Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1726-340/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
e2A-1726-340/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11261-2020-8-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
Atsakovas
P. G.
Kategorijos
  • 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1726-340/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11261-2020-8-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; (S) 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“ (toliau – UAB „B2Kapital“, ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš P. G. (toliau – atsakovas) 1 276,62 Eur likusių kredito mokėjimų, 813,17 Eur palūkanų, 188,08 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas, 39,39 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio 28 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir P. G. elektroninio ryšio priemonėmis sudarė paskolos sutartį Nr. 2766664, pagal kurią UAB ,,IPF Digital Lietuva“ atsakovui suteikė 1 300 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti per 1440 dienų bei mokėti palūkanas. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, pradinė kreditorė 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutraukė sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusią paskolos dalį bei pateikti reikalavimus dėl sutartyje sulygtų sumų sumokėjimo. 2017 m. spalio 31 d. UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir ieškovė UAB ,,B2Kapital“ sudarė reikalavimo teisių pirkimo sutartį Nr. PR-17-210. Pradinė kreditorė 2018 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovei; atsakovui 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą.

3. Atsakovui P. G. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai palikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini įteiktais praėjus 30 kalendorinių dienų. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai laikytini įteiktais 2020 m. birželio 27 d. Atsiliepimas pateiktas nebuvo; teismas, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, patenkino ieškovės prašymą ir priėmė sprendimą atsakovui už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo P. G. ieškovės UAB „B2Kapital“ naudai 1 276,62 Eur pagal sutartį likusių kredito mokėjimų, 125,69 Eur pelno palūkanų, 39,39 procento dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 402,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 31,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; likusią ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 28 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir P. G. elektroninio ryšio priemonėmis sudarė paskolos sutartį Nr. 2766664, pagal kurią UAB ,,IPF Digital Lietuva“ atsakovui suteikė 1 300 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti per 1440 dienų bei mokėti palūkanas. Teismas sprendė, jog šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). Susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove. Kadangi atsakovas nesilaikė sutartyje šalių suderintos kredito mokesčio mokėjimo tvarkos, teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 276,62 Eur pagrindinės skolos yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas nurodė, kad naujai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vadovaudamasis nurodytu išaiškinimu ir atsižvelgdamas į tai, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir P. G. sudaryta sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 28 d., teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą priteisti 813,17 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. bei priteisė palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 27 d. iki sutarties nutraukimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 28 d., kurios sudaro 125,69 Eur (42,29+41,90+41,50).

7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 188,08 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 20 d. iki 2020 m. balandžio 17 d., taikant 0,05 procentų delspinigių normą, nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašo priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, kurios sudaro 39,39 procento per metus, sprendė, kad kartu ir delspinigių priteisimas nagrinėjamu atveju reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą, todėl reikalavimo dėl 188,08 Eur delspinigių priteisimo netenkino.

8. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl 39,39 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, lygių mokėjimo palūkanų dydžiui, pripažino, kad turi būti taikomos ne 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 39,39 procento dydžio kompensuojamosios palūkanos, todėl ieškovės prašymą priteisti 39,39 procento dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo patenkino, o prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo – atmetė.

9. Vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinęs iš dalies (61,56 procentai), teismas proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 31,40 Eur žyminio mokesčio (51 Eur x 61,56 procentai / 100 procentai).

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Ieškovė UAB „B2Kapital“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į LAT suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Ieškinys buvo pateiktas iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl ieškovė, rengdama ieškinį, negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Analogiškose bylose apeliantei pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinį atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju teismas neprašė patikslinti ieškinio.

