Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2S-610-565/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2S-610-565/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00682-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
A. K., V. K., I. K., A. B., O. B.
Atsakovas
UAB „Nekilnojamojo turto fondas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-610-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00682-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K., V. K., I. K., A. B., O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio dėl servituto nustatymo, pareikšto atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai A. K., V. K., I. K., A. B., O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, prašydami nustatyti neterminuota?, atlygintina? servituta? (kelio servituta? su teise vaz?iuoti transporto priemone?mis ir naudotis pe?sc?iu?ju? taku) žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), vies?pataujanc?iu?ju? daiktu?: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atz?vilgiu; priteisti atsakovei uz? nustatyta? kelio servituta? 8 600 Eur kompensaciją; priteisti ies?kovu? patirtas byline?jimosi is?laidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog ies?kovams bendrosios daline?s nuosavybe?s teise priklauso dvides?imt du z?eme?s sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Z?eme?s sklypai buvo suformuoti padalijus z?eme?s sklypa?, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal detalu?ji? plana?, kuris buvo patvirtintas Vilniaus savivaldybe?s tarybos 2017-06-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Ies?kovai siekia nustatyti kelio servituta? patekti i? devyniolika z?eme?s sklypų. Kelias privaz?iavimui prie z?eme?s sklypu?, priklausanc?iu? ies?kovams, yra numatytas nuo (duomenys neskelbtini) gatve?s per gretima? suprojektuota? z?eme?s sklypa?. Gretimas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, buvo padalintas i? trylika z?eme?s sklypu?, kuriu? paskirtis - gyvenamiems namams statyti. Padalijimo projekta? (detalu?ji? plana?) patvirtino Vilniaus savivaldybe?s taryba 2015-05-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Ies?kovai s?iuo metu neturi galimybe?s privaz?iuoti, prieiti i? savo privac?ius z?eme?s sklypus kitaip, kaip tik per gretima? UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ nuosavybe?s teise valdoma? z?eme?s sklypa?. Atsakovė kategoris?kai nesutinka de?l servituto nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovams nustatė terminą iki 2020 m. kovo 23 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai nesuformulavo ieškinio reikalavimo – nenurodė, kur, kokios apimties servitutą prašo nustatyti, nepateikė minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Prašomas nustatyti kelio servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema). Ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuri yra būtinoji ieškinio dalis. Taigi, ieškovai turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokiuose žemės sklypuose, kokio dydžio, pagal kokį planą (rengėjas, data), kokiais taškais apibrėžtą servitutą (nurodant jų koordinates) prašo nustatyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovai A. K., V. K., I. K., A. B. ir O. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1. ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką - nustatyti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotą, atlygintiną servitutą (kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku) (tarnaujantis daiktas), nurodė sklypo plotą – 0,2417 ha, bei pateikė žemės sklypo planą;

5.2. ieškovai prašo nustatyti servitutą visam žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui), nes šis žemės sklypas yra suformuotas kaip kelias;

5.3. atsakovės žemės sklypas suformuotas pagal tiksliuosius kadastrinius matavimus. Rengti naują žemės sklypo planą netikslinga, nes jis bus identiškas jau parengtam planui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimo institutą taikymo klausimai.

8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

9. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai).

10. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

11. Kreipiantis į teismą ieškinyje dėl servituto nustatymo turi būti išdėstyti būtinieji elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas, nurodyti faktinį ieškinio pagrindą patvirtinantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai). Faktinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro aplinkybės, kad ieškovo daiktas yra viešpataujantysis, o atsakovo žemės sklypas turi tapti tarnaujančiuoju. Ieškinyje būtina nurodyti ir pagrįsti, kodėl viešpataujančiojo daikto tinkamam naudojimui būtina nustatyti servitutą tarnaujančiuoju tapsiančiame žemės sklype.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovai nesuformulavo ieškinio reikalavimo – nenurodė, kur, kokios apimties servitutą prašo nustatyti, nepateikė minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tai yra nepateikė žemės sklypo plano, pagal kurį prašo nustatyti servitutą.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis yra iš esmės nepagrįsta. Įvertinus ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodytus reikalavimus (dalyką), kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog, esant pirmosios instancijos teismo nustatytiems trūkumams, ieškinys negali būti nagrinėtinas teisme.

14. Iš pateikto ieškinio matyti, jog ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – nustatyti neterminuotą, atlygintiną servitutą (kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2417 ha (tarnaujantis daiktas). Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė šio žemės sklypo planą (ieškinio priedas Nr. 7), kuriame žemės sklypas yra apibrėžtas koordinatėmis. Iš pateikto žemės sklypo (kurį prašoma suvaržyti servitutu) plano matyti duomenys apie servituto dydį, konfigūraciją, dislokaciją. Ieškovai prašo nustatyti servitutą visam žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui), nes šis žemės sklypas yra suformuotas kaip kelias. Taigi, ieškovų nurodytas ieškinio dalykas yra pakankamai aiškus ir apibrėžtas, grindžiamas pateiktu žemės sklypo, kurį prašoma suvaržyti servitutu, planu, o taip pat detaliaisiais planais, ištrauka iš kadastro žemėlapio bei kitais rašytiniais įrodymais. Ieškinyje ieškovai nurodė atlygintino servituto kompensavimo būdą bei įrodinėja, jog nenustačius prašomo kelio servituto, ieškovai negali patekti į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) esamais keliais. Įvertinus ieškovų pateiktus procesinius dokumentus ir jų priedus, pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūčių priimti ieškinį ir ruoštis bylos nagrinėjimui.

15. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Minėta, jog kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėtų, kad ieškovų pateikta servituto schema ar planas nėra aiškūs arba trūksta tam tikrų duomenų, teismas, vykdydamas CPK 8 straipsnyje užfiksuotą kooperacijos principą, gali pasiūlyti ieškovams pateikti papildomus įrodymus. Formalizuojant tiek pateikiamų procesinių dokumentų, tiek jų priedų turinį, kurie gali būti ištaisomi proceso metu, ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

16. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir ieškovų A. K., V. K., I. K., A. B., O. B. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Rūta Burdulienė