- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-1187-582/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04294-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. už tai, kad ji nepanaudojo tėvų valdžios savo vaiko interesams t.y. todėl, kad E. P. mažametis sūnus (P. P. gim. (duomenys neskelbtini)), 2014-04-25, 17 val., kumštelėjo mažamečiui J. L., pravardžiavo jį, vadindamas „(duomenys neskelbtini)“.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. E. P. pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 181 str. 1 d. ir jai skirta nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
E. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą. Skunde nurodo, jog teismas nevertino byloje surinktų rašytinių įrodymų. Priimant nutarimą buvo remtasi tik vienos pusės liudininkų: J. L., V. L. ir A. J. parodymais. Liudytojos A. J. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, ji pirminėje apklausoje nurodė, kad įvykio dieną, t.y. 2014-04-25, matė, kad P. P. išvadino J. L. „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai sudavė jam. Teismo posėdžio metu ji tvirtino pati nemačiusi, kaip P. P. „sudavė“ J. L. ir tik teismui paklausus pakartotinai teigė, kad prisiminė visgi mačiusi kaip tai įvyko. J. L. negalėjo atsakyti teisme kada gimęs, kokioje mokykloje mokėsi ir kokioje dabar mokysis, nes pakeitė gyvenamąją vietą, bet painiodamas dienas sakė, kada ir kas jam sudavė per veidą. Vadovaujantis tokiais nenuosekliais ir tarpusavyje prieštaraujančiais liudytojos bei kitų asmenų parodymais negalima tvirtinti kad buvo padarytas nusižengimas. V. L. ir J. L. parodymai vertintini kritiškai, kadangi juos sieja giminystės ryšiai, todėl abu galėjo duoti jiems palankius parodymus. Galima daryti prielaidą, kad V. L. kerštavo nurodydama apie padarytą nusižengimą, nes J. L. 2012 m. buvo sužalojęs P. P., buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 2 d., nes asmeniui nėra suėjęs amžius nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, bet nutarta J. L. tėvams taikyti administracinę atsakomybę pagal BK 181 str.
Apeliantė nurodo, jog jos sūnus P. P. paaiškino, kad 2014-04-25 apie 14 valandą grįžo iš mokyklos ir po 10 minučių išvažiavo repetuoti į Vilnių. Liudytojas E. P. paaiškino, jog 2014-04-25 sūnus P. P. buvo mokykloje, po pamokų apie 13-14 valandą važiavo repetuoti į Vilnių, grįžo apie 19-20 valandą. Liudytoja R. B. paaiškino, kad 2014-04-25 apie 15-16 valandą ji buvo pas E. P. namuose. Vakare, apie 17-19 val. iš repeticijos grįžo E. P. vyras su sūnum. Pavalgęs sūnus vėl ėmė repetuoti, o liudytoja išėjo apie 20 valandą. Byloje esanti Lietuvos kamerinio orkestro direktoriaus pažyma taip pat liudija, kad P. P. 2014 m. balandžio 24-25 dienomis dalyvavo repeticijose Vilniuje. Taigi byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia nusižengimo galimybę.
Motyvuojamoji dalis
E. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui tirti iš naujo, kadangi apylinkės teismas priėmė procesinį sprendimą E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir paskyrė nuobaudą – įspėjimą, už tai, kad nepanaudojo tėvų valdžios savo vaiko interesams, nes jos mažametis sūnus 2014-04-25, 17 val., kumštelėjo kitam mažamečiui ir jį pravardžiavo, nevisapusiškai ištyręs bylos duomenis.
ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
E. P. apeliaciniu skundu, ginčija savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tvirtindama, jog teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus bei padarė neteisingas išvadas. Nuo pat pradžių E. P. kaltę neigė nurodydama, jog jos sūnus įvykio metu buvo Vilniuje repeticijoje, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai P. P., E. P., R. B..
Iš bylos duomenų matyti, kad byloje yra raštas, pasirašytas Lietuvos kamerinio orkestro direktoriaus (b. l. 24), jame patvirtinama, kad P. P. 2014 m. balandžio 24-25 dienomis dalyvavo repeticijose Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos kameriniu orkestru. Nors pirmosios instancijos teismas šį raštą vertino, kaip E. P. kaltę pagrindžiantį dokumentą, tačiau su tokiu vertinimu sutikti negalima, priešingai, šis raštas kelia abejones dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nors šis raštas pateiktas ne įstaigos vardu, be įstaigos rekvizitų, antspaudo, tačiau teismas nepanaikino iškilusių abejonių dėl šiame dokumente užfiksuotų aplinkybių.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pagal formuojamą teismų praktiką, medžiagos neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju, 2014-10-29 Kauno apygardos teisme gautas oficialus Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotojos raštas, kuriame nurodoma, kad P. P. 2014 m. balandžio 24-25 dienomis 16-18 valandomis dalyvavo repeticijose Nacionalinėje filharmonijoje (Aušros Vartų g. 5, Vilnius). Siekiant patikrinti nurodytas aplinkybes, būtina tiesiogiai teisme apklausti raštą išdavusį, kitus asmenis galinčius patvirtinti rašte nurodomas aplinkybes, kurios, kaip jau buvo minėta, kelia abejonių dėl administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo padarymo. Nustatytos abejonės gali būti pašalintos tik įvertinus gautus papildomus duomenis, apklausus asmenis apylinkės teisme, iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti nustatytų abejonių. Atsižvelgiant į tai, kad teisingam bylos išnagrinėjimui būtina patikrinti gautus duomenis, skundžiamas Kauno apylinkės nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nusprendus gražinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
E. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.