Atsiliepimas

10.2. Ieškovė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindimą, nes ieškinys priimtas 2020 m. balandžio 17 d. rezoliucija, pranešimas atsakovui pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas 2020 m. balandžio 21 d., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020 m. gegužės 25 d. Tokiu atveju apeliantė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio pagrindimą ar patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartį, kuri buvo priimta vėliau, nei pateiktas ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacijos dalykas – civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių ieškovo teisę keisti (tikslinti) ieškinio pagrindą ar dalyką procese pirmosios instancijos teisme aiškinimas ir taikymas, bei pirmosios instancijos teismo pareiga nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumus pašalinti (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Tam, kad įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas civilinio proceso normas; jeigu pažeidė, ar šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą dėl procesinių normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliantė skunde nurodė, jog ji pateikė ieškinį iki kasaciniam teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apeliantės įsitikinimu, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį.

14. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014).

15. Taigi pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškovas bet kada gali tikslinti, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes tai sudaro pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės dalyką; vėlesnėje proceso stadijoje ši teisė ribojama siekiant užtikrinti ekonomišką, koncentruotą ir kiek įmanomai greitesnį procesą.

16. Apeliantė nurodė, kad ji neturėjo galimybės pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Pažymėtina, kad ieškinys buvo pareikštas 2020 m. balandžio 17 d., kasacinio teismo nutartis, kuria remiantis teismas netenkino dalies ieškovės reikalavimo dėl pelno palūkanų priteisimo, buvo priimta 2020 m. gegužės 25 d., o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas – 2020 m. liepos 28 d. Duomenų, jog ieškovė po kasacinio teismo išaiškinimo CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka būtų teikusi pareiškimą dėl ieškinio tikslinimo, o teismas būtų apribojęs tokią ieškovės teisę, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas.

17. Apeliantė taip pat nurodo, kad pasikeitus kasacinio teismo praktikai, bylą nagrinėjančiam teismui kilo pareiga nurodyti ieškovei šalinti pareikšto ieškinio trūkumus.

18. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas reglamentuojamas CPK 115 ir 138 straips­niuose. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turi­niui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju ieškinys jo pareiškimo teismui momentu esminių trūkumų neturėjo ir buvo priimtas teisme.

20. Kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nenustato, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų pagal bendrąją taisyklę teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir tik vėliau pastebėjęs jo turi­nio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai prieš tai nustato ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Išaiš­kėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių by­los negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas

21. Nagrinėjamoje byloje po ieškinio priėmimo (2020 m. balandžio 17 d.) 2020 m. gegužės 25 d. buvo priimta kasacinio teismo nutartis, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo suformuluota nauja teisės aiškinimo taisyklė dėl pelno palūkanų priteisimo po kreditavimo sutarties nutraukimo. Tokia situacija negali reikšti, kad ieškinys pareikštas teisme ir priimtas nagrinėti be esminių trūkumų tapo neatitinkančiu ieškinio turiniui keliamų reikalavimų dėl esminių trūkumų; teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui po kasacinio teismo praktikos pasikeitimo nekilo pareiga nustatyti terminą pašalinti pareikšto ieškinio trūkumus ir suformuluoti ieškinio reikalavimą taip, kad jis atitiktų pasikeitusiai kasacinio teismo praktikai; pirmosios instancijos tesimas CPK 115, 138, straipsnių ir 296 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

22. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

23. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje; apeliacinės instancijos tesimas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai) nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

24. Nurodytomis aplinkybėmis apeliantė nesiremia, pagal bylos medžiagą nėra pagrindo pripažinti, kad būtų neatskleista nagrinėjamos bylos esmė arba būtų pagrindas pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

25. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytas argumentas, jog ji, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesinės ir (ar) materialinės teisės normas; apeliantės samprotavimai, jog jai nebuvo sudaryta galimybė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Civilinio proceso kodekso normų, suteikiančių ieškovei teisę tikslinti ieškinio pagrindą ar dalyką, taip pat nepažeidė Civilinio proceso kodekso normų, įpareigojančių suteikti ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, paaiškėjusius civilinės bylos nagrinėjimo metu, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis neužkerta kelio ieškovei pareikšti naują reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui; ieškinio, pareikšto dėl civilinės atsakomybės taikymo pagrindas ir dalykas nesutaptų su šioje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu, nes nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai kildinami iš sutartinių santykių.

27. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

28. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

29. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (ieškovės) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė