Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-05-09 · Civilinė byla Nr. 2-2250-446/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-09
Bylos Nr.
2-2250-446/2018
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00027-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
I. T.
Atsakovas
Kelmės rajono savivaldybės administracijai, R. G.
Kategorijos
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2250-446/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00027-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.4.5; 2.3.4.8; 3.2.6.1; 3.2.8.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 9 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Kristinai Urbelienei,dalyvaujant ieškovei I. T., jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,trečiojo asmens atstovei Danguolei Teišerskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams Kelmės rajono savivaldybės administracijai, R. G., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko paėmimo akto pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. T. teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo 2018 m. sausio 3 d. aktą Nr. VT6-5, įpareigoti atsakovus grąžinti jai sūnų M. G. ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-8).

Patikslintu ieškiniu (b. l. 54-57) reikalavimo grąžinti sūnų M. G. jai atsisakė, šioje dalyje prašė bylą nutraukti, prašo pripažinti, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo 2018 m. sausio 3 d. aktas Nr. VT6-5 buvo neteisėtas ir pažeidė jos teises nuo akto surašymo momento.

Ieškovė paaiškino, kad nutraukus santuoką su atsakovu R. G. sūnaus Mykolo gyvenamoji vieta Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta su ja. 2017 m. vasarą ji kartu su sūnumi Mykolu atsikraustė gyventi į dabartinio jos sutuoktinio namus (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. sūnus Mykolas mokėsi Kelmės Kražantės progimnazijos trečioje klasėje. 2018 m. sausio 2 d., prasidėjus priešlaikiniam gimdymui, ji buvo paguldyta į Kauno klinikų akušerijos-ginekologijos skyrių, kur sekančią dieną, t. y. sausio 3 d., 15 val. 54 min jai gimė sūnus. Jos vyresnysis sūnus M. G. buvo paliktas jos sutuoktinio V. T. priežiūrai. Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams apie tai, kad ji dėl prasidėjusio gimdymo paguldyta į ligoninę, buvo žinoma, nes dėl šios priežasties ji negalėjusi dalyvauti 2018 m. sausio 2 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurioje institucija, teikiančia išvadą byloje, buvo įtrauktas šis skyrius. Jos buvęs sutuoktinis R. G., kerštaudamas jai, norėdamas pakenkti, pasinaudojęs situacija, kad jos nėra namuose, paskambino vaiko teisių apsaugos skyriui ir pranešė, kad jos sūnus Mykolas paliktas vienas be priežiūros namuose. Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, nepranešę nei jai, nei jos sutuoktiniui V. T., kurio namuose tuo metu jie gyveno, atsižvelgdami tik į R. G. nurodymus, jos sūnų Mykolą išvežė iš namų - vaiko įprastinės aplinkos - ir perdavė tėvui R. G., kuris sūnų išsivežė į Alytų. Sūnus Mykolas namuose, kur tuo metu buvo jų šeimos gyvenamoji vieta, jautėsi saugus, jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo moka naudotis, jam jokia grėsmė nebuvo kilusi, todėl jokio pagrindo paimti vaiką iš namų nebuvo. V. T. atvykus į vaiko teisių apsaugos skyrių, šio skyriaus specialistai jo į skyrių neįsileido, su juo nebendravo, nepaisė jos prašymo perduoti sūnų Mykolą jos sutuoktiniui. Be teisėto pagrindo paėmus sūnų iš namų ji patyrė didžiulį stresą, nepatogumai buvo sukelti sūnui Mykolui, nes jis sekančią dieną negalėjo lankyti mokyklos, Šiaulių futbolo akademijos, kurios auklėtinis jis yra. Nežiūrint į tai, kad 2017 m. sausio 3 d. vaiko paėmimo aktas to paties vaiko teisų apsaugos skyriaus sprendimu yra pripažintas netekusiu galios ir sūnus Mykolas grąžintas jai, ji prašo teismo vaiko paėmimo aktą pripažinti neteisėtu nuo jo surašymo momento.

Atsakovas R. G. atsiliepimo į ieškinį ir nuomonės teisme nepareiškė.

