Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad ji būdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pirmininke ir juridinio asmens interesus atstovaujančiu subjektu, nesudarė darbo sutarčių su darbuotoja A. K. ir taip pat nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos įdarbinimą (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nors minėta darbuotoja laikinai ėjo pirmininkės pareigas nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. ir faktiškai dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)), įm. kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Leisdama darbuotojai dirbti ankščiau nei yra sudaryti darbo santykiai ir pranešta VSDFV teritoriniams skyriui, S. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 str., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 p., ir padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinio nusižengimo protokole S. B. nurodė, kad sutinka su administraciniu nusižengimu (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) (toliau – DK) nebenumato nelegalaus darbo sąvokos. Šiuo metu nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (2 dalis). Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad S. B. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo įrodyta visiškai. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. B., būdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pirmininke ir juridinio asmens interesus atstovaujančiu subjektu, nesudarė darbo sutarčių su darbuotoja A. K. ir taip pat nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos įdarbinimą (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nors minėta darbuotoja laikinai ėjo pirmininkės pareigas nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. ir faktiškai dirbo (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)), įm. kodas (duomenys neskelbtini), naudai, apie jos įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius rašytinių darbo sutarčių. Tokiu būdu S. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tokia S. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad ji prisipažino padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį - padarytas vienas neatsargus nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nusižengimo padarymo aplinkybes – nelegaliai įdarbintas vienas asmuo, pažeidėjo asmenybę – nebausta už analogiškus administracinius nusižengimus, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgia į tai, jog S. B. nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl administracinio nusižengimo, į tai, kad ji ilgą laikotarpį sirgo ir jai buvo atlikta širdies operacija, byloje esantis medicininis išrašas patvirtina jos nurodomas aplinkybes (b.l. 40), dėl kurios ji jokių darbinių veiksmų negalėjo atlikti.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti S. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl jai skirtina mažesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje kitiems juridinių asmenų atsakingiems asmenims numatyta minimali bauda, tai yra 200 eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, jai paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 21135435135, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.