- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-1321-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00511-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- D. B., A. B.
- Advokatai
- Viktoras Gecas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. ir 2025 m. vasario 26 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2YT-3895-1245/2025 pagal pareiškėjų D. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. sausio 10 d. buvo gautas D. B. ir A. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjų prašymas neatitinka formos ir turinio reikalavimų – pareiškėjai teismui pateikė 2024 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir taikos sutartį, tačiau iš jų turinio buvo matyti, kad pareiškėjai siekia nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjams buvo nurodyta, kad prašyme turi būti nurodyta kiek laiko jie nebetvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, teismui pateikti pareiškėjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, iš kurių būtų galima identifikuoti, ar prašymą ir sutartį pasirašo būtent pareiškėjai. Be kita ko, teismas nustatė, kad pareiškėjai nepateikė pažymos apie šeimos sudėtį iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro bei nepateikė dalijamosios transporto priemonės identifikavimo numerio (VIN kodo). Be to, pareiškėjai nepateikė duomenų įrodančių, kad kreditorei AB „Swedbank“ buvo tinkamai pranešta apie inicijuojamą santuokos nutraukimo bylą.
3. Kauno apylinkės Kauno rūmuose 2025 m. sausio 23 d., 2025 m. vasario 12 d. ir 2025 m. vasario 25 d. gauti pareiškėjų papildomi įrodymai, taip pat ir prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų D. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei išaiškino pareiškėjams, kad sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal teisinį reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų.
6. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutikimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintų sąlygų visumai CK 3.51 straipsnio 1 dalyje – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, jog pareiškėjai 2025 m. vasario 25 d. patikslintame prašyme nurodo, kad jų santuoka iširo negrįžtamai, jie jau žymiai ilgiau nei vienerius metus neveda jokio bendro sutuoktinių gyvenimo bei bendro ūkio; remiantis pareiškėjų teismui pateiktu Gyventojų registro duomenimis, bendrų nepilnamečių vaikų jie neturi.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, jog pareiškėjai yra veiksnūs ir atitinka abi CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, kurioms esant sutuoktinių santuoka bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėjas D. B., atstovaujamas advokato Viktoro Geco, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. ir 2025 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-3895-1245/2025 ir bylą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. Nurodo, kad teismas be jokio tinkamo teisinio pagrindo nepatvirtino pareiškėjų taikos sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, t. y. teismas netinkamai nustatė šalių procesinio dokumento trūkumus ir be jokio pagrindo šalis įpareigojo vietoje taikos sutarties formaliai sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri iš esmės yra tas pats sandoris, kurio patvirtinimą turi teisę spręsti teismas, kuris yra kompetentingas spręsti santuokos nutraukimą bendru sutuoktinių sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 111 str. ir 115 str. reglamentavimą, kadangi šalių sudaryta taikos sutartis pilnai atitiko Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso reglamentavimą, todėl teismas be jokio pagrindo šalių taikos sutartį laikė netinkamu procesiniu dokumentu ir be pagrindo šalims nustatė terminą procesinio dokumentų trūkumų pašalinimui.
9.3. Jeigu teismas laikė, kad tik notaras gali tvirtinti santuokos nutraukimo sutartį, tai tokiu atveju teismas klaidino pareiškėjus reikalaudamas šalinti procesinio dokumento trūkumus.
9.4. Pažymėtina, kad byloje esanti taikos sutartis turi būti tvirtinama teismo, tačiau ne notaro, todėl teismas šioje apimtyje grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5 str., 42 str., 137 str. 2 d. 1 p. reglamentavimą ir šalių sutarčių laisvės principą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo
12. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartį, kuria pareiškėjams D. Be. ir A. B. buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų D. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei išaiškino pareiškėjams, kad sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą.
13. Pažymėtina, kad pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.
14. Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutarties, jos rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas iš tiesų nurodė, kad ši nutartis yra neskundžiama. Remdamasis CPK 115 straipsnio 5 dalies nuostata, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl nustatytų pareiškimo trūkumų negali būti apeliacijos objektu, todėl teismas dėl jų nepasisako.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CPK 538 straipsnis), yra nagrinėjamos ne supaprastinta proceso tvarka, o ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 10 punktas).
16. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
17. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.
18. Šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai esant šių sąlygų visumai: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; 5) negyvena santuokinio gyvenimo ir 6) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardytų sąlygų visumai, – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjams, esant įvardytai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata ir šiuo atveju pareiškėjas neturi galimybės siekti, kad santuoka būtų nutraukta sutuoktiniams patogesniu būdu.
20. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalyje esantis šalių įpareigojimas dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą, kaip minėta, nėra nurodyta kaip alternatyva sutuoktiniams, o reglamentuota tikslingai, t. y. kartu atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą, optimizuoti Lietuvos Respublikos teismų darbo krūvį, šią funkciją perduodant notarams.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neužkirto pareiškėjams kelio nutraukti santuoką. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, sutuoktiniai, pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nustačius, jog bendrų nepilnamečių vaikų neturi ir daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyta tvarka (28 straipsnio 1 dalis).
22. Taip pat pažymėtina, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 29 punktas).
23. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
24. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų D. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.