Atsiliepimas

Atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 121-122) nurodė, kad savo veiksmais vaiko teisių apsaugos specialistai, paimdami M. G. iš motinos namų ir perduodami jį tėvui, siekė, kad būtų pasirūpinta vaiko priežiūra, pažymėjo, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrius 2018 m. vasario 3 d. sprendimu pripažino netekusiu galios Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 3 d. vaiko paėmimo ir jo apgyvendinimo aktą Nr. VT6-5, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme paaiškino, kad 2018 m. sausio 3 d. tarp 15 val. ir 15 val. 30 min gavusi informaciją iš R. G. apie tai, kad jo 9 metų amžiaus sūnus M. G. vienas paliktas miške esančioje sodyboje, pavedė skyriaus specialistams T. B. ir A. P. skubiai nuvykti į šeimą ir išsiaiškinti esamą situaciją. Tolimesni veiksmai su ja nebuvo derinami, situaciją šeimoje įvertino ir sprendimą paimti vaiką iš motinos ir perduoti tėvui priėmė skyriaus specialistai T. B., A. P. ir V. L., nes ji dėl šeimyninių aplinkybių buvo išvykusi, telefonu bendravo su V. T., patarė situaciją išspręsti taikiai, rekomendavo kreiptis į Kelmės rajono policijos komisariato viršininką. Pripažįsta, kad skyriaus specialistai netinkamai įvertino aplinką, nenustatė kilusių grėsmių vaikui ir M. G. be pagrindo apėmė iš motinos namų ir perdavė tėvui R. G.. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

2017 m. kovo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 12-14) nutraukus santuoką tarp ieškovės ir atsakovo R. G., šalių sūnaus M. G. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina. Iš santuokos sudarymo įrašo (b. l. 18) matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) susituokė su V. T.. Iš vaiko gimimo pažymėjimo (b. l. 17) matyti, kad (duomenys neskelbtini) 15 val. 54 min Kauno klinikose ieškovei gimė sūnus. 2018 m. sausio 3 d. vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akte Nr. VT6-5 nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsniu, vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. P., įvertinęs M. G., gimusio 2008 m. vasario 4 d., buvimo sąlygas (gautas pranešimas, kad M. G. yra paliktas vienas namuose), vaiko tėvų gyvenimo būdą, sąlygas (teisme nagrinėjamas ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo) ir atsižvelgęs į vaiko nuomonę (M. G. nori gyventi su tėčiu R. G.), nusprendžia paimti vaiką iš (duomenys neskelbtini), ir jį laikinai apgyvendinti pas tėvą R. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Aktą pasirašė vyr. specialistas A. P.. Toliau akte nurodyta, kad R. G. sutinka nuo 2018 m. sausio 3 d. laikinai apgyvendinti pristatytą M. G.. Iš parašų akte matyti, kad M. G. paimant iš namų dalyvavo vaiko teisių apsaugo skyriaus vyriausieji specialistai A. P. ir T. B., vaiko perdavime tėvui - be šių specialistų ir vaiko teisių vyriausioji specialistė V. L.. Iš telefoninių pokalbių įrašų (b. l. 90) matyti, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas T. B. I. T. 2018 m. sausio 3 d. paskambino 17 val. ir pranešė, kad jos sūnus yra vaiko teisių apsaugos skyriuje, paimtas iš namų ir bus perduotas atvykstančiam iš Alytaus tėvui. Iš Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos informacijos (b. l. 61, 62) matyti, kad M. G. šią mokyklą pradėjo lankyti nuo 2018 m. sausio 9 d., išbrauktas iš šios mokyklos mokinių sąrašo tėvo R. G. prašymu 2018 m. sausio 29 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. VT5-9 (b. l. 58) 2018 m. sausio 3 d. vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas Nr. VT6-5 pripažintas netekusiu galios.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme apklaustas liudytoju Kelmės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. P. parodė, kad jis 2018 m. sausio 3 d. apie 16 val. kartu su vyriausiuoju specialistu T. B., vykdydamas skyriaus vedėjos pavedimą, vyko į ieškovės namus, tačiau situacijos nevertino, jokių sprendimų savarankiškai nepriėmė, jis faktiškai atliko vairuotojo pareigas, kad M. G. reikia paimti iš namų, nusprendė T. B., kuris bendravo ir tarėsi su skyriaus vedėja, jis tik surašė vaiko paėmimo aktą, jį pasirašė. Jo manymu, vaikas buvo paimtas iš motinos ir perduotas tėvui, nes vaikas to pageidavo.

