Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. (toliau – A. V.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 159 str. 5 d. ir nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2014 m. kovo 14 d. savavališkai, t.y. be privalomo statybą leidžiančio dokumento, numatyto LR statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., pastatė naują neypatingą statinį - dujotiekio vamzdyną ir prijungė prie suskystintų gamtinių dujų rezervuaro žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 28 d. Tokiais savo veiksmais A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 str. 5 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išreikalauti visi dokumentai, būtini teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymima, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktuose dokumentuose nėra pateiktos nuotraukos, patvirtinančios 2014 m. kovo 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte įtvirtintus pažeidimus, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti apeliantui inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių.

Pabrėžiama, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino, pažymint, kad byloje esantis paaiškinimas parašytas dėl atliktų darbų be leidimo statybai, kas nelaikytina prisipažinimu atlikus darbus, kuriems reikalingas leidimas statyboms. A. V. teigimu, dujų rezervuaras nelaikytinas statiniu LR Statybos įstatymo 2 str. 2 p. prasme, kadangi dujotiekio vamzdis nagrinėjamu atveju nebuvo užkastas žemėje, nebuvo pritvirtintas prie pastato konstrukcijų bei neturėjo pamato. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju vamzdis dujoms tekėti vienu galu buvo prijungtas prie laisvai stovinčio siurblio flanšo, o kitas galas – laisvas pakištas į angą sienoje ir niekur neprijungtas. Esant šioms aplinkybėms, A. V. vertinimu, vamzdis laikytinas kilnojamuoju daiktu, jis nepriskirtinas statiniams, todėl jo dislokavimui statybos leidimas nebuvo reikalingas.

Institucijos teigimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateiktas savavališkos statybos aktas ir vien tai, kad nėra pateiktos nuotraukos, nedaro administraciniame akte užfiksuotų aplinkybių netinkamomis arba neaiškiomis. Pabrėžiama, jog asmuo, nesutinkantis su Institucijos priimtu administraciniu aktu, gali skųsti jį įstatymo nustatyta tvarka, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Be to, remiantis LR ATPK 272 str. nuostatomis, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 159 str., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas. Tuo tarpu A. V. apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, ko neneigia ir pats apeliantas, o prie apeliacinio skundo pridėtas pastarojo šaukimas į administracinės bylos Nr. I-5781-580/2014 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, neturi jokios įtakos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. Juo labiau, kad nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. V. šiame bylos nagrinėjime tikrai dalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. kovo 14 d. savavališkai, t.y. be privalomo statybą leidžiančio dokumento, numatyto LR statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., pastatė naują neypatingą statinį - dujotiekio vamzdyną ir prijungė prie suskystintų gamtinių dujų rezervuaro žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 28 d., t.y. tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 str. 5 d.

Pagal LR ATPK 159 str. 5 d., naujo neypatingo statinio savavališka statyba, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų. Remiantis LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p., savavališka statyba tai yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. To paties įstatymo 2 str. 94 p. įtvirtinta, kad neypatingas statinys tai statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., inter alia, įtvirtinta, kad neypatingo statinio statybai privaloma gauti leidimą statyti naują statinį.

Šių duomenų kontekste sutiktina su apeliaciniame skunde pateiktu statinio apibrėžimu, tačiau pabrėžtina, kad statiniai yra skirstomi į tris kategorijas: nesudėtingus, neypatingus ir ypatingus, kurių statyboms keliami skirtingi reikalavimai. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad dujotiekio vamzdynas, už kurio statybą be reikiamo leidimo A. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn, priskiriamas neypatingiems statiniams, kurių statybai pagal LR Statybos įstatymo 1 d. 1 p. privaloma gauti leidimą, apelianto argumentai, kad aptariamas leidimas nagrinėjamu atveju jam nebuvo reikalingas atmestini kaip nepagrįsti.

Remiantis A. V. apeliacinio skundo nagrinėjimui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, nėra pagrindo abejoti tuo, jog apeliantas žinojo savo pareigą gauti aptariamą statybos leidimą, ką patvirtina ir pastarojo pateiktas 2013 m. gruodžio 2 d. prašymas specialioms projektavimo sąlygoms statinio architektūrai formuoti ir sklypui tvarkyti. Remiantis šio prašymo duomenimis, apeliantas prašė parengti ir išduoti projektavimo sąlygas dujų balionų sandėlio rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini), įrengiant dujų balionų pilstymo įrangą ir požeminius suskystintų dujų rezervuarus (b. l. 12-14). Tačiau negavęs leidimo atlikti minėtus darbus, A. V. statybos darbus visgi pradėjo, kas visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 159 str. 5 d. sudėties požymius ir patvirtina apelianto kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstyta argumentacija yra pakankama, ji pagrįsta faktiniais abejonių nekeliančiais bylos duomenimis.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesnysis teismas neįžvelgia jokių procesinių pažeidimų, kurie, pasak apelianto, buvo padaryti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme. Visi bylos duomenys teismo buvo įvertinti ir pagrįstai pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais A. V. kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme. Tuo tarpu vien tai, kad nebuvo išreikalautos fotonuotraukos, darytos pažeidimo vietoje, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nelaikytina esmine aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą. Byloje pateiktame 2014 m. kovo 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte (b. l. 3-4) visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui, užfiksuotos tinkamai ir aiškiai, abejonių dėl šiame akte užfiksuotų duomenų teismui nekyla. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad asmuo, manantis, jog tam tikros institucijos surašytas administracinis aktas pažeidžia įstatymo reikalavimus, turi teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad A. V., nesutikdamas su aptariamame akte užfiksuotomis aplinkybėmis, būtų pasinaudojęs tokia teise, byloje nėra. Be to, kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime į A. V. apeliacinį skundą, prie apeliacinio skundo pateiktos fotonuotraukos tik patvirtina savavališkos statybos faktą.

Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka ir su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Pagal LR ATPK 272 str. nuostatas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Šių duomenų kontekste analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką A. V. buvo pranešta tinkamai. 2014 m. liepos 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. atžvilgiu buvo surašytas jam dalyvaujant, protokole nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla pastarojo atžvilgio bus nagrinėjama Šalčininkų rajono apylinkės teisme, nenurodant tikslios bylos nagrinėjimo datos (b. l. 6-8). 2014 m. rugsėjo 8 d. A. V. asmeniškai buvo įteiktas šaukimas į 2014 m. rugsėjo 29 d., 10.30 val. Šalčininkų rajono apylinkės teisme įvyksiantį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, ką pastarasis patvirtino savo parašu (b. l. 24). Apie tai, jog jis negalės dalyvauti aptariamos bylos nagrinėjime, bylą nagrinėjančiam Šalčininkų rajono apylinkės teismui apeliantas nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. V. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 159 str. 5 d., pažeidėjo kaltė įrodyta bylos duomenimis, padarytų procesinių pažeidimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatyta. Naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą remiantis A. V. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.