- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- I-798-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02128-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas (pran.), Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Ž. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. liepos 30 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Ž. Š. skundas, kurį vėliau patikslino prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 15-IL-40-00708-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) lygiavamzdį, graižtvinį ir kombinuotąjį ginklą medžioklei.
Pareiškėjas Ž. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (42 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjo Ž. Š. atstovas advokato padėjėjas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko patikslintame skunde nurodytas aplinkybes ir prašo patikslintą skundą tenkinti. Patikslintame skunde nurodė, kad 2015 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą leisti įsigyti lygiavamzdį, graižtvinį ir kombinuotąjį ginklą medžioklei. 2015 m. birželio 29 d. sprendimu Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko V. J. patvirtintu sprendimu pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Sprendime nurodoma, jog atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ nurodytus patikrinimus nustatyta, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre yra informacija, kad Ž. Š. 1996-02-05 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 234 straipsnio 1 dalyje (BK straipsnis galiojo iki 2003-05-01, ginklo laikymas) ir jam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis LR BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams. 2003-07-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), 233 straipsnio 3 dalyje (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui) ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Pritaikius LR BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Atsakovas atmesdamas prašymą išduoti leidimą įsigyti lygiavamzdį, graižtvinį ir kombinuotąjį ginklą medžioklei, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo IX-705 (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį (Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo) 4 punktą (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo); 1 punktą (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo). Remiantis 2005-06-30 Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2 straipsnio 1 dalį pateiktą smurtinio nusikaltimo aiškinimą, pareiškėjo padarytas nusikaltimas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį laikomas smurtiniu nusikaltimu. Atsakovas sprendime nurodė, jog esant šioms aplinkybėms, Ž. Š., negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti taikomas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija), pagal kurį pirmiau nurodyti Ž. Š. nuteisimai nebuvo (nustojo būti) kliūtimi išduoti jam prašomą leidimą. Paminėti teistumai jau buvo išnykę gerokai anksčiau iki Įstatymo naujos (2010-11-18) redakcijos įsigaliojimo datos. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė principą lex retro non agit, kadangi pritaikė Įstatymo nuostatas, įtvirtinusias griežtesnius reikalavimus nepriekaištingos reputacijos asmens statusui pripažinti, kartu faktiškai pabloginusios pareiškėjo teisinę padėtį, lyginant su ankstesne Įstatymo redakcija. pareiškėjo įsitikinimu, naujos Įstatymo redakcijos nuostatos buvo pritaikytos dar iki jų įsigaliojimo atsiradusioms aplinkybėms. Iškilus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo būtinybei, teismas turėtų įvertinti atitinkamos nuostatos galiojimą laike, atsižvelgdamas į BK įtvirtintas skirtingo pobūdžio nuosprendžių sukeliamas teisines pasekmes, konstitucinius principus, taikydamas teisingumo bei protingumo kriterijus, Įstatymas tiek, kiek jame neįtvirtinta galimybė teismui, atsižvelgus į reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – leidimo įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą asmeniui, formaliai nesančiam nepriekaištingos reputacijos, neišdavimas – neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati), siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo, ir dėl to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko V. J. patvirtintame sprendime pritaikyta Įstatyme nustatyta sankcija šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga, todėl neteisinga.
Taip pat patikslintame skunde pažymėjo, kad Įstatymuose nustatytos įvairios sankcijos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, vertindamas jų pagrįstumą, galėtų įvykdyti teisingumą. Teismai, vykdydami teisingumą, turėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas. Nuo teismo nuosprendžių priėmimo (įsiteisėjimo) praėjo daugiau kaip 10 metų, per šį laikotarpį Ž. Š. nepadarė jokių kitų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam galėtų būti taikomos Įstatyme nustatytos sankcijos, t. y. leidimo įsigyti ar laikyti šaunamuosius ginklus neišdavimas ar panaikinimas. Pareiškėjas turi šeimą, gyvenamojoje vietoje yra charakterizuojamas teigiamai. Ilgesnis nei 10 metų terminas, įvertinus charakteristikas, yra pakankamas laiko tarpas, sudarantis pagrindą netaikyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų dėl nepriekaištingos reputacijos kriterijų, kadangi tai atitiktų proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus. Prašo patikslintą skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (40 b. l.). Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2015-06-26 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriuje buvo gautas Ž. Š. prašymas (registracijos Nr. 15-G-40-01363-e), dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymo Nr. 172 redakcija) patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ 12 punkte nurodytus patikrinimus, nustatyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra informacija, kad Ž. Š. 1996-02-05 įsiteisėjusiu 1996-01-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 234 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas arba realizavimas, BK straipsnis galiojo iki 2003-05-01) ir jam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis LR BK 47 straispniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams. 2003-07-08 įsiteisėjusiu 2003-06-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 180 straispnio 1 dalį (Plėšimas), 233 straipsnio 3 dalį (Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui) ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Pritaikius LR BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Pagal 2005-06-30 Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą smurtinio nusikaltimo aiškinimą, Ž. Š. padarytas nusikaltimas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį laikomas smurtiniu nusikaltimu. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymo Nr. 172 redakcija) patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių” 17 punktu (išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsisakoma Ginklų ir šaudmenų kontrolės Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais), bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 dalį (B ir C kategorijų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo) 2 punktą (nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo) 1 punktą (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) ir 4 punktą (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), Ž. Š. atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2015-06-29 Ž. Š. raštu (registracijos Nr. 15-S-40-00535-e) buvo informuotas apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 15-IL-40-00708-e, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjui 2015 m. birželio 26 d. pateikiant prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklės tikslams ir atsakovui priimant ginčijamą 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 15-1L-40-00708-e galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje sureglamentuota, koks asmuo pagal šį įstatymą laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atvejis, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pagal kurį įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; taip pat Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad 1996 m. sausio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 234 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas arba realizavimas, BK straipsnis galiojo iki 2003-05-01) ir pareiškėjui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 45 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams (baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų arba pataisos darbai iki dvejų metų, arba bauda). 2003 m. birželio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas). Minėtas nusikaltimas smurtinis, už jį numatyta Baudžiamajame kodekse didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (baudžiamajame kodekse numatyta bausmė baudžiamas areštas arba laisvės atėmimu iki šešerių metų), 233 straipsnio 3 dalyje (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui) ir pareiškėjui skirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėję teismo nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 4 punktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatant sąlygas, pagal kurias šio įstatymo prasme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“ (kiekviename punkte nurodant atitinkamus nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso specialiąją dalį ir didžiausią įstatyme numatytą už tokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę) negali būti siejama su teistumo išnykimu pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymas pagal minėtose įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlygomis, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (nuosprendžiai), kuriuo (kuriais) asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą (nusikaltimus), nurodytus aptariamo įstatymo 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši išvada atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015).
Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimais (Įstatymo18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto punktai) nebuvo padarytas retroaktyvus poveikis asmenų teisėms (asmenys, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, šios teisės neprarado). Pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojant naujos redakcijos (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146) 18 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjo sprendimas sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, ir jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, nes toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012 m. rugpjūčio 13 d. Nr. A438-1692/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. A662-1233/2012, 2014 m. gegužės 8 d. Nr. A492-888/2014,2014 m. birželio 2 d. Nr.A525-1254/2014, 2014 m. spalio 8 d.Nr.A662-1779/2014, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis Nr.A492-1864/2014 ir kt.).
Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateikė išaiškinimą, kad teistumas lemia asmeniui ne tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje 1–4 punktuose įtvirtinto reguliavimo prasme yra svarbus būtent pastarasis nuteisimo aspektas. Įstatymo nuostatos nesuteikia atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir administraciniam teismui, teisės revizuoti konkrečių baudžiamųjų teisinių santykių turinio, o tik įpareigoja formaliai įvertinti res judicata galią įgijusių teismų nuosprendžių priėmimo faktinį ir juridinį pagrindus.
Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) lygiavamzdį, graižtvinį ir kombinuotąjį ginklą medžioklei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. Š. patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 15-IL-40-00708-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) lygiavamzdį, graižtvinį ir kombinuotąjį ginklą medžioklei atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą