žemės ūkio paramą, todėl tinkamai naudoti žemę yra įsipareigojęs ne tik pagal nuomos sutartis, bet ir pagal paramos sutartį (b. l. 70), pagal kurią Š. D. žemės ūkio darbams įsigyjama technika bei jos panaudojimas yra nuolat tikrinami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kontrolės departamento (b. l. 78-114). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad Š. D. būtų pažeidęs specialiąsias žemės sklypų naudojimo sąlygas: abiem žemės sklypams nustatytų „vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų“ bei „žemės sklype įrengtų valstybei priklausančių melioracijos sistemų bei įrenginių“ (b. l. 10-11); taip pat žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų „miško naudojimo apribojimų“ (b. l. 15-16) ar kitu būdu nesilaikęs sutarčių 2.1.1 p. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nuomininkas naudojo žemės sklypus pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kuri Nekilnojamojo turto registre abiem sklypams įregistruota – „žemės ūkio“ (b. l. 10-11, 15-16).

Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo melioracijos sistemų remonto darbų išlaidas, kadangi ieškovas neįrodė atsakovo kaltė dėl melioracijos įrenginių nepriežiūros, taip pat nepateikė jokių jo patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypų nuomos sutartys 2007-03-22 buvo sudarytos ir pasirašytos tarp J. A. A. ir Š. D.. Matydamas, jog žemės sklypas naudojamas ne nuomininko, o kito asmens, apeliantas dar 2011-08-16 išsiuntė pranešimą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo (b.1.7). Taigi, atsakovas ne tariamai, o tiesiogiai, be raštiško nuomotojo sutikimo pažeidė pasirašytos sutarties 2.1.4 punktą, numatantį ir įtvitinantį pareigą nuomininkui be raštiško nuomotojo sutikimo nesubnuomoti žemės sklypo tretiesiems asmenims. Šią aplinkybę pagrindžia ir atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog žemės sklypus išsinuomavo, nes J. A. A. su G. V. nuomos sutartis dėl žemės buvo nutraukta, o atsakovas įkūrė jaunojo ūkininko ūkį, tačiau apie tai, jog būtų atliekami konkretūs žemės ūkio darbai, jokių rašytinių įrodymų pateikta nebuvo. Be to, atsiliepime nurodoma, jog buvo pasinaudojimas duomenimis ir tai ieškovui nepadarė materialinės ar moralinės žalos, todėl tai nėra esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Tačiau apeliantas, įvertinęs jam padarytą žalą, ir laiko šią aplinkybę vieną iš esminių dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, kaip pagrindu, nes atsakovui išnuomotame 27,02 ha žemės sklype yra penkios melioracinės sistemos Nr. 8,9,10,11,12. Šių, žemės savininkui priklausančių, melioracinių sistemų priežiūros darbų (būtent, valyti sąnašas, kirsti krūmus, šienauti žolę) nuomininkas neatliko, nors tai įsakmiai įtvirtinta CK 6.556 straipsnyje. Taigi, apelianto nuomone, atsakovas jau esminiai pažeidžia ir sutarties 2.1.3 punkto reikalavimus. Be to, šią aplinkybę pagrindžia ir Šakių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus pažyma, jog 2012-03-22 iki 2012-04-01 laikotarpiu sistemos buvo sugadintos dėl nuomininko kaltės (tyčios), nes nebuvo atlikti atitinkami priežiūros darbai, o būtent, sistemos Nr. 8, 9, 10, 11 dėl neatliktų priežiūros darbų pilnai nefunkcionuoja, o sistema Nr. 12 drenažo žiotys, dėl neatliktų darbų, užneštos gruntu, apaugusios nešienaujama žole. Padaryta 2680,48 Lt žala dėl nuomininko kaltės įrodyta ir pateiktu rašytiniu įrodymu - 2012-04-01 Šakių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus raštais Nr. Ž2-(17-28)-278 ir 2012-09-14 Nr. Ž2-(17)-605. Atsakovas šiuo atveju elgėsi nesąžiningai, nes sutarties 2.1.3 punkte nurodyta, jog būtent nuomininkas savo lėšomis privalo atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinierinių įrenginių (jei tokie yra) smulkius priežiūros darbus, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus (b.1.12), be to, sutarties 2.3.1 punktu įsipareigoja nenuomoti žemės sklypo kitam nuomininkui (b.1.18). Tai leidžia pagrįstai nuomotojui manyti, jog sutarties sąlygos buvo esminiai pažeistos ir būtent sutarties sąlygų pažeidimas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ir ateityje (CK 6.217 str. l d. 4 p.), nedarant žalos nuomotojui bei laikantis sutartyse įtvirtintų nuosatatų.

2. Teismas nepagrįstai atmetė pateiktų rašytinių įrodymų visumą pagrindžiančią aplinkybę, jog ieškovo sudaryta sutartis su UAB „Gemesta" (b.1. 49, 50) dėl darbų atlikimo 2012 m. spalio mėn. atitinkamai 286,50 Lt bei 1680,12 Lt sumai (b.1. 122, 128) prieštarauja 2012-09-14 raštui dėl melioracijos statinių būklės. Tai patvirtina aplinkybę, jog nuomotojas buvo priverstas dėl nuomininko netinkamų veiksmų (kaltės), rūpintis melioracijos statinių būkle, nes atsakovas nevykdė tinkamai savo pareigų, įtvirtintų 2007-03-22 sutartyse.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog bylos duomenimis nenustatyta, kad Š. D. būtų subnuomavęs G. V. ar kitiems tretiesiems asmenims kurį nors iš ieškovui priklausančių ir iš jo nuomojamų žemės sklypų ir šį pažeidimą laiko formaliu. Priešingai, tokia aplinkybė vertintina kaip esminiu nuomos sutarties sąlygų pažeidimu, nes pagal sutarties esmę tik griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Nepagrįstas teiginys, jog G. V., kaip turintis patirties ūkininkas, padeda jaunajam ūkininkui Š. D., kuris nurodo, esantis miesto vaikas. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog būtent G. V. ir pasinaudojo tokia galimybe, kuomet laikinas pasinaudojimas duomenimis apie žemės sklypą suteikė galimybę patyrusiam ūkininkui gauti valstybės išmokas, garantuojamas tik jaunajam ūkininkui (paramos sutartis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę" Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas) (b. l. 70-77). Be to, susitarimas dėl paramos sutarties pasirašomas Š. D. (b. l. 76-80), tačiau paraiškos patikros vietoje 2009-10-02 atskaitoje Nr. 9-1011591432-A1-1 dalyvauja ir pasirašo G. V. (b. l. 88-94, 95-101), paraiškos patikrinimo vietoje ataskaitą Nr. 9-10115911432-A1-1 pasirašo R. U. (įgaliojimas nebuvo pateiktas, b. l. 102-108), o patikros vietoje 2010-01-28 ataskaitą pasirašant dalyvauja vėlgi G. V. (uošvis). Šie rašytiniai įrodymai, pateikti paties atsakovo, patvirtina aplinkybę, jog atsakovas pažeidė tiek savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus sutartyse, tiek ir veikė nesąžiningai, klaidindamas tiek nuomotoją, tiek ir teismą.

4. Byloje liko neištirta viena iš esminių aplinkybių, kieno valia - G. V. ar Š. D., buvo išreikšta, pasirašant 2007-03-22 žemės sklypų nuomos sutartis. Nėra nuginčyta ir aplinkybė, jog būtent G. V. deklaravo pasėlius bei ganyklas, neturėdamas šio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninėje nuosavybėje ar nuomos pagrindais. Be to, deklaracijose detalioje ataskaitoje pateikiami duomenys buvo keičiami, nenurodant pagrįstų ar tai patvirtinančių aplinkybių. Tai patvirtina aplinkybę, jog faktinės aplinkybės nebuvo pilnai ištirtos, dėl ko negalima konstatutoi, jog sutarčių nutraukimas nuomininkui būtų didelių nuostolių patyrimas, kuomet jis netgi neįrodo aplinkybės, jog veikė atidžiai ir sąžiningai, nuomodamas žemę ir ja naudodamasis. Šiuo atveju sprendžiama, jog prievolė neįvykdyta tyčia, siekiant gauti naudos, nes tik prašymai dėl paraiškos duomenų keitimo buvo teikiami 2011-06-13, duomenys pakeisti, tačiau iki to momento minėti žemės sklypai buvo deklaruojami ir apskaitomi tiek G. V., tiek ir Š. D..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas, vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos bei jos dydžio. Ieškovo pateiktoje Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2012-04-01 pažymoje „Dėl melioracijos statinių būklės" Nr. Ž2-(17-28)-278 nurodyti reikalingi atlikti sausinimo sistemų, įrengtų žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priežiūros darbai. Tačiau šioje pažymoje priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, nėra konstatuota, kad melioracijos sistemos buvo sugadintos dėl atsakovo kaltės (tyčios) neatlikus smulkių melioraciios sistemų priežiūros darbų. Pažymoje nurodyta, kad preliminariems darbams atlikti reikėtų apie 2680,48 Lt, tačiau norint tiksliai įvertinti melioracijos sistemų būklę, būtina atlikti detalesnius tyrinėjimus. Atsakovo pateiktoje Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2012-09-14 pažymoje „Dėl melioracijos statinių būklės" Nr. Ž2-(17-28)-605 nurodoma, kad atlikus žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtų melioracijos statinių apžiūrą konstatuota, jog melioracijos statiniai atlieka numatytas sausinimo sistemų funkcijas ir kad sistemų defektų nenustatyta. Taigi, šis įrodymas paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes dėl tariamų defektų bei dėl tariamo atsakovo pareigų, numatytų nuomos sutarties Nr. 1 2.1.3 punkto nuostatose, nevykdymo ir patvirtinta faktą, jog melioracijos statiniai atlieka numatytas funkcijas bei yra tinkamai prižiūrimi. Nei ieškovas, nei jo pasitelkti tretieji asmenys jokių melioracijos sistemų, įrengtų žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), remonto darbų apskritai nevykdė, nes tokių darbų poreikio apskritai nebuvo. Todėl ieškovas nepateikė ir jokių jo tariamai patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

2. Teismas pagrįstai pripažino, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti Nuomos sutarties Nr. 2 2.1.4 punkto nuostatose nustatytų sąlygų pažeidimo, nes atsakovas jokių žemės sklypo subnuomos sutarčių dėl ieškovo atsakovui išnuomoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su trečiaisiais asmenimis nėra sudaręs ir neketina sudaryti.

3. Ieškovo 2011-08-16 pranešime dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo jokių konkrečių šių sutarčių pažeidimų nenurodyta. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog jokie nuomos sutarčių pažeidimai apskritai neegzistavo ir neegzistuoja. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo nuomos sutartis nutraukti prieš terminą ieškovo reikalavimu. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvardino savo tikruosius tikslus, dėl kurių jis siekia nutraukti su atsakovu sudarytas nuomos sutartis. Jis nurodė, kad išnuomotuose žemės sklypuose žemės ūkio veikla norėtų užsiimti jis pats arba jo vaikai. Tačiau vien tik minėtas ieškovo noras nėra ir negali būti teisėtu pagrindu nutraukti terminuotą nuomos sutartį, kurią šalys vykdo daug metų ir kurios nutraukimas neabejotinai sąlygotų ženklius atsakovo nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 22 d. tarp ginčo šalių – ieškovo, žemės sklypų savininko J. A. A. ir atsakovo, jaunojo ūkininko Š. D. – dešimčiai metų buvo sudarytos 12,04 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 27,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys (toliau- Sutartys). Minėtos žemės nuomos sutartys yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (terminas nuo 2007 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 22 d.). Iki 2011 m. dėl žemės nuomos šalys viena kitai pretenzijų neturėjo. Nors sutartyse nenurodyta nuomos mokesčio sumokėjimo tvarka, sutartą (20 Lt už ha per metus, Sutarčių 1.8 p.) žemės nuomos mokestį ieškovas gaudavo pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką – po derliaus nuėmimo į rankas. Jį paprastai sumokėdavo atsakovo uošvis G. V., kuris turėjo ir kitų Š. D. įgaliojimų prižiūrint nuomojamus žemės sklypus bei tvarkant su jais susijusius dokumentus. Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2012-03-22 rašto Nr. Ž2-(17.28)-264 matyti, kad 2011 m. žemės sklypą (12,22 ha), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravo G. V. (t. 1, b. l. 20). 2011 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo, nenurodydamas priežasčių, dėl kurių jis nusprendė vienašališkai nutraukti sutartis (t. 1, b. l. 7). Atsakovas 2011 m. lapkričio 7 d. raštu dėl atsisakymo nutraukti žemės nuomos sutartis pareiškė J. A. A., kad yra prisiėmęs finansinius įsipareigojimus, todėl sutarčių nutraukimas jam sukeltų didelių nuostolių, abu žemės sklypus jis tinkamai naudoja pagal sutartį bei pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės nuomos mokestį moka laiku, todėl nėra pagrindo nutraukti sutartis prieš terminą (t. 1, b. l. 9). Byloje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog ūkininkui Š. D. yra teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (t. 1, b. l. 70-77). Iš teismui pateikto Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2012 m. balandžio 1 d. rašto Nr. Ž2-(17.28)-278 ir jo priedo kopijų matyti, kad būtina atlikti ginčo žemės sklypuose esančios sausinimo sistemos priežiūros darbus, kurių preliminari kaina būtų apie 2680,48 Lt (t. 1, b. l. 25-32). 2012 m. liepos 31 d. ieškovas sudarė rangos sutartis su UAB „Gemesta“ (t. 1, b. l. 49, 50), kuri, kaip nurodyta atliktų darbų aktuose, juos atliko 2012 m. spalio mėnesį (t. 1, b. l. 123-124, 125-127) ir 2012 m. spalio 12 d. pateikė J. A. A. PVM sąskaitas faktūras apmokėti 286,50 Lt ir 1680,12 Lt sumas (t. 1, b. l. 122, 128). Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2012 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. Ž2-(17.28)-605 dėl melioracijos statinių būklės konstatuota, jog sausinimo sistemų drenažo žiotys atlieka numatytas sausinimo sistemų funkcijas ir apžiūrėjimo dieną sausiname plote matomų drenažo sistemų defektų nenustatyta (t.1, b. l. 62).

Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytų terminuotų žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnyje nurodoma, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką.

