Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. ir jo atstovo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties L. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2024 m. vasario 28 d. nutarimu L. K. pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta 900 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – 60 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, L. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 900 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. Nutarime, išdėstant padarytų pažeidimų esmę, nurodoma, jog L. K. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 6 d. 09 val. 20 min. vairuodamas automobilį naudojosi mobilaus ryšio telefonu rankomis, be laisvų rankų įrangos, taip pat vairuotojui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą transporto junginio, neturint šios rūšies kategorijos (vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygos neįvykdytos). Už vairavimą neturint teisės vairuoti pažeidimas padarytas pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. K. ir jo atstovo advokato Antano Jarašiaus apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgalioto atstovo skunde nėra ginčijama L. K. kaltė padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje bei 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jų kvalifikavimas bei nustatytos padarytų administracinių nusižengimų faktinės aplinkybės. Apeliaciniu skundu nekvestionuojama ir L. K. už šiuos pažeidimus paskirta galutinė nuobauda – 900 Eur bauda. Jame keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantai prašo neskirti L. K. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje esančius įrodymus, abejonių pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus taip pat nekyla. Įvertinęs aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui, apygardos teismas taip pat nenustatė, jog skiriant L. K. administracinę nuobaudą (900 Eur baudą), būtų pažeistos ANK 34 straipsnio nuostatos. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. ANK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės, tame tarpe ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Neabejotina, jog ANK 424 straipsnio 5 dalyje bei 417 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus L. K. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones.

7. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių, o ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas L. K. šiuo atveju galėjo būti paskirtas už abiejų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymą. Tačiau ne teismo tvarka priimtu 2024 m. vasario 28 d. nutarimu ši administracinio poveikio priemonė pažeidėjui buvo paskirta tik pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Todėl nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose, aktualus yra būtent L. K. patraukimas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

8. Kaip matyti iš aukščiau aptarto reglamentavimo, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, tenkintas apeliantų prašymas neskirti ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės L. K., reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą pažeidėjo atžvilgiu. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato.

9. Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

10. Vertindamas pateikto apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, apygardos teismas visų pirma pastebi, jog institucijos 2024 m. vasario 28 d. nutarimu L. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo nustatytas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, t. y. vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi šis terminas buvo sutrumpintas iki dešimties mėnesių, taikant jau aptartas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas pirmiausia motyvavo mažesniu L. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu, atkreipdamas dėmesį, jog apeliantas savo veiksmais nesukėlė jokių pavojingų padarinių, transporto priemonę vairavo nesusigrąžinęs teisės to daryti įstatymų nustatyta tvarka, o ne apskritai niekada jos neturėjęs, nežinodamas, jog pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui, jis privalo atlikti papildomus veiksmus, norėdamas šią teisę atgauti. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nubaustojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis už analogiško administracinio nusižengimo padarymą nebuvo baustas. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog pagrindą svarstyti klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, L. K. sudaro ir tai, kad jis sumokėjo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį jam paskirtą baudą, išklausė papildomus vairuotojų mokymus, be to, be padaryto teisės pažeidimo, jis iš esmės veda socialiai teigiamą gyvenimo būdą – dirba, pasižada daugiau nebedaryti administracinių nusižengimų ir laikytis įstatymų keliamų reikalavimų.

11. Prašydami dar labiau sušvelninti L. K. atsakomybę, apeliantai nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos žemesnės instancijos teismui, ar būtų teismo įvertintos netinkamai, bei sudarytų pagrindą apskritai neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio poveikio priemonės. Vien tai, kad L. K. teigia nežinojęs, jog pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ši specialioji teisė savaime nėra grąžinama, nerūpestingai nesidomėjo, ar pasibaigus minėtam terminui nėra privaloma atlikti kokių nors papildomų veiksmų, siekiant šią teisę susigrąžinti, neleidžia spręsti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apylinkės teismo nustatytam dešimties mėnesių laikotarpiui akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Juo labiau, kad tokie pažeidėjo paaiškinimai gali būti tik jo gynybinė versija, kurios patikrinti šiuo atveju nėra galimybių.

12. Apeliantai akcentuoja, jog ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų būti nustatomas tik itin piktybiškus, pavojingus bei sunkius pažeidimus padariusiems asmenims, ko negalima konstatuoti nagrinėjamu atveju, tačiau, apylinkės teismui iš dalies tenkinus nubaustojo skundą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas L. K. ir nebus taikomas ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui. Kaip jau minėta, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį šio straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą padariusiam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, o šiuo atveju apylinkės teismas, pritaikęs pažeidėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeitė ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir specialiosios teisės atėmimo terminą L. K. sutrumpino iki dešimties mėnesių, t. y. nustatė jį beveik dvigubai trumpesnį, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus. Iš skundžiamoje nutartyje nurodytų ankstesnėje pastraipoje aptartų motyvų matyti, jog tokį žemesnės instancijos teismo sprendimą lėmė ir tos aplinkybės, kad nubaustasis, netrukus po to, kai šioje byloje jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, išklausė papildomus vairuotojų mokymus, o dėl jo padaryto teisės pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių (tame tarpe ir nebuvo sukelta avarinė situacija, dėl kurios būtų kilęs pavojus kitiems eismo dalyviams ar jų turtui). Tokį sprendimą lėmė ir L. K. asmenybės, tame tarpe ir jo, kaip vairuotojo, praeityje padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvertinimas. Be analizuojamo atvejo per penkerių metų laikotarpį L. K. dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo baustas du kartus, ankstesni pažeidimai savo esme nelaikytini itin šiukščiais (pažeidėjas baustas už leistino nustatyto važiavimo greičio viršijimą 24 km/h bei už tai, kad vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonių).

13. Apygardos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (pažeidimas daugiau formalaus pobūdžio, transporto priemonė vairuota jau pasibaigus ankstesniu procesiniu sprendimu nustatytam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, neigiamų padarinių eismo saugumui nekilo) bei pažeidėjo charakteristika sudarė pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės terminą. Tačiau šie duomenys nėra tiek išskirtiniai, kad būtų galima spręsti, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus užtikrinti apskritai netaikant L. K. ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės. Nors byloje esantys duomenys neleidžia tvirtinti, kad L. K. yra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, vis tik pats faktas, kad anksčiau jis yra baustas už teisės aktais įtvirtintų su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių nesilaikymą, 2024 m. vasario 28 d. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo nubaustas ne tik pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, bet ir 417 straipsnio 3 dalyje, apelianto neleidžia vertinti kaip visiškai drausmingo vairuotojo bei manyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dešimčiai mėnesių šiuo atveju būtų perteklinė poveikio priemonė, suvaržanti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

14. Tiek skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties minima, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai neigiamai atsilieptų visam L. K. šeimos ūkiui, nes jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, jis vienintelis išlaiko šeimą – gyvenimo partnerę ir tris nepilnametes dukras, iš kurių vieną reikalinga vežioti į (duomenys neskelbtini) pas psichologę. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga, kartu su apeliaciniu skundu pateiktais dokumentais nenustatyta, kad pažeidėjo tiesioginės darbo funkcijos iš tiesų būtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. L. K. užsiimant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbais, neabejotinai tenka važinėti į objektus, kurie yra nutolę nuo jo gyvenamosios vietos, pasirūpinti statybinių medžiagų bei darbui reikalingos įrangos, įrankių atvežimu į juos. Tačiau pasiekti reikiamas vietoves bei pasirūpinti darbo priemonių pristatymu į jas yra įmanoma ne tik pačiam vairuojant transporto priemonę, bet ir pasinaudojant kitų asmenų teikiamomis pavėžėjimo paslaugomis, pasamdant papildomą darbuotoją ar pavedant tokių funkcijų atlikimą kuriam kitam jau dabar kartu su L. K. darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sudarytų kliūtį pažeidėjo dukrai ir toliau gauti psichologinę pagalbą, kadangi nuvežti pas šios srities specialistę dukrą taip pat galima pasinaudojant pavežėjų paslaugomis ar viešuoju transportu.

15. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį, apeliantas nenurodė nei skunde dėl institucijos nutarimo, nei skunde apygardos teismui, tokių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dešimčiai mėnesių pažeidėjui ir jo šeimai kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Be to, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikomos net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su darbinėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens funkcijomis (pavyzdžiui, toks asmuo dirba vairuotoju). Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniams interesams.

16. Remiantis visu, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šiuo atveju nenustačius jokių papildomų aplinkybių, kurių skundžiamoje nutartyje dar nebuvo aptaręs pirmosios instancijos teismas, nei L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei išskirtinai teigiamo jo asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, dar labiau sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino ar jos visiškai neskirti nėra jokio pagrindo. L. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dešimties mėnesių terminui, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pažeidėjo asmenybę, administracinei atsakomybei taikyti reikšmingus kriterijus bei teisingumo ir protingumo principus. Todėl L. K. ir jo įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą ir L. K. ir jo atstovo advokato Antano Jarašiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.