- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- e1-473-1068/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18861-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- T. Š.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokuroro Vytauto Budrio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent:
2024 m. gegužės 19 d. apie 00.05 val. ties pastatu Nr. 4, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0046 (patikros sertifikato Nr. 2066528) jam buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats T. Š., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. jis su draugais nutarė nuvažiuoti prie tvenkinio, kuris yra netoli Kuršėnų, vietovės pavadinimo nežino. Jie ketino pažvejoti, išsikepti šašlykų. Prie minėto tvenkinio jie nuvažiavo vakare, o kiek tiksliai buvo valandų, nežino. Viso jų buvo lyg 8 asmenys. Tik vienas iš jų turėjo automobilį, į kurį jie visi netilpo. Tada jis nutarė automobilį pasiskolinti iš savo draugo D. Z.. Šis turi nusipirkęs automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi D. jo draugų nepažįsta, tai jam net nesiūlė važiuoti kartu su jais. D. sutiko automobilį paskolinti. Kadangi jis neturi įgijęs teisęs vairuoti transporto priemones, tai pas D. nuėjo kartu su A., kurio pavardės dabar neprisimena. A. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl šis važiuojant iš D. namų prie tvenkinio, vairavo automobilį. Jis su draugais planavo prie tvenkinio būti per visą naktį, todėl tiek jis, tiek A., tiek kai kurie kiti vaikinai, kurių vardų ir pavardžių nurodyti nenori, vartojo alkoholį. Kiek prisimena, tai jie visi bendrai išgėrė apie 2 litrus degtinės. Vėlai vakare jis sugalvojo važiuoti į namus. Kodėl taip nusprendė, dabar paaiškinti negali. Kiek tuo metu buvo valandų, nežino. Visi vaikinai, kurie turi vairuotojo pažymėjimus, buvo neblaivūs ir bijodami juos prarasti, nesutiko D. automobilio vairuoti. Kadangi jis pažymėjimo neturi ir neturi ką prarasti, tai pats nutarė vairuoti D. automobilį. Tuo metu nesijautė labai apgirtęs nuo alkoholio ir manė, kad sugebės saugiai grįžti į namus. Su juo į namus nusprendė važiuoti M., jo pavardės nežino. Kiti vaikinai liko prie tvenkinio. Nuvažiavus nuo tvenkinio kelis šimtus metrų, pamatė keliu iš priekio atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Suprato, kad juos iškvietė prie to paties tvenkinio buvę žvejai. Pareigūnams įjungus švyturėlius, iš karto sustojo. Jiems paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad jo neturi. Tada pareigūnai liepė išjungti automobilio variklį ir eiti prie jų automobilio pasitikrinti blaivumą. Į alkotesterį pūtė du kartus. Tarp pūtimų buvo 15 minučių pertrauka. Prisimena, kad abu kartus įpūtė virš dviejų promilių. Taip pat, pareigūnai jo prašė pirštais paliesti nosį, eiti pėda už pėdos tiesia linija. Visa tai jis padarė. Pareigūnams pasakius, kad automobilis bus išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, jis paskambino D. ir paprašė jo atvykti. Ką D. sakė policijos pareigūnams, negirdėjo. Vėliau pareigūnai vis tiek išvežė į automobilių saugojimo aikštelę automobilį, o jam leido eiti į namus. Kaip minėjo, teisės vairuoti automobilius nėra įgijęs, tačiau vairuoti automobilį išmoko gal prieš kokius 4 metus. D. tikrai nežinojo, kad jis neblaivus vairuos jo automobilį, jeigu būtų tai žinojęs, tikrai jam nebūtų automobilio skolinęs. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena ir paaiškinti negali. Gailisi.
Kaltinamojo T. Š. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
2024 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 19 d. 23.48 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie Raganių tvenkinio „draguoja“ keletas automobilių. 00.01 val. atvykus nurodytu adresu, pastebėjo link jų važiuojantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis sukėlė įtarimą, nes buvo be priekinio bamperio, dešinys priekinis žibintas išdužęs, tad nusprendė jį patikrinti. Apie 00.05 val. įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą jį sustabdė (duomenys neskelbtini). Paprašius vairuotojo T. Š. pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, jog jo neturi. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Asmenį patikrinus alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas.
2024 m. gegužės 19 d. apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilio BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.
2024 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų pateikti vaizdo įrašai.
2024 m. gegužės 19 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. gegužės 19 d. 00.09 val. T. Š. alkotesteriu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o 00.28 val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas.
2024 m. gegužės 19 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte aprašytas automobilis BMW 530D, kurį nuspręsta priverstinai paimti.
