Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio dalį (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 ) metams.

2. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 9 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl A. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, 2024 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 357-783 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas aštuntą kartą, yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už labai sunkių nusikaltimų padarymą, organizavo ir dalyvavo nusikalstamame susivienijime. Tris ankstesnius nusikaltimus taip pat įvykdė su nusikaltimų bendrininkais. Teigia, jog šiuo metu yra atsiribojęs nuo neigiamą įtaką darančių asmenų. Nuteistasis ateičiai deklaruoja visuotinai priimtus planus, susijusius su darbinės veiklos realizavimu, savo šeimos rūpinimusi bei tarpusavio santykių gerinimu, tačiau Alytaus kalėjime gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno 2023 m. gruodžio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-60424, kuriame pateikiama informacija, kad nuteistasis propaguoja nuteistųjų subkultūrą, savo veiksmais daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, be to, nuteistasis A. D. ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje nenutraukė artimų ryšių su asmenimis, siejamais su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, laikosi neoficialių nusikalstamo pasaulio subkultūros taisyklių. Nuteistasis anksčiau du kartus yra pažeidęs teismo skirtus apribojimus. Dėl savo padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, tačiau kaltės jausmas nėra gilus. Nepakankamai įvertina savo elgesio pasekmes nusikaltimo aukoms, tačiau iš esmės nusikaltimų nepateisina, suvokia svarbą gyventi pagal visuomenės normas, nors praeityje jų laikytis negebėjo ir siekdamas savų tikslų, vykdydamas nusikaltimus, nepaisė visuotinai priimtinų elgesio normų. Bausmės atlikimo metu buvo baustas 14 kartų, skatintas 15 kartų. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau neigiamai nuteistąjį charakterizuoja. 2024 m. spalio 1 d. nuteistajam buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas dėl pakartotinio lygtinio paleidimo, vertinimo metu rizika išliko vidutinė. Lygtinis paleidimas taikomas tik tada, kai yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankama, akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 13 dienų), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Šio teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad Komisija, įvertinusi nuteistojo A. D. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepagrįstai nusprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme nustatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra. Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog vis dar išlieka du nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo A. D. pastangų sumažinti kriminogeninius veiksnius, atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas vertinat nuteistojo nuostatas aplinkybes: nuteistasis bendrai palaiko visuomenės normas, užsiima prosocialia veikla, diskriminacinių nuostatų jis nereiškia; nuo 2018 m. liepos 2 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; dėl savo padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, iš esmės nusikaltimų nepateisina, suvokia svarbą gyventi pagal visuomenės normas; į savo ateitį žvelgia pozityviai, geba kelti tikslus kaip save realizuoti per veiklas, kurios nepažeidžia įstatymų; nuteistasis pripažįsta, kad jo požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei vertybes yra susijęs su nusikalstamo elgesio raiška ir šį kriminogeninį veiksnį valdo, dalyvaudamas elgesio korekcijos programose. Vertinant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta buvusią neigiamą įtaką iš šalies, supranta problemą, teigia, jog šiuo metu yra atsiribojęs nuo neigiamą įtaką galinčių daryti asmenų, ateičiai deklaruoja visuotinai priimtus planus, susijusius su darbinės veiklos realizavimu, savo šeimos rūpinimusi bei tarpusavio santykių gerinimu; pripažįsta, jog bendravimas su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis jam keldavo problemų, supranta šį kriminogeninį poreikį ir šią problemą sprendė 2024 m. kovo–birželio mėnesiais dalyvaudamas individualioje elgesio korekcijos programoje „Tik tu ir Aš“, programoje dalyvavo noriai, visada atlikdavo paskirtas užduotis, programos metu išryškėjo motyvacija keisti savo elgesį, siekti pozityvių pokyčių savo gyvenime; bausmės atlikimo metu laisvalaikį stengiasi praleisti prasmingai, mokėsi (įgijo penkias specialybes), dirba, užsiima individualia darbine veikla, sportuoja, organizuoja renginius būryje; apibendrinant galima teigti, kad nuteistasis pripažįsta, jog sritis – gyvenimo stilius ir draugai susijusi su jo kriminalinio elgesio raiška, šią problemą sprendžia, dalyvaudamas elgesio korekcijos programose, nurodo apsauginius veiksnius (artimas ryšys su šeima, pozityvus užimtumas) galinčius padėti valdyti šį kriminogeninį poreikį.

Šiame kontekste teismas pažymi, jog nuteistojo kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos valdymo neigiamą dinamiką ankstesnio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo metu lėmė Alytaus kalėjime gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno 2023 m. gruodžio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-60424, kuriame buvo pateikta informacija, jog nuteistasis propaguoja nuteistųjų subkultūrą, savo veiksmais bausmės atlikimo metu daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje nenutraukė artimų ryšių su asmenimis, siejamais su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, laikosi neoficialių nusikalstamo pasaulio subkultūros taisyklių. Tačiau šiuo metu nuo minėtos informacijos gavimo praėjo beveik metai, minėta, kad nuteistasis pripažįsta bendravimo su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis problemą, ją sprendė, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir Alytaus kalėjime pastaruoju metu nėra gauta duomenų apie nuteistojo ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis, pokalbių metu jis bet kokius ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis neigia, ir, kaip jau minėta, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog grėsmės kitiems požymių nenustatyta, nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sprendžia, jog vien tik beveik prieš metus gauta informacija dėl nuteistojo kriminalinių ryšių, šiuo metu neleidžia daryti kitokios išvados dėl jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat pažymima, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, atlikęs 4/5 dalis bausmės, jo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas jau aštuntą kartą ir, be kita ko, anksčiau – 2023 m. balandžio 17 d. nutarimu Komisija buvo nusprendusi nuteistąjį paleisti lygtinai, tuo atveju buvo išlikę tie patys kriminogeniniai veiksniai, po šio Komisijos nutarimo nuteistais nepadarė drausmės pažeidimo, gauta tik pirmiau minėta informacija apie nuteistojo ryšius o, kaip minėta, pastaruoju metu duomenų apie nuteistojo ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis nėra.

Sprendžiant lygtinio paleidimą klausimą, svarbu įvertinti nuteistojo rodytas pastangas keisti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu ir šiame kontekste, be abejonės, nuteistąjį neigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu jis baustas drausmine tvarka 14 kartų. Visgi atsižvelgiama ir į tai, kad nuobaudos negaliojančios, paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta 2015 m. rugsėjo 8 d., po to jis buvo 13 kartų paskatintas už nepriekaištingą elgesį, iš viso paskatintas 15 kartų ir būtina pažymėti, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 15 metų, bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nėra pripažinta nuteistojo kriminogeniniu veiksniu.

Vertinant, ar nuteistasis laisvėje sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, svarbūs kriterijai yra nuteistojo finansinis stabilumas, darbinė motyvacija, socialiniai ryšiai, geros gyvenimo sąlygos laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis A. D. išsprendęs finansines problemas; šiuo metu stebima pakankama motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje tiek bausmės atlikimo metu, tiek laisvėje. Pažymima, kad nuteistasis atlikdamas bausmę dar 2011 m. pareiškė norą mokytis, minėta, kad jis įgijęs net penkias specialybes. 2011 m. jis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą ir vėliau nuolat dirbo, taip pat bausmės atlikimo metu dirbo gerbūvio darbus. Nuteistasis laisvėje turi gyvenamąją vietą, jis gyventų su sutuoktine ir dviem sūnumis, su jais palaiko glaudžius ryšius, taip pat artimai bendrauja su tėvais bei jaunesne seserimi skambindamas telefonu, lankomas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu. Nuteistasis savo santykius su artimaisiais apibūdina kaip palaikančius bei artimus. Jis apie trisdešimt kartų buvo išleistas į trumpalaikes išvykas pas savo artimuosius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam teikiama artimųjų pagalba bei parama gali būti vertinama kaip svarbus veiksnys, galintis palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, nustatytos nuteistojo teigiamos nuostatos į darbą, jo geri socialiniai ryšiai ir gyvenimo sąlygos laisvėje, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, juolab kad gyvenimo sąlygos, ryšiai, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, o ir priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms neturėjimas yra pripažinta apsauginiais veiksniais.

Taigi, nuteistojo elgesio, jo mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo požiūris į resocializacijos procesą ir nustatyti apsauginiai veiksniai, leidžia teismui spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui ir mąstymui turėjo akivaizdų teigiamą poveikį ir taikoma probacija bus sėkminga, nuteistasis visgi sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir aplinkybė, jog nuteistasis bausmę atlieka už kelių, taip pat ir labai sunkių nusikaltimų padarymą. Pagal BVK nuostatas, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kartu gali būti vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau šiuo atveju visuma nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Pažymima ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vadovautis išskirtinai nusikalstamos veikos pavojingumu, kuris jau buvo įvertintas skiriant bausmę, yra neteisinga, nes tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Tokio pagrindo nenumato ir įstatymas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-506-888/2022). Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad nuteistojo nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo požiūris į resocializacijos procesą leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko atitinkamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir pagrįstai galima tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Teismas taip pat pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Pripažintina, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu vyko teigiama linkme ir pagrįstai teigti, jog padaryta jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli, negalima. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai, todėl pirmenybė turi būti teikiama tolesniam pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Dėl išdėstytų motyvų nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas ir nuteistajam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu taikomas lygtinis paleidimas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti nuteistojo A. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 357-783 ir taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam vykdyti probaciją pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui, nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.