- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1388-253/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00662-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. B., I. B.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo E. K. ieškinį atsakovams R. B. ir I. B. dėl nuostolių atlyginimo ir atleidimo nuo prievolės ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. pateikė ieškinį atsakovams R. B. ir I. B. dėl nuostolių atlyginimo ir atleidimo nuo prievolės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo E. K. ieškinį atsakovams R. B. ir I. B. dėl nuostolių atlyginimo ir atleidimo nuo prievolės ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, jog ieškinio reikalavimais prašoma priteisti 16 472,13 Eur išieškotų palūkanų kaip nuostolius pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir atleisti ieškovą nuo palūkanų mokėjimo pagal tą pačią taikos sutartį.
4. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp šalių dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nustatytas skolos mokėjimo grafikas bei palūkanos. Nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsigaliojo.
5. Teismas nurodė, jog ieškovo nurodytas ieškinio dalykas dėl nuostolių atlyginimo nekeičia aplinkybės, kad ieškovas pirmu reikalavimu siekia prisiteisti pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas priskaičiuotas ir išieškotas palūkanas, vadinasi, reikalavimas kildinamas iš taikos sutarties sąlygų, siekiant pakeisti sąlygas dėl palūkanų skaičiavimo ir išieškojimo.
6. Teismas nusprendė, kad antras keliamas ieškinio reikalavimas atleisti ieškovą nuo palūkanų mokėjimo pagal tą pačią taikos sutartį patvirtina aplinkybę, kad ieškovas siekia pakeisti taikos sutarties sąlygas dėl palūkanų skaičiavimo.
7. Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo negali būti nagrinėjami teisme, nes taikos sutartis yra įsiteisėjusi ir jos sąlygos nebegali būti keičiamos.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas į taikos sutartį patvirtinusį teismą gali kreiptis tik dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas E. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. K. ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neįsigilino į ieškinio pagrindą sudarančias ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimų esmę, ieškinyje nurodytą teisinį reglamentavimą, todėl padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas siekia pakeisti teismo nutartimi patvirtintos 2017 m. vasario 8 d. taikos sutarties sąlygas.
9.2. Po nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų ieškovui sukliudyti įvykdyti taikos sutarties sąlygas ir tai jiems pavyko – dėl atsakovų tyčinių veiksmų ieškovas neturėjo galimybės pagal taikos sutartį atsiskaityti su atsakovais, dėl to esant praleistam atsiskaitymo terminui jam imtos skaičiuoti palūkanos, lėmusios ieškovo patirtus nuostolius, dėl kurių priteisimo iš atsakovų jis kreipėsi su ieškiniu į teismą.
9.3. Iš ieškinyje itin detaliai atskleistų aplinkybių, pateiktų įrodymų matyti, kad aplinkybės, kuriomis ieškovas remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, atsirado po 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties pasirašymo. Ieškovas, priešingai, nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, nesiekia pakeisti taikos sutarties sąlygų, o reikalauja atleisti jį nuo civilinės atsakomybės už taikos sutartyje nustatytu terminu (iki 2017 m. liepos 31 d.) neįvykdytos prievolės, nes ji buvo neįvykdyta dėl pačių atsakovų kaltės, jiems sąmoningai savo tyčiniais veiksmais, iš savanaudiškų motyvų bei siekiant asmeninės naudos sudarius kliūtis ieškovui laiku įvykdyti prievolę – iki 2017 m. liepos 31 d. sumokėti atsakovams skolą. Ieškovas negalėjo įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditorių bendradarbiavimo su skolininku.
9.4. Šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, iš kurios joms atsirado sutartyje nustatytos prievolės, už kurių nevykdymą šalims taikoma civilinė atsakomybė. Tai, kad ši civilinė sutartis buvo patvirtinta teismo ir įgijo teismo sprendimo galią, nekeičia abiejų sutarties šalių nustatytų pareigų vykdant šią sutartį, o juo labiau nenaikina atsakovų (kreditorių) atsakomybės ir nešalina ieškovui teisės ir galimybės, esant kreditorių kaltei, kreiptis į teismą dėl skolininko (ieškovo) atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymu, dėl skolininko atleidimo nuo atsakomybės, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
9.5. Atsakovai pažeidė pagrindinius iš jų su ieškovu sudarytos taikos sutarties kylančių prievolių vykdymo principus – ne tik dėl taikos sutarties vykdymo nebendradarbiavo, nesikooperavo su ieškovu, nesiekė, kad sutartis būtų įvykdyta kuo ekonomiškiau, ne tik nesielgė sąžiningai, tačiau sąmoningai savo tyčiniais veiksmais, vedini savanaudiškų motyvų bei siekdami asmeninės naudos, ėmėsi priemonių tam, kad sukliudytų ieškovui taikos sutartyje numatytais terminais įvykdyti prievolę sumokėti skolą. Dėl tokių atsakovų (kreditorių) tyčinių veiksmų ieškovas prarado objektyvią galimybę laiku įvykdyti savo iš taikos sutarties kylančias prievoles, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl jo, kaip skolininko, atleidimo nuo atsakomybės.
9.6. Teismo nurodymas, jog ieškovas į taikos sutartį patvirtinusį teismą gali kreiptis tik dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos, nepagrįstas ir prieštarauja paties teismo cituojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai apie tai, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti tik procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, o juo labiau naudojantis šiuo institutu nėra galimybės spręsti dėl skolininko atleidimo nuo atsakomybės, nes toks skolininko reikalavimas pagal minėtas teisės normas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo E. K. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir atleidimo nuo prievolės ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.
14. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.
15. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovų I. B., R. B. solidariai ieškovo naudai 16 472,13 Eur sumokėtų palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) atleisti ieškovą nuo palūkanų I. B. ir R. B. pagal 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartį mokėjimo. Šiuos reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad dėl ieškovo prievolės pagal taikos sutartį sumokėti visą skolos sumą iki 2017 m. liepos 31 d. neįvykdymo egzistuoja atsakovų kaltė, t. y. taikos sutarties sąlyga nebuvo įvykdyta išimtinai dėl atsakovų tyčinių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kuria atsisakė priimti ieškinį, nurodė, jog ieškovas siekia pakeisti taikos sutarties sąlygas. Konstatavo, kad reikalavimai dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo negali būti nagrinėjami teisme, nes taikos sutartis yra įsiteisėjusi ir jos sąlygos nebegali būti keičiamos. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.
17. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismas neįsigilino į ieškinio pagrindą sudarančias ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimų esmę, ieškinyje nurodytą teisinį reglamentavimą, todėl padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas siekia pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Teigia, jog, priešingai, nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovas nesiekia pakeisti taikos sutarties sąlygų, o reikalauja atleisti jį nuo civilinės atsakomybės už taikos sutartyje nustatytu terminu (iki 2017 m. liepos 31 d.) neįvykdytą prievolę, nes ji buvo neįvykdyta dėl pačių atsakovų kaltės, jiems sąmoningai savo tyčiniais veiksmais, iš savanaudiškų motyvų bei siekiant asmeninės naudos sudarius kliūtis ieškovui laiku įvykdyti prievolę – iki 2017 m. liepos 31 d. sumokėti atsakovams skolą.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 šalys 2017 m. vasario 28 d. sudarė taikos sutartį, kurioje šalys išsprendė ginčą dėl ginčo skolos, susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio, nustatė mokėjimo grafiką. Ši taikos sutartis buvo pateikta teismui tvirtinti. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi šalių pasirašyta taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla pagal ieškovų R. B. ir I. B. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo nutraukta. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 15 d. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, jog atsakovas E. K. ir ieškovai I. B. ir R. B. pareiškia, jog bendra atsakovo skola ieškovams šios sutarties sudarymo metu yra 195 888,64 Eur. Taikos sutarties 2 puntu šalys susitarė dėl šios Taikos sutarties 1 punkte nurodytos skolos mokėjimo būdo: 50 000 Eur – iki 2017 m. liepos 31., 50 000 Eur – iki 2017 m. gruodžio 31 d., 50 000 Eur – iki 2018 m. liepos 31 d. ir likusius