- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-422-885/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- A. S.
- Advokatai
- Saulius Pikturna
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, nuteistajam paskirti įpareigojimai per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 12 d. 12.30 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 14.30 val., t. y. dvi dienos, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.
A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo A. B. priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas civilinio ieškovo A. S. naudai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistojo A. B. priteistas 19,06 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2021 m. birželio 12 d. apie 12.00 val. viešoje vietoje, prie įvažiavimo į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu A. S. į kairę veido pusę, po to pastarajam pargriuvus, spyrė ne mažiau nei vieną kartą į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. S. odos nubrozdinimus smakre, kakle, dešinėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Saulius Pikturna (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir A. S. naudai iš A. B. priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2.1. Apeliantas atkreipia dėmesį į teismų praktiką bei pažymi tai, jog teismo išvada dėl nustatytos neturtinės žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais.
2.2. Pasak apelianto, byloje nėra jokių kitų įrodymų apie sunkesnius nukentėjusiojo sužalojimus be tų, kurie yra nurodyti 2021 m. birželio 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 1428/2021. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis gydėsi, vartojo ar pirko vaistus, pakartotinai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas ar buvo nedarbingas. Nukentėjusiojo teiginiai, kad jis iki šiol patiria didelį tęstinį skausmą ir stresą, taip pat nėra pagrįsti jokiais šioje byloje esančiais įrodymais. Anot apelianto, darytina priešinga išvada, kadangi teismo posėdyje A. S. atrodė sveikas ir žvalus. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis neįrodė neturtinės žalos fakto ir dydžio, tačiau teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos, remdamasis išimtinai tik nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu. Priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą ir surinktus įrodymus.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nusikaltimas buvo padarytas po to, kai tarp A. S. ir A. B. brolio kilo konfliktas. Po nusikaltimo įvykdymo A. B. nepasišalino iš įvykio vietos, nesislapstė bei sulaukė policijos pareigūnų. Taip pat pabrėžiama, jog nuteistasis šiuo metu mokosi, atlieka praktiką, neturi pajamų, yra charakterizuojamas teigiamai.
2.4. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, apeliantas pažymi, jog spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, be kita ko, teismai turi ypatingą dėmesį atkreipti į padarytos turtinės žalos dydį. Pabrėžiama, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti yra palikta teismui, kuris privalo vadovautis nustatytais kriterijais bei atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką. A. B. pripažino 200 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią yra pasirengęs atlyginti, o kadangi didesnė neturtinė žala nebuvo įrodyta objektyviais duomenimis, ji neturėtų būti priteista.
2.5. Apelianto nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio dalis priimta netinkamai pritaikius tiek baudžiamojo proceso, tiek ir civilinio proceso normas, nesivadovauta teismų suformuota praktika, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 328 straipsniu, turi būti pakeista.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Žaneta Žalėnaitė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Buvo įvertintos pačio nusikaltimo pasekmės sveikatai, todėl teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį bei nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį.
3.2. Prokurorė pabrėžia, kad nors nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jis yra sulaukęs pilnametystės, todėl turi visas galimybes susirasti darbą ir gauti pajamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir iš nuteistojo A. B. nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
5. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jei ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
6. Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi ir kitomis CK normomis bei taip pat atsižvelgia į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nurodytas sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.
7. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį yra nustatomas neturtinės žalos dydis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).
8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam A. S. neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiantis į nuteistojo A. B. poziciją, t. y., jog jis sutiko su dalimi pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo, jo turtinę padėtį bei aplinkybes, kad A. B. yra neseniai sulaukęs pilnametystės, šiuo metu mokosi. Skundžiamame nuosprendyje taip pat aptarti žalą padariusio asmens veiksmų intensyvumas bei šių veiksmų sukeltos pasekmės nukentėjusiajam. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog nukentėjusysis A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2 700 Eur dydžio sumai, tačiau teismas, įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pagrįstai ir motyvuotai įvertino, jog tokia suma yra neproporcingai per didelė bei iš nuteistojo priteistiną sumą sumažino iki 1 500 Eur dydžio sumos.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis A. S. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo, jautė skausmą, nepatogumus būnant viešoje vietoje. Pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog dėl A. B. veiksmų jis eidamas gatvėje pradėjo žvalgytis į šalis, jį persekioja nuolatinis nesaugumo jausmas (1 t., b. l. 61). Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio sunkiai rijo, jam buvo pažeistas Adomo obuolys bei sutrenktos smegenys, dėl ko jis 3-4 dienas gulėjo lovoje su skausmais. Po įvykio jam skauda galvą, atsirado rankų drebėjimas, gydytojai nenustato priežasties (2 t., b. l. 139). Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 1428/2021 (01), A. S. buvo padaryti odos nubrozdinimai smakre, kakle, dešinėje alkūnėje (past. – šis nubrozdinimas galėjo būti padarytas A. S. griūnant ir atsitrenkiant į kietą, ribotą paviršių), kietu buku ribotą paviršių arba buką briauną turinčiu daiktu prieš 2-5 paras iki apžiūros. Specialistas nurodė, kad odos nubrozdinimai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nors buvo kliniškai nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė, ji sužalojimu nekvalifikuota. Išvadoje konstatuota, kad A. S. galėjo po sužalojimų padarymo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 72-73). 2021 m. birželio 12 d. neurochirurgo konsultacijoje nurodyta, kad A. S. diagnozuotas smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 68).
10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad nukentėjusysis gydėsi, įsigijo ar vartojo medikamentus, buvo nedarbingas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Nukentėjusysis, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jo patirtą neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, baimė, išgyvenimai ir pažemintas orumas. Teisme A. S. sukonkretino, kuo pasireiškė jo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, taip pat nurodė, jog pirmo teisiamojo posėdžio metu fiziškai negalėjo pateikti turimų medicininių dokumentų. Taigi, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis apibūdino patirtos neturtinės žalos pasireiškimo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos konkretų dydį, atsižvelgdamas į šios žalos kriterijų visumą, nustato teismas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti motyvai, kodėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes: A. B. padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo pavojingumą, kaltės formą, nukentėjusiajam sukeltus padarinius, taip pat atsižvelgė į nuteistojo A. B. turtinę ir socialinę padėtį. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad neturtinės žalos priteisimo klausimas buvo išspręstas netinkamai.
11. Nors apeliantas nurodo, kad turėtų būti priteisiamas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, su šiais skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš 2022 m. kovo 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 137-145), nuteistasis A. B. su šia suma sutiko vien dėl to, kad tuo metu turėjo nurodytą pinigų sumą ir galėjo ją sumokėti iš karto. Kaip nurodė pats A. B., jis nematė priežasties, kodėl turėtų mokėti daugiau, t. y. civiliniame ieškinyje nurodytą sumą. Vien tai, kad nuteistojo nuomonė skiriasi nuo skundžiamame nuosprendyje esančių išvadų nėra pagrindas vertinti, kad teismo sprendimas savaime yra neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio išvados yra motyvuotos, atitinka BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl su šiuo klausimu susiję apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti.
12. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, patenkindamas nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį iš dalies bei iš nuteistojo A. B. priteisdamas 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai bei pagrįstai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. B. gynėjo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.