Liudytojas T. B. teisme patvirtino, kad 2018 m. sausio 3 d. jokia grėsmė nepilnamečio M. G. sveikatai ir gyvybei negrėsė, vaikas buvo vienas namuose, tačiau namai buvo tvarkingi, šilti, namų durys užrakintos, jas nepilnametis atrakino jiems pasibeldus ir prisistačius. Nepilnametis turėjo mobiliojo ryšio telefoną. M. G. iš namų paėmė vedėjos Danguolės Teišerskienės nurodymu, kadangi vaikas buvo vienas namuose. Jokios neigiamos informacijos apie vaiko motiną, su kuria gyveno vaikas, duomenų apie motinos valdžios nevykdymą ar netinkamą vykdymą, neturėjo. Prieš paimdami vaiką iš namų, vaiko motinai ir jos sutuoktiniui V. T. neskambino, V. T. atvykus į vaiko teisių apsaugos skyrių, kol dar vaikas nebuvo perduotas tėvui, su V. T. nebendravo, jo į skyrių neįsileido, kodėl, negali paaiškinti.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. L. parodė, kad ji nepilnamečio M. G. aplinkos, gyvenimo sąlygų netyrė, nedalyvavo vaiką paimant iš namų, ji, skyriaus vedėjos nurodymu, tik pasirašė akte vaiką perduodant tėvui.

Liudytojas V. T. parodė, kad jo dabartinė sutuoktinė I. T. į jo namus kartu su sūnumi iš pirmos santuokos M. G. atsikraustė gyventi 2017 m. vasaros pradžioje. Jo ir Mykolo santykiai geri, jie puikiai sutaria, konfliktinių situacijų tarp jų nėra buvę. Žiemos atostogų metu Mykolas svečiavosi pas tėtį, 2018 m. sausio 2 d. sugrįžo namo, iš vakare su Mykolu susitarė, kad po darbo jie abu važiuos aplankyti mamos į Kauno klinikas. Kvietė Mykolą kartu su juo vykti į jo darbovietė, tačiau Mykolas atsisakė, ryte norėjo ilgiau pamiegoti. Pietų pertraukos metu jis buvo grįžęs namo, kartu su Mykolu papietavo, Mykolas norėjo pažaisti kompiuterinius žaidimus, sutiko iki jo darbo pabaigos pabūti vienas namuose. Grįžęs po darbo, Mykolo namuose neberado. Po kurio laiko susisiekęs su sutuoktinės seserimi, sužinojo, kad Mykolą iš namų paėmė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Nuvykęs į Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, norėjo paaiškinti situaciją ir Mykolą pasiimti, tačiau skyriaus specialistai jo į skyrių neįleido, su juo nebendravo. Jis porą kartų skambino skyriaus vedėjai, kuri davė jam Kelmės rajono policijos komisariato viršininko telefono numerį, kokiu tikslu, jis nesuprato.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį į šio kodekso reguliavimo sritį patenka ir šeimos teisiniai santykiai. Todėl ginčai, kylantys dėl vaiko gyvenamosios vietos, globos nustatymo savo teisine prigimtimi yra civiliniai ir jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokią poziciją patvirtina Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-20/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-1/2016). Teismas, įvertinęs ieškovės siekiamo pripažinti neteisėtu akto pobūdį, sprendžia, kad ieškovės ginčas dėl vaiko paėmimo akto nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, ieškovė, būdama įsitikinusi, kad aktas, susijęs su jos vaiku, pažeidė jos ir nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl šio akto pripažinimo neteisėtu.

Valstybė pavedė vietos savivaldos institucijoms, užtikrinti vaiko teisių apsaugą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalis numato, kad kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56, 8 punktas numato, kad darbo laiku gavęs informaciją apie tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą smurtavimą prieš vaiką ar kitokį piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir dėl to kylančią realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei arba tėvų ar kitų artimųjų giminaičių be priežiūros paliktą vaiką ir dėl to kylantį pavojų vaiko sveikatai ir saugumui ar rastą vaiką, Vaiko teisių apsaugos skyrius arba skyrius kartu su policija (esant būtinybei ir siekiant užtikrinti viešąją tvarką ar dalyvaujančių asmenų saugumą) turi; nedelsdami vykti į vaiko buvimo vietą; įvertinti aplinką ir grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, saugumui ir esant būtinybei paimti vaiką iš jo buvimo vietos ir organizuoti vaiko laikiną apgyvendinimą šių nuostatų nustatyta tvarka; esant galimybei, prieš paimdami vaiką, informuoti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą (jeigu jie dalyvauja) apie jų teisę vaiką susigrąžinti arba skųsti vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą dėl vaiko paėmimo, o nesant tos galimybės - skubiai raštu informuoti vaiko tėvus (jeigu jie yra žinomi) ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą apie vaiko paėmimą ir jo laikino apgyvendinimo vietą; surašyti vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aklą vaiko paėmimo dieną. Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983, 8.3. punktas numato, kad vaiko teisių apsaugos skyrius turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paimti vaiką iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos, kai tėvai pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus, ir laikinai apgyvendinti jį šeimoje arba socialinės globos įstaigoje, iki išsprendžiami vaiko grąžinimo tėvams arba vaiko globos (rūpybos) nustatymo klausimai. Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų 2010 m. vasario 8 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-143, 30 punkte numatyta, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skyriaus darbuotojai turi teisę paimti vaiką iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos, kai tėvai pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus.

Įvertinus aptartų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad paimti vaiką iš šeimos negali bet kas, remdamasis vien savo nuomone, kitų asmenų nurodymu ar pageidavimu. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose aiškiai apibrėžti vaiko paėmimo kriterijai, kurių vienas svarbiausių – grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, kai tėvų elgesys, gyvenimo būdas ima daryti vaikui rimtą žalą. Taigi, vaikas iš šeimos aplinkos gali būti paimtas tik išimtinais atvejais. Visų institucijų, tame tarpe ir vaiko teisių apsaugos skyriaus, pareiga padėti tėvams, jei yra sunkumų auginant, auklėjant vaiką, o ne bausti, paimti vaiką iš šeimos aplinkos.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovei išvykus gimdymui į Kauno klinikas, jos mažamečiu sūnumi rūpinosi jos sutuoktinis V. T.. Vaikas buvo savo namuose, įprastinėje aplinkoje, kur jam buvo sudarytos tinkamos sąlygos, saugi aplinka. 2018 m. sausio 3 d. M. G. buvo 9 metai amžiaus, jis gebėjo naudotis mobiliojo ryšio telefonu, išsakyti savo nuomonę, žinojo, kur yra jo mama, kad V. T., su kuriuo buvo matęsis prieš porą valandų, išvykęs į darbą. Aptartų faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai netinkamai įgyvendino valstybės deleguotas funkcijas apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, dalyvavę vaiko M. G. paėmime iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir surašę vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktą, iš esmės vaiko aplinkos nevertino, nesiaiškino aplinkybių, kurioms susiklosčius vaikas vienas buvo namuose, nevertino jo galimybių pabūti namų aplinkoje vienam, kitų šeimos narių (vaiko motinos sutuoktinio) galimybės užtikrinti vaiko saugumą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nenustatė jokių grėsmių vaiko saugumui ir sveikatai, prieš paimdami vaiką iš namų nesusisiekė nei su vaiko motina, nei su kitais šeimos nariais ir jų neinformavo apie vaiko paėmimą, nors tokią galimybę turtėjo. Tokiu būdu mažametis M. G. iš motinos buvo paimtas nesilaikant įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko paėmimą iš šeimos ir laikiną jo apgyvendinimą, nuostatų, 2018 m. sausio 3 d. vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas surašytas nesant vaiko paėmimo sąlygų, nenustačius kriterijų, būtinų ir reikšmingų paimant vaiką iš motinos, todėl toks aktas laikytinas neteisėtu. Vaiko paėmimas iš niekuo prieš vaiką nenusižengusios motinos, iš šeimos, kuri tinkamai rūpinasi vaiko gerove, namų, kuriose sudarytos saugios ir tinkamos sąlygos vaikui augti, neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes vaiko motinai – ieškovei, be to, be teisėto pagrindo buvo sutrikdytas įprastinis mažamečio vaiko gyvenimo ritmas, pažeista jo teisė į mokslą, laisvalaikio užsiėmimą (futbolo treniruotes), tokiu būdu buvo pažeisti vaiko ir šeimos teisės ir teisėti interesai. 2018 m. vasario 13 d. sprendimu vaiko teisių apsaugos skyrius M. G. paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktą pripažino neteisėtu, tačiau neigiamos pasekmės jau buvo sukeltos, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas pripažinti vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktą neteisėtu nuo jo surašymo momento.

Kadangi sūnus M. G. grąžintas ieškovei, todėl pagrįstas ir priimtinas ieškovės atsisakymas reikalavimo įpareigoti sūnų grąžinti jai, byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant ieškinį (b. l. 2, 3), kuris priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau ieškovė nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių byloje dalyvavusios advokatės pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos ieškovei nepriteistinos.

Abu atsakovai, kurių nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – 9,78 Eur (b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 259, 265, 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtu 2018 m. sausio 3 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktą Nr. VT6-5 nuo jo surašymo momento.

Civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo grąžinti vaiką M. G. jo motinai I. T. nutraukti.

Priteisti iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos I. T. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. G. I. T. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 4,89 Eur (keturis eurus 89 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš R. G. 4,89 Eur (keturis eurus 89 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė