Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 28 eurų bauda, taip pat pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 str., minėtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 868 eurų bauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. kovo 28 d. apie 13.15 val. Fabijoniškių g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį LEXUS RX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė pristabdžiusį automobilį MB CLK 200, val. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, J. S., būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nesutinkama su teismo išvadomis, jog iš pateiktos UAB „Bitė“ informacijos apie abonento (duomenys neskelbtini) veikimą matyti, kad autoįvykio metu būtent minėtas abonentas buvo celių galiojimo zonoje, kuri apima įvykio vietą, kas netiesiogiai patvirtina, kad būtent J. S. minėtą dieną buvo minėtoje vietoje. J. S. nurodė, kad minėtas numeris jam nepriklauso, be to, prašė dėl šių aplinkybių apklausti jo žmoną E. S., tačiau teismas šio prašymo netenkino, motyvuodamas vien tik tuo, kad pastaroji yra J. S. sutuoktinė. Teismas taip pat netenkino prašymo apklausti E. S. liudytoja, todėl iš pradžių nebuvo suinteresuotas nustatyti tiesą byloje bei nerinko teisinančių įrodymų. Apelianto teigimu, E. S. taip pat turėjo būti pripažinta nukentėjusiąja ir įtraukta į bylą kaip suinteresuotas asmuo, nes ji yra transporto priemonės LEXUS RX, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl teismas turėjo suteikti jai visas procesines teises, kurios yra suteikiamos nukentėjusiam asmeniui. Šiuo atveju teismas ne tik neinformavo E. S. apie teismo posėdį, bet ir nesuteikė jai galimybės pasisakyti dėl bylos.

Nubaustasis pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma apklausti liudytoju policijos pareigūną R. G., tačiau teismas neužtikrino J. S. teisės užduoti klausimus byloje minėtam liudytojui, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną nutarimą. Be to, teismas nepasisakė dėl byloje esančių transporto priemonės MB CLK 200, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimų ir jų pobūdžio. Taip pat teigiama, kad liudytojo M. V. parodymai patvirtina, jog jis vairavo transporto priemonę ir padarė pažeidimą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas nepagrįstai teisme neapklausė ir E. S..

Be to, pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog teismas ex officio privalo rinkti tiek asmenį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus bei vertinti juos įrodymų kontekste, o abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Esant tik rašytiniams liudytojo M. K. paaiškinimams, pirmosios instancijos teismas privalėjo tiesiogiai teisme apklausti šį liudytoją, kad jis patvirtintų rašte nurodytas reikšmingas bylai aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

M. K. rašte nurodyta, kad J. S. jis pažįsta kaip verslo partnerį. Patvirtina, kad 2014 m. kovo 28 d. susitiko su J. S. Žuravinoje. Tą dieną jis atvažiavo pas M. K. į įmonę, adresu Ziliona Riva 20 ir atliko pirkimą. Tai buvo 12-13 val., jų susitikimas užtruko apie vieną valandą.

E. S. 2014-11-18 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014 m. kovo 28 d. J. S. automobilio LEXUS, v/n (duomenys neskelbtini), nevairavo, nes tuo metu nebuvo Lietuvoje. Tą dieną ji minėtą automobilį apie 8-9 val. perdavė meistrui M. V. tam, kad jis pakeistų šio automobilio padangas. Taip pat paaiškino, kad ji 2014 m. kovo 28 d. naudojosi telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), tą dieną buvo prekybos centre „Senukai“, adresu Laisvės pr., Vilniuje.

Siekiant patikrinti nurodytas aplinkybes, būtina tiesiogiai teisme apklausti minėtus asmenis. Nustatytos abejonės gali būti pašalintos tik įvertinus gautus papildomus duomenis, apklausus šiuos asmenis apylinkės teisme, iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Liudytoju laikytinas asmuo, kuris gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Giminystės ryšiai gali būti traktuojami kaip aplinkybė, kuri kelia abejones dėl tokiais ryšiais susijusio asmens parodymų teisingumo (esant abejonių, duodamus parodymus reiktų vertinti kitų parodymų kontekste), bet tai nėra priežastis, dėl kurios galima būtų atsisakyti apklausti liudytoją.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti abejonių.

LR ATKP 256 str. numato, kas gali būti įrodymais ATP byloje. Nors galutinio įrodymų sąrašo šis straipsnis nenustato, bet įrodymais gali būti duomenys, kuriuos galima patikrinti teisme (pvz. galima išsikviesti ir apklausti protokolą surašiusį pareigūną). Todėl, pasisakant dėl įvykio vietos ypatumų, kokių nors faktinių aplinkybių konstatavimas turėtų būti grindžiamas objektyviais duomenimis, o teisėjo subjektyvia nuomone.

Atsižvelgiant į tai, kad teisingam bylos išnagrinėjimui būtina patikrinti minėtus duomenis, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nusprendus gražinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.