Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. O., L. M. ir Z. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra sutuoktinių J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kurie santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), vaikai. 2008 m. rugsėjo 22 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. visą jai priklausiusį turtą paliko sutuoktiniui P. J., P. J. – J. J.; numatė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visą turtą lygiomis dalimis paveldi vaikai: L. M., R. O., Z. J.. Iš VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2003 m. gegužės 8 d. pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos Priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu P. J. nuosavybės teise priklausė 1,97 ha z?eme?s sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,81 ha z?eme?s sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu P. J. priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai (kiemo statiniai), pastatas-viraline?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-darz?ine?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garaz?as, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sande?lis, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono notarė Alina Saročkaitė 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 52 pažymi, kad dėl J. J. turto paveldėjimo į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra, testamentų registre yra įregistruotas testamentas, sudarytas 2008 m. rugsėjo 22 d. Byloje taip pat yra pateikta: 2017 m. gruodžio 19 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. lapkričio 24 d., 2020 m. liepos 14 d. mokėjimo kvitai už elektrą, 2016 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitas už elektros paslaugas, 2020 m. gegužės 26 d. mokėjimo kvitas už vietinę rinkliavą, 2019 m. spalio 24 d. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija, Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas už 2020 metus, adresuoti P. J., adresu (duomenys neskelbtini).

7. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

8. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar veiksmai atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. J. po sutuoktinės J. J. mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą ir pagal testamentą (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą). Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjų tėvas P. J. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. J. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti.

10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškime pateikti pareiškėjų paaiškinimai, patvirtina, kad P. J. po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus J. J. jų užgyventuose pastatuose liko gyventi ir toliau, jis valdė ir tvarkė likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, prižiūrėjo visą namą, ūkinius pastatus, neišskirdamas sutuoktinės dalies bendrojoje nuosavybėje, pastatus pagal reikalingumą paremontuodavo, žemės sklypus naudojo pagal paskirtį (augino žemės ūkio kultūras, nušienaudavo pievas), mokėdavo mokesčius, susijusius su pastatu?, z?eme?s eksploatavimu, Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija, Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas siųsti P. J., adresu (duomenys neskelbtini), t. y. J. J. paliktos turto dalies adresu. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog P. J. prieš mirtį 2020 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą, siekdamas išreikšti savo valią priimti J. J. paliktą turtą, tačiau civilinė byla 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Minėtoje byloje, pateiktame pareiškime P. J. adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), bylos metu tikrinto gyventojų registro duomenimis, P. J. deklaruota gyvenamoji vieta buvo ten pat. Byloje nėra duomenų, kad po J. J. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

11. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų tėvas P. J. po sutuoktinės J. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sutuoktinis P. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė.

12. Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pavelde?jimo teise?s liudijimo pagal testamenta? gavimo tikslu nustatyti juridine? reiks?me? turinti? fakta?, kad po J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikima?, faktis?kai prade?damas valdyti ir tvarkyti likusi? turta?, prie?me? jos sutuoktinis P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mire?s (duomenys neskelbtini)

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.