Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui D. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Be to, jam elektroniniu paštu išsiųsta nuoroda su prisijungimu į nuotolinį teismo posėdį per Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad T. P., gimęs (duomenys nekelbtini), yra ieškovės L. G. ir atsakovo D. P. sūnus. Šalys nebuvo sudarę santuokos, nuo 2020 m. pradžios gyvena atskirai, šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove. Iki 2022 m. gruodžio mėn. atsakovas teikdavo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog nepilnametis T. P. gyvena su mama, ieškove L. G.. Akivaizdu, kad tarp mamos ir vaiko yra susiklostęs stiprus ryšys, tuo tarpu ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2022 m. gruodžio mėn. su sūnumi nebebendrauja. Išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, ieškovė nepilnamečio sūnaus priežiūrą įgyvendina tinkamai, vaiko gyvenama aplinka atitinka vaiko poreikius, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, todėl pritarė dėl nepilnamečio T. P. gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su juo, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko T. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnui T. P. šiuo metu yra 6 metai. Byloje nėra duomenų apie vaiko sveikatos problemas.

Bylos mežiaga nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, be šalių sūnaus augina (duomenys nekelbtini) gimusią dukrą L. V.. Jos gaunamos pajamas sudaro apie 370 Eur motinystės išmoka. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos vardu įregistruota viena transporto priemonė. Atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Valstybės įmonių „Regitra“ ir Registrų centro duomenimis atsakovas neturi jo vardu įregistruotų transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti suma vaiko išlaikymui yra pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. P. išlaikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme pateikimo dienos (2023 m. liepos 13 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nuo 2022 m. gruodžio 1 d. priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečio sūnaus T. P. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Byloje nustatyta, kad atsakovas sūnui T. P. išlaikymo neteikia nuo 2022 m. gruodžio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašo išlaikymą nepilnamečiui sūnui priteisti nuo 2022 m. gruodžio 1 d., o ieškinys teisme gautas 2023 m. liepos 13 d., laikytina, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui. Vertinant tai, kad šalių sūnaus išlaikymui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. liepos 13 d.) bei nesant pagrindo manyti, kad vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, pripažintina, kad už minėtą laikotarpį atsakovo teiktinas vaikui išlaikymas turėjo sudaryti po 250 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistinas ieškovei 1 858,33 Eur (250 Eur x 7 mėn. + 8,33 Eur x 13 d.) įsiskolinimas.

Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 109 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo žyminis mokestis sudaro 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), o už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 42 Eur (1 858,33 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 216,67 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 219 Eur žyminio mokesčio ir 216,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio T. P., gim. (duomenys nekelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. P., gim. (duomenys nekelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 858,33 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 33 cnt) išlaikymo įsiskolinimą sūnui T. P., gim. (duomenys nekelbtini).

Nepilnamečio vaiko T. P. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 219 Eur (du šimtus devyniolika Eur) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 216,67 Eur (du šimtus šešiolika Eur 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.