Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

2018 m. sausio 15 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjos dukra L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Į notarinę kontorą pareiškėja nesikreipė, nes susirgo, ko pasėkoje Prienų rajono apylinkės teismo 2017-01-17 sprendimu buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o to paties teismo 2017-03-08 nutartimi pareiškėjai nustatyta globa, jos dukterėčia I. G. paskirta pareiškėjos globėja ir turto administratore. Kadangi iki šio laiko pareiškėja nėra priėmusi palikimo po dukros mirties, šiuos veiksmus atlieka globėja. Pareiškėjos vyras, o dukros L. M. tėvas A. M., yra miręs (duomenys neskelbtini). Vienintelė giminaitė yra pareiškėjos globėja. Tuo pačiu ji yra ir suinteresuotas byloje asmuo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad pareiškėjos dukros vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: ½ pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3/8 buto su rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamas turtas L. M. vardu yra įgytas pagal 2014-01-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-02-27 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Mirus dukrai, pareiškėja ir toliau liko gyventi jų bute, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo, kiek sveikata leido. Pareiškėjai susirgus, šiuos darbus jos vardu atliko ir atlieka dukterėčia. Tai įrodo, kad pareiškėja naudojasi ne tik savo turto dalimi, bet ir dukros. Tokiu būdu pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikimą, ne tik išvardintą aukščiau nekilnojamąjį turtą, bet ir dukros visus asmeninius daiktus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės I. G. ir advokatė Diana Vaitkevičienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos dukra L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), jos tėvas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina mirties liudijimai: AA Nr. 162223, įrašo Nr. 4759 (b. l. 10) ir AA Nr. 817240, įrašo Nr. 3631 (b. l. 7). Gimimo liudijime Nr. 282, L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas A. M., o motina – A. M. (b. l. 9). Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjos A. M. giminystės ryšys tarp jos ir jos dukros L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjos teisė paveldėti pagal įstatymą. Iš 2017-09-25 gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 1997-01-30 adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad pareiškėjos dukros L. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: ½ pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3/8 buto su rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014-01-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-02-27 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-27).

Pagal 2017-12-11 Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M. pateiktą informaciją, po L. M. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos nėra, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 39).

Prienų rajono apylinkės teismo 2017-01-17 įsiteisėjusio sprendimo kopija bei įsitesėjusia 2017-02-22 nutarties kopija patvirtinama, kad pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 12-14, 15), Prienų rajono apylinkės teismo 2017-03-08 įsiteisėjusios nutarties kopija patvirtinama, kad pareiškėjai nustatyta globa, jos dukterėčia I. G. paskirta pareiškėjos globėja ir turto administratore (b. l. 16-18). Kadangi iki šio laiko pareiškėja nėra priėmusi palikimo po dukros mirties, šiuos veiksmus atlieka globėja I. G..

Į bylą pateiktomis kvitų kopijomis patvirtinama, kad mirus dukrai, pareiškėja naudojasi ne tik savo turto dalimi, bet ir dukros, t. y. pareiškėja ir toliau liko gyventi jų bute, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo, kiek sveikata leido, o pareiškėjai susirgus, šiuos darbus jos vardu atliko ir atlieka dukterėčia (b. l. 28-33).

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 alį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą antros eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po dukros L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė antros eilės įstatyminis atstovas pagal įstatymą – jos motina A. M..

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėja po savo dukros mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. pareiškėja ir toliau liko gyventi jų bute, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo, kiek sveikata leido, o pareiškėjai susirgus, šiuos darbus jos vardu atliko ir atlieka dukterėčia. Faktinis mirusiosios palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad po L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), jos motina pareiškėja A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus rajono aplinkės teismo Varėnos rūmams.