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl išsamiai jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t.y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje G. Š., A. K., R. P. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-227/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas neigiamo pobūdžio pasekmių buvimo faktą grindė samprotavimais, kad atsakovas, pažeisdamas Sutarčių 2.1.3 punktų nuostatas, neatliko melioracinių sistemų priežiūros darbų (būtent: valyti sąnašas, kirsti krūmus, šienauti žolę), dėl kurių neatlikimo apeliantas patyrė 2680,48 Lt nuostolį. Nors Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2012 m. balandžio 1 d. rašte Nr. Ž2-(17.28)-278 pažymima, kad būtina atlikti ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios sausinimo sistemos priežiūros darbus, kurių preliminari kaina būtų apie 2680,48 Lt, tačiau jau tame pačiame rašte teigiama, kad norint tiksliau įvertinti melioracijos sistemų būklę, būtina atlikti detalesnius tyrinėjimus, o nustatyti darbai ir paskaičiavimai yra preliminarūs. Tos pačios įstaigos 2012 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. Ž2-(17.28)-605 konstatuota, jog sausinimo sistemų drenažo žiotys atlieka numatytas sausinimo sistemų funkcijas ir apžiūrėjimo dieną sausiname plote matomų drenažo sistemų defektų nenustatyta, nors pagal į bylą pateiktus atliktų darbų aktus matyti, kad ieškovo užsakymu UAB „Gemesta“ žemės drenažo remontą atliko vėliau, nei paminėtame rašte konstatuoti faktai dėl tinkamos melioracijos sistemos būklės – t. y. 2012 m. spalio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad toks Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus raštų turinio neatitikimas galimas ir dėl klimatinių sąlygų, nes melioracijos statiniai pirmuoju atveju buvo apžiūrimi iki 2012 m. balandžio 1 d., kai sezoninis žemės įšalas dar nebūna išėjęs ir pavasario žemės darbai, tarp jų – ir melioracijos įrenginių priežiūros, dar tik prasideda. Pagal sutarties sąlygas (Sutarčių 2.1.3 p.) atsakovas savo lėšomis buvo įsipareigojęs atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių smulkius priežiūros darbus, kurie bylos eigoje buvo įvardijami kaip sąnašų valymas, žolės šienavimas, krūmų kirtimas, o 2012 m. liepos 31 d. ieškovas rangos sutartį su UAB “Gemesta” sudarė dėl žemės drenažo remonto, kurie nepatenka į nurodytų smulkių melioracijos įrenginių priežiūros apimtį ir tenka ieškovui (Sutarties 2.3.2 p.). Be to, apeliaciniame skunde ir pats ieškovas neginčija aplinkybės, jog atitinkamų melioracijos darbų atlikimo apmokėjimą patvirtinančių dokumentų byloje nėra (t. 2, b. l. 4). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma nepatvirtina nei Sutarčių 2.1.3 punktų nuostatas pažeidžiančių nuomininko veiksmų, nei žalos nuomotojui fakto dėl tokių nuomininko Š. D. veiksmų (neveikimo), todėl apelianto teiginius, jog nuomotojas buvo priverstas dėl nuomininko netinkamų veiksmų (kaltės) rūpintis melioracijos statinių būkle, nes atsakovas tinkamai nevykdė sutartyse įtvirtintų savo pareigų, atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien faktas, kai iš ieškovo Š. D. išsinuomotą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011 m. savo vardu deklaravo G. V., o 2009-10-02 ir 2010-01-29 šis pasirašė ir patikros vietoje ataskaitas (t. 1, b. l. 85-86, 88-89), netgi pačiam apeliantui pripažįstant G. V. atsakovo tarpininku, jo atstovu, byloje nesant kitų įrodymų, kad Š. D. būtų subnuomavęs G. V. ar kitiems tretiesiems asmenims kurį nors iš ieškovui priklausančių ir iš jo nuomojamų žemės sklypų, nelaikytinas aplinkybe, įrodančia, jog atsakovas pažeidė Sutarties 2.1.4 punkto nuostatas, dėl kurios ieškovui būtų atsiradusios neigiamos pasekmės bei leido nuomotojui nesitikėti, kad nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nei 2011-08-16 pranešime dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo, nei nagrinėjant bylą teisme, konkrečiai nenurodė, kokius nuomos sutarties sąlygų pažeidimus turėjo pašalinti nuomininkas iki minėtame pranešime nurodyto nuomos sutarties nutraukimo terminio pabaigos, ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovas ieško bet kokio preteksto nutraukti nuomos sutartis prieš terminą. Iš išdėstytų duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas kaip žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, iš esmės pažeisdamas sutarties sąlygas, o dėl to ieškovui būtų atsiradusios neigiamos pasekmės.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja, laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176-185 straipsniuose, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė