Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3332-1119/2021 pagal pareiškėjos B2Kapital, UAB pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims – skolininkui G. G., skolininko sutuoktinei – V. G., antstoliui A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Byloje nustatyta, kad antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. 2016-01-18 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo priverstinį 7866,00 Eur skolos ir 57,01 Eur notaro išlaidų išieškojimą iš skolininko G. G. išieškotojo UAB „AG Verslas“ naudai (vykd. b. 1, 4–6 l.). Taip pat antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019-11-13 teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo priverstinį 3300,71 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko G. G. išieškotojo B2Kapital, UAB naudai (vykd. b. 1–6 l.). G. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad V. G. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. G., tretiesiems asmenims UAB „Mogo LT“, UAB „Sotero LT“, UAB „Gelvora“, UAB „AG Verslas“, UAB „B2Kapital“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, antstoliams A. B., R. K., A. L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo. Šiaulių apylinkės teismas 2021-04-22 nutartimi netenkino V. G. prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti G. G. skolos išieškojimą iš V. G. darbo užmokesčio antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant antstolį atšaukti darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) išmokėjimo V. G. sustabdymą bei panaikinti darbo užmokesčio areštą, tačiau taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo G. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. G., M. G., ir A. G., po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

11. Skolininkas nuolatinių darbo pajamų neturi, jo vardu yra registruotos (duomenys neskelbtini) transporto priemonės. Skolininko sutuoktinė V. G. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, Sodra duomenimis vidutinės jos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1082,00 Eur, jos vardu yra registruotos (duomenys neskelbtini) transporto priemonės. Sutuoktiniams nuosavybės teise po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau šiam nekilnojamajam turtui taikomas areštas. V. G. vardu yra registruota nuosavybės teisė į santuokos metu įgytą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis 2021-01-07 patvarkymu dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė V. G. piniginių lėšų, gaunamų iš (duomenys neskelbtini), išmokėjimą bei išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolis 2021-03-02 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.

12. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad jos ir skolininko G. G. santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūkę, jie negyvena kartu ir bendro ūkio neveda, G. G. neteikia išlaikymo trims nepilnamečiams vaikams yra išvykęs į užsienį. Apeliantė nurodo, kad yra pradėjusi ruošti dokumentus santuokos nutraukimui, yra pateikti užklausimai antstoliams apie iš G. G. vykdomus išieškojimus ir jų pagrindą, todėl prievolių kreditoriams paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

15. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

16. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejai.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus ir, kad santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Nors apeliantė teigia, kad sutuoktiniai kartu negyvena, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad santuoka nutraukta. Iš tiesų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantė V. G. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo, tačiau procesinis teismo sprendimas nėra priimtas. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti sutuoktinio – skolininko skolų išieškojimą, yra pagrįstos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną, t. y. 2021 m. kovo 8 d., skolininkas G. G. ir suinteresuotas asmuo V. G. yra sutuoktiniai, duomenų apie jų santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nebuvo pateikta, todėl jų turtui pagrįstai taikytas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, atitinkamai teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl skolininko G. G. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

18. Apeliantė teigia, kad ji nebuvo informuota apie G. G. skolą, taip pat nebuvo informuota apie šios skolos išieškojimą, nebuvo įtraukta į bylą dėl skolos priteisimo, jai nebuvo žinoma net apie bylos dėl skolininko turto dalies jos pajamose nustatymo nagrinėjimą teisme. Šiuos apeliantės argumentus teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

19. Visų pirma, teismas 2021-03-03 apeliantę informavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismo pranešime ir atskirajame skunde nurodytas suinteresuoto asmens V. G. adresas sutampa. Antra, pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl apeliantės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu nėra teisiškai reikšmingi šiai bylai. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nepriklausomai nuo to, kad tai yra asmeninė skolininko prievolė, ar apie šią prievolę sutuoktinė nebuvo informuota, už ją skolininkas atsako asmeniniu turtu arba jam tenkančia dalimi bendrajame turte, kai nepakanka skolininko asmeninio turto.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.