Iš liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad T. Š. yra jo draugas. Jį pažįsta jau seniai – nuo mokyklos laikų. Šiuo metu jie kartu dirba statybos darbus. 2024 m. gegužės 17 d. vakare po darbo su T. važiavo iš Vilniaus į namus. Tada šis jo paklausė ar galėtų jam šeštadienį paskolinti savo automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) T. jam sakė, kad planuoja su savo draugais važiuoti prie netoli Kuršėnų esančio tvenkinio pažvejoti, išsikepti šašlykų. Jis žinojo, kad T. neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau šis sakė, kad automobilį vairuos ne jis pats, o kažkuris iš jo draugų, turintis vairuotojo pažymėjimą. Kadangi jis minėtu automobiliu nevažinėja, jį ketino parduoti, nes turi kitą, todėl nieko blogo nepagalvojęs sutiko, jog T. su draugais juo nuvažiuotų prie minėto tvenkinio. T. automobilį iš jo pasiėmė 2024 m. gegužės 18 d. Kadangi jis turėjo išvažiuoti, tai T. apie 15 valandą padavė automobilio užvedimo raktelį. Tada šis pas jį buvo atėjęs vienas ir sakė, kad vėliau ateis su draugu, kuris ir vairuos automobilį. Kelintą valandą T. su automobiliu išvažiavo iš jo namų nežino, nes jis tuo metu dar nebuvo grįžęs. 2024 m. gegužės 19 d. apie 00.10 val. paskambino T. ir pasakė, kad jį važiuojantį į namus sustabdė policijos pareigūnai. T. paprašė atvažiuoti. Jis iš karto išvažiavo prie tvenkinio. Netoli jo pamatė stovinčius policijos pareigūnus ir T. su draugu M., pavardės nežino. Iš pareigūnų sužinojo, kad T. jo automobilį vairavo būdamas neblaivus. Tada jis ir pats pamatė, kad T. girtas. Koks T. buvo nustatytas neblaivumas nežino. Pareigūnai jam paaiškino, kad automobilio jam atiduoti negali, jis turi būti išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, todėl jis pasirašęs kažkokiuose dokumentuose, išvažiavo į namus. Sekančią dieną jis buvo susitikęs su T.. Šis jam tada pasakė, kad pats vairavo jo automobilį, nes sugalvojo važiuoti į namus, o tas jo draugas, kuris jį nuvežė prie tvenkinio, taip pat, buvo neblaivus ir nesutiko jo parvežti namo. Daugiau šis jam nieko neaiškino. Jeigu jis būtų žinojęs, kad T. taip pasielgs, t. y. pats vairuos automobilį ir dar girtas, tikrai nebūtų jam automobilio skolinęs. Automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis nusipirko ir savo vardu įregistravo 2024 metų kovo mėnesį. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko nežino ir paaiškinti negali.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2000-2004 m. gamybos periodo (2002 m.) automobilių „BMW 530D Touring“, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2570 Eur (su PVM).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą T. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.
Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, tačiau 2021 m. balandžio 14 d. BK 93 straipsnio pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, 2024 m. sausio 10 d. jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 37 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, T. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokuroro siūlomą bausmę – 45 paras arešto.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. Š. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. Š. yra jauno amžiaus, dirba, todėl teismo vertinimu, paskiriamos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir kaltinamajam arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant pareigą – tęsti darbą, kurios prokuroras neprašė. Teismo nuomone, tokia bausmė ir jos vykdymo tvarka nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti T. Š., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Taip pat teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose, siekiant prevencinių tikslų ir užtikrinti visuomenės saugumą. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, šiurkščiai pažeisdamas KET (neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo laipsnio), keldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad T. Š. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso trečiajam asmeniui D. Z., kuris apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso ne pačiam kaltinamajam, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), kuri yra 2570 Eur.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokuroro 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu teisėto savininko prašymu, automobilis „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas teisėtam savininkui D. Z., kuris įsipareigojo jį saugoti iki byla bus išnagrinėta teisme. Kadangi automobilis nekonfiskuojamas, jis ir paliktinas teisėtam savininkui.
T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
T. Š. nebuvo laikinai sulaikytas.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas, kitų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,
nusprendžia:
T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. Š. galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, bausmės vykdymą T. Š. atidėti 3 mėn. (trims mėnesiams), įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti T. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir apie tai informuoti valstybės įmonę „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš T. Š. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2570 Eur.
Išaiškinti T. Š., kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, jis neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galės kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje, sudarymo.
Grąžintą automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti jo savininkui D. Z..
T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, T. Š. turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.