- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-1788-324/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. V. V.
- Ieškovas
- K. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16054-752/2017 pagal ieškovo K. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje ieškovo K. A. ieškinį atsakovui R. V. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo R. V. V. 11 584,80 Eur skolos, 8 642 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo ½ 5,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 21 883,80 Eur (11 584,80 Eur skola, 8642 Eur palūkanos, 456 Eur žyminis mokestis, 1200 Eur advokato išlaidos) reikalavimo užtikrinimui. Nurodo, kad reikalavimo suma atsakovui yra didelė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies. Ieškovo reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo kilnojamam ir nekilnojamam turtui ne didesnei kaip 20 226,80 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o neužtenkant ar nesant šio turto, likusią reikalavimo sumą užtikrino atsakovo piniginėms lėšoms ne didesne kaip 20 226,80 Eur suma, priklausančia atsakovui ir esančiai pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu bei paliekant lėšų atsakovo pragyvenimui. Sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Ieškinio reikalavimų suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui santykinai didelė. Įvertinęs ieškovo išdėstytas aplinkybes, skolos negrąžinimo laikotarpį, teismui neturint duomenų apie tikslią atsakovo turtinę padėtį, laikė pakankama tikimybe, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Nurodytos vidutinės turto vertės neatitiko realios atsakovui priklausančio turto vertės, todėl areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą jo nekonkretizuojant.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas ar kyla grėsmė, jog teismo sprendimas taps neįvykdomas, patenkinus priešieškinio reikalavimus. Vien tik didelės ieškinio sumos aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas yra sąžiningas, nesiėmė ir neketina imtis jokių veiksmų, kuriais slėptų savo turtą ar kitaip siektų apsunkinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas atsakovo nesąžiningumo nenustatė. Turto areštas apsunkina atsakovo teisę naudotis turtu, gauti iš jo pajamas. Atsakovo finansinė padėtis gera, o ieškinio suma jam objektyviai nėra didelė. Teismas nevertino atsakovo valdomo turto vertės, aplinkybių, jog nėra vykdomi jokie išieškojimai iš jo turto, turtas nėra areštuotas, atsakovo atžvilgiu nėra pareikšta ieškinių teismuose. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro daugiau kaip 85 680 Eur, ji keturis kartus viršija ieškinio sumą. Nors dalis turto įkeista, jis nėra areštuotas ir nesudaro pagrindo abejoti atsakovo gebėjimu vykdyti prievoles. Turto areštas pats savaime turto kiekio ar vertės nepadidina.Preliminariai įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus nėra pagrindo teigti, kad tikėtinai gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Ieškovo nurodoma paskola atsakovui nebuvo suteikta, ieškovas niekada nesikreipė į atsakovą dėl ieškinyje nurodytos tariamos skolos grąžinimo. Raštelis nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui, jame nėra padaryta įrašo apie pinigų perdavimą atsakovui.
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovas pateikė atsakovo ranka rašytą skolos raštelį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.Atsakovo didžioji turto dalis yra įkeista, jis turi įsipareigojimų bankams, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto dalies areštą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio reikalavimą teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia ieškinį grindžiančius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes. Klausimo dėl laikinosios apsaugos taikymo sprendimo metu nebuvo akivaizdžių faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Tuo remiantis atmestini argumentai apie ieškovo reikalavimo tikėtiną nepagrindimą. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma yra 20 226,80 Eur. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. V., bylos Nr. 2-1028/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Magdelenas“, UAB „Galinta ir partneriai“ v. UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B. , D. B. , UAB „Tigro šuolis“, bylos Nr. 2-971/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Informacijos saugumo agentūra“ v. UAB „Ikolta“, bylos Nr. 2-882/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Apeliantas, remdamasis rungimosi principu, turi teisę pateikti įrodymus, kad ieškinio suma jo atžvilgiu pagal turimo turto vertę, pajamas ar įsipareigojimus nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „DNB lizingas“ v. UAB „Transports Padrosa“, „Transports Padrosa SA“, byloje Nr. 2-594/2012 dėl skolos priteisimo). Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Apeliantas teigia, kad jo finansinė padėtis gera, pateikė duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą (tris žemės sklypus, du gyvenamuosius namus), tačiau šie duomenys jo teiginio nepatvirtina. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, apeliantui priklausantys du žemės sklypai ir gyvenamasis namas yra apsunkinti hipoteka. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jam priklausančios sumos atlyginimą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusia suma galėtų būti tenkinami kitų kreditorių (ieškovo) reikalavimai. Be to, priverstinio turto realizavimo atveju suma, gauta pardavus turtą, gali būti žymiai mažesnė nei apskaičiuotoji jo rinkos kaina. Apeliantas nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas ir turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kurių pagrindu teismas galėtų sutikti, jog reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, ir tokiu būdu paneigti objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių duomenų nesant sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad fiziniam asmeniui pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o tai objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Jei ieškinio kaina apeliantui nėra didelė, yra galimybė ginčijamą sumą – 20 226,80 Eur – įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą, kas sudarytų pagrindą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nepagrindė argumentų, kad turto areštas apsunkina jo teisę naudotis turtu, gauti iš jo pajamų. Pirmosios instancijos teismas uždraudė areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti ir mažinti turto vertę, tačiau teisė naudotis turtu apeliantui nėra apribota. Apeliantas nemotyvavo, kaip turto areštas jam kliudo gauti pajamų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikyta laikinoji apsauga yra ekonomiška, atitinka šalių interesų pusiausvyros principą. Piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą, jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus, todėl ieškovo reikalavimams užtikrinti pagrįstai nutarta pirmiausiai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį ieškinio sumos vertės turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai –atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ ar trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog apeliantas, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apelianto argumentai dėl ieškinio pagrįstumo (piniginių lėšų negavimą) išsamiai įvertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių santykiai sureguliuojami laikinai iki teismas priims galutinį sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo išsprendimui aktualias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, ieškinio sumą, pagrįstai areštavo jos dydžio atsakovo turto ir piniginių lėšų dalį. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.