Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-591-286/2017 pagal pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B., J. Z. ieškinį atsakovams Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, K. D., A. D., J. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarei L. A., valstybės įmonei „Registrų centras“, dėl pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, užbaigtoje įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. G. pateikė prašymą atnaujinti procesą Ignalinos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12-277/2016, išnagrinėjus bylą ieškovų J. Z. ir J. B. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad naujai paaiškėjo aplinkybės dėl ginčo statinio – daržinės 4JI/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu: 1) 2016-08-19 gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas, kuris patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) savavališkai atlikta rekonstrukcija bei buvo nugriauti ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini); 2) 2016-10-20 gautas atsakymas iš VĮ „Valstybės žemės fondas“ dėl ūkinių statinių dislokacijos vietos, kuriuos įsigijo J. B. (paveldėtojai ieškovai) ir atsakovai K. D. ir A. D., vėliau perleidę J. G.; 3) 2017-03-29 atlikta pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos ekspertizė.Po bylos nagrinėjimo buvo gauti nauji duomenys, kurie atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijus ir sudaro pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12-277/2016 atmetė.Teismas pasisakė, kad pareiškėja prašyme nurodo, kad apie (duomenys neskelbtini) nugriautus ūkinius pastatus sužinojo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-08-19 rašto, tačiau tame pačiame pareiškime pažymėta, kad „bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad gatvėje Senoji buvo daugiau ūkinių statinių ir dalis jų prieš keletą metų buvo nugriauti“, todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kadangi ji buvo bylos nagrinėjimo metu ir pareiškėja apie ją žinojo.Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodomos aplinkybes, kad apie ūkinių statinių, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dislokacijos vietą ji sužinojo iš VĮ „Valstybės žemės fondo“ specialisto A. K. 2016-10-20 parengtos nekilnojamojo turto dislokacijos vietos schemos, o apie tai, kad pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra vienas ir tas pats statinys, sužinojo iš 2017-03-29 ekspertinio tyrimo akto Nr. 108E, sprendė, jog šios aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai – neturi įtakos nei teismo sprendimu jau konstatuotiems faktams ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinei kvalifikacijai, nei įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadai, nei ją pagrindžiantiems faktiniams ir teisiniams argumentams. Teismas nurodė, kad iš prie pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pridėto nekilnojamojo turto dislokacijos vietos schemos matyti, kad pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra skirtingose (duomenys neskelbtini) gatvės pusėse ir kad jų konfigūracija iš esmės skiriasi. Todėl visiškai logiška, kad 2017-03-29 ekspertinio tyrimo akto Nr. 108E išvadoje ekspertas V. Š. konstatavo, kad šie pastatai nėra vienas ir tas pats statinys. Tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybė buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016-01-25 sprendime nurodė, kad „atmeta atsakovų teiginį, kad J. B. buvo parduota ne J. G. vardu šiuo metu įregistruota daržinė, o prie namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno L. M. buvęs ir neišlikęs ūkio pastatas, nes lyginant kadastro bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pagal kuriuos sudaryta 1992-12-17 pirkimo-pardavimo sutartis, su kadastro byloje inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 39-46 b. l.) ūkio pastatų, buvusių (duomenys neskelbtini), apie kurių pardavimą J. B. kalba atsakovai, duomenimis, akivaizdu – tai skirtingi statiniai pagal dislokaciją vietovėje, pasaulio šalių atžvilgiu, dydį, žymėjimą plane ir skirtumai tokie dideli, jog neįtikima, kad rengiant sutartį šie statiniai galėjo būti supainioti“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja J. G. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Ignalinos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12-277/2016, išnagrinėjus bylą ieškovų J. Z., J. B. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad apie (duomenys neskelbtini) kaime nugriautus ūkinius pastatus buvo išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, todėl 2016-08-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas pateiktas teismui neturi jokios reikšmės. Bylos nagrinėjimo metu pakviesti liudytojai patvirtino aplinkybę apie statinių nugriovimą, tačiau atvykę Inspekcijos darbuotojai oficialiai patvirtino statinių nugriovimo faktą bei įvertino greta vykdomas savavališkas statybas, dėl kurių ir buvo griaunami ūkiniai statiniai.Teigia, kad teismas klaidingai interpretuoja bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir liudytojų paaiškinimus apie ūkinius pastatus prie namo (duomenys neskelbtini), kurie buvo neseniai nugriauti. Ji neteigė, kad J. B. įsigijo būtent prie L. M. gyvenamojo namo esantį ūkinį pastatą, kuris šiuo metu yra nugriautas. Bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta prielaida, kad galimai buvo įsigytas vienas iš nugriautų pastatų, kadangi pastatu daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo K. D., J. B. niekuomet nesinaudojo (nuo 1992-12-17 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki mirties), o naudojosi vienu iš nugriautų ūkinių statinių.Pažymi, kad teismas nepasisakė dėl ūkinių statinių dislokacijos vietos schemos, sudarytos VĮ „Valstybės žemės fondo“, ir apie tokią schemą teismui anksčiau žinoma nebuvo. Esant byloje dviejų valstybinių institucijų skirtingiems įrodymams - VĮ „Registrų centras“ pateiktiems statinių išdėstymo planams, o VĮ „Valstybės žemės fondas“ statinių dislokacijos schemoms, teismas šių dviejų skirtingų įrodymų neanalizavo ir neįvertino. Nežinomi argumentai dėl kokių priežasčių teismas mano, kad VĮ „Valstybės žemės fondo“ statinių dislokacijos schema yra netinkamas įrodymas. Nesutinka su teismo išvada, kad šie įrodymai esminės reikšmės bylai neturi.Teigia, kad teismas neišanalizavo pateiktų papildomų dokumentų. Ekspertui V. Š. nebuvo pateikta VĮ „Valstybinio žemės fondo“ apie statinių dislokacijos vietą schema (dokumentai išvardinti ekspertizės akto 3 puslapyje). Eksperto išvada apie statinių netapatumą pateikta vertinant visai kitus dokumentus, apžiūrint ginčo ūkio pastatus natūroje, atlikus pastato matavimus tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad eksperto išvada apie pastato - daržinė ir pastato - ūkio pastato netapatumą padaryta vadovaujantis pateikta schema apie statinių dislokacijos vietą.Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-07-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-498-212/2016, nurodė apie statybinės ekspertizės nebuvimą sprendžiant ar ginčo šalys įsigijo vieną ir tą patį pastatą ar tai buvo du skirtingi statiniai. Pirmosios instancijos teismui pateikus 2017-03-29 ekspertizės aktą su išvada, kuri patvirtina, kad šalys įsigijo du skirtingus pastatus, teismas šios išvados visai nevertino ir nepasisakė dėl kokių priežasčių ji yra atmestina.Atkreipiame dėmesį, kad teismas tiek bylos nagrinėjimo metu 2015-2016 metais, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo vadovavosi vieninteliu įrodymų - tik VĮ „Registrų centras“ kadastrinėse bylose inventorinis bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir inventorinis bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis pastatų išdėstymo schemomis, kurios nėra tapačios, o kitus įrodymus nepagrįstai atmetė. Kadastrinėse bylose esančios pastatų šalių atžvilgiu išsidėstymo schemos nėra ir negali būti vieninteliu įrodymu, kuris nulemia pastato teisinę priklausomybę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. B. prašo atmesti pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.Teigia, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės buvo nagrinėjamos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tiek bendrosios kompetencijos, tiek Vilniaus apygardos administracinės teisenos byloje 2016-11-28 Nr. AB-90037-3-61-3-06042-2015-3 atsakovę atstovavo profesionali advokatė.Pažymi, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-12-277/2016, aiškinosi iš esmės J. B. 1992 m. ir 1995 m. K. D. pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su atsakovu Ignalinos rajono savivaldybe, įvertinęs kadastro bylų inventorinių numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis apie statinių išsidėstymą vietovėje, pasaulio šalių atžvilgiu, sugretinęs šiose bylose ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus statinių matmenis, atsižvelgdamas į liudytojų V. Š., J. Č., A. D. G., S. A. Č., V. J., T. S. ir A. G. parodymus.Nurodo, kad apeliantė siekia byloje suklaidinti teismą, teigdama, kad J. B. buvo parduota ne J. G. vardu šiuo metu įregistruota daržinė, o prie namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno L. M., buvęs ir neišlikęs ūkio pastatas. Ignalinos rajono apylinkės teismas, pagrįstai, atmetė tokį atsakovų teiginį.Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas rėmėsi vien tik prielaidomis, teigdamas, kad pastatų skirtingi unikalūs numeriai ir skirtingi pastatų adresai buvo suteikti vėliau ir dėl to galėjo skirtis. Teismas formuluodamas išvadą dėl ginčo statinio rėmėsi ir VĮ „Registrų centras“ atstovo paaiškinimais, iš esmės tyrė visas byloje esančias aplinkybes dėl ginčo objekto.Pažymi, kad teismas sprendime pasisakė dėl skirtingų ginčo pastatų parametrų, nustatydamas, jog ūkio pastato ir ginčo daržinės parametrų skirtumas yra labai nedidelis, o skirtumai yra susiję su matavimo klaidomis ar skirtingai pasirinktais matavimo taškais.Nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad nėra praleidusi 3 mėnesių termino procesui atnaujinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai A. D., K. D. prašo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti civilinį procesą Ignalinos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12-277/2016.Nurodo, kad sutinka su ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Būtent ūkinių pastatų ekspertizė patvirtino aplinkybes, kad tai du skirtingi ūkiniai pastatai. Pirmos instancijos teismas ekspertizės nagrinėjant bylą neskyrė, nors ginčas vyko dėl to, ar mes ir J. B. įsigijome vieną ir tą patį ūkinį pastatą.Pažymi, kad visuomet laikėsi nuostatos, kad neįsigijo J. B. priklausančio ūkinio pastato, kadangi šio pastato naudotojai buvo tik jie. Teismą galėjo klaidinti ūkinio pastato, priklausančio jiems, ir ūkinio pastato, priklausiusio J. B., padėtis statinių išdėstymo schemose, kurias braižė skirtingi matininkai.Pažymi, kad pareiškėja J. G. prašydama atnaujinti procesą, pagrįstai nurodė ir tą aplinkybę patvirtino 2016-08-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas, kad dalis ūkinių pastatų esančių greta (duomenys neskelbtini) buvo nugriauti. Tarp nugriautų statinių galimai galėjo ir būti J. B. įsigytas ūkinis pastatas, kurio šiai dienai nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau ir - CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12-277/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išimtinumas. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2008; kt.). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).Pareiškėja atnaujinti procesą byloje prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip pagrindas atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką turi atitikti tokius kriterijus: 1) tai aplinkybė, kuri buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) bylos nagrinėjimo metu ta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) pareiškėjui ji tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma, būtų priimtas iš esmės kitoks teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2004; 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-522/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004; kt.). Nauji įrodymai gali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jei jie atitinka reikalavimus, keliamus naujoms aplinkybėms, t. y. įrodymuose fiksuota informacija turi būti naujai paaiškėjusi ir esminė, lemianti kitokio teismo sprendimo, nei yra priimtas byloje, priėmimą. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.Pareiškėja pateiktame prašyme aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11622-779/2012, nurodo gautus naujus įrodymus: 2016-08-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini) kaime savavališkai atlikta rekonstrukcija bei buvo nugriauti ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) gatvėje; 2) 2016-10-20 atsakymą iš VĮ „Valstybės žemės fondo“ dėl ūkinių statinių dislokacijos vietos; 3) 2017-03-29 pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertinio tyrimo aktą. Pareiškėjos teigimu šie po bylos nagrinėjimo gauti nauji duomenys atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijus ir sudaro pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) kaime savavališkai buvo atlikta rekonstrukcija bei buvo nugriauti ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) gatvėje negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, kadangi pati pareiškėja nurodo, jog ji buvo išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu. 2016-08-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte nurodyta, kad pagal Statybos techninį reglamento STR 1.07.01:2010 7 priedo 3 punktą, 6 priedo 6, 7 punktus nesudėtingų pastatų griovimui rašytinis pritarimas griovimo aprašui nebuvo reikalingas. Rašte nėra užfiksuota, kad ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo nugriauti, kiek jų buvo nugriauta, kur jie stovėjo. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, pateiktas raštas jos nurodomų aplinkybių nepatvirtina. Teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl klaidingos pareiškėjos paaiškinimų interpretacijos. Civilinės bylos Nr. 2-12-277/2016 nagrinėjimo metu atsakovai teigė, kad J. B. buvo parduotas prie L. M. gyvenamojo namo buvęs, šiuo metu nugriautas, ūkinis pastatas. Kad J. B. parduotas ūkinis pastatas buvo nugriautas pareiškėja įrodinėja pateikiamais naujais įrodymais, be kita ko, ekspertine išvada.Išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus įrodymus ir civilinėje byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos pateikti duomenys esmingai skiriasi nuo turėtųjų nagrinėjant bylą, ar pateikti nauji įrodymai galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumo. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino pateiktą 2016-10-20 VĮ „Valstybės žemės fondas“ nekilnojamojo turto dislokacijos vietos schemą, tačiau atmestini argumentai, kad apie šiuos duomenis teismui anksčiau žinoma nebuvo. 2016-10-20 VĮ „Valstybės žemės fondas“ nekilnojamojo turto dislokacijos vietos schema ir jame pavaizduotas statinių išdėstymas yra iš esmės tapatus byloje esančiai VĮ „Valstybės žemės fondas“ (duomenys neskelbtini) kaimo ortofografinio žemėlapio ištraukai 2005-2006 m. (II t., 47 l.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad VĮ „Valstybės žemės fondo“ turimi duomenys buvo žinomi ir vertinami bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis įrodymas esminės, lemiančios kitokio teismo sprendimo priėmimą, reikšmės neturi, yra teisinga. Taip pat sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad rengiant ekspertinį aktą buvo pateikta Nekilnojamojo turto dislokacijos vietos schema, kadangi šis dokumentas ekspertinio tyrimo akte nenurodytas. Tačiau atliekant ekspertinį tyrimą buvo pateikta minėta Ortofografinio žemėlapio ištrauka 2005-2006 m., t. y. iš esmės tie patys VĮ „Valstybės žemės fondo“ duomenys. Dėl to, šis apsirikimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ši aplinkybė buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, pagrįstų Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-01-25 sprendimo ištrauka.Apeliantė teigia, jog Panevėžio apygardos teismas 2016-07-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-498-212/2016, nurodė apie statybinės ekspertizės nebuvimą sprendžiant ar ginčo šalys įsigijo vieną ir tą patį pastatą ar tai buvo du skirtingi statiniai, prašydama atnaujinti procesą byloje ji pateikė 2017-03-29 ekspertinę išvadą. Visų pirma pažymėtina, kad specialiųjų žinių turinčio asmens išvados nėra tapačios bylos nagrinėjimo metu atliekamai ekspertizei dėl eksperto nepriklausomumo, galimybės vertinti abiejų šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, o ne vienasmeniškai atrinktus pareiškėjos, sudarymo. Antra - išnagrinėjus bylą gautos specialistų išvados nėra iš esmės naujos ir juolab jomis neatskleidžiami faktai, kurie nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu.Ekspertinio tyrimo išvadoje, nurodyta, jog „tikėtina, kad 1992-10-29 atliktų matavimų schemą nubraižė kitas asmuo, kuris nepaklausęs matininko, kuris tuos statinius buvo matavęs, nusprendė, kad tai turi būti ne prie savivaldybės esantis ūkinis pastatas, o arčiau J. B. gyvenamojo namo esantis statinys. Vadinasi, kitas asmuo nubraižė ūkinio pastato vietą arčiau savininkės gyvenamojo namo“. Akivaizdu, kad ekspertinio tyrimo išvadoje užfiksuoti rezultatai, taip pat remiasi prielaidomis, kurios buvo dėstomos ir bylos nagrinėjimo metu, o ne naujais objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, ekspertinio tyrimo rezultatai pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų vertinimo nesukelia ir nepaneigia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-01-25 sprendimo išvadų, jog tai skirtingi statiniai pagal dislokaciją vietovėje, pasaulio šalių atžvilgiu, dydį, žymėjimą plane ir skirtumai tokie dideli, jog neįtikima, kad rengiant sutartį šie statiniai galėjo būti supainioti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl įrodymų vertinimo pažeidimų, kadangi jie yra deklaratyvūs. Nagrinėdamas prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia ar prašymas paduotas nepraleidus termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir tik atnaujinus bylos nagrinėjimą byla nagrinėjama iš esmės (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs faktinio duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtų, t. y. nenustatęs pagrindo procesui atnaujinti, pagrįstai nesvarstė įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-01-25 sprendimu jau konstatuotų faktų, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados, ją pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų.Teismas taip pat pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, kad pareiškėjos pateikiami nauji įrodymai 2016-08-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas, 2016-10-20 atsakymas iš VĮ „Valstybės žemės fondo“, be kita ko, pateikti praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, ir visiškai pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12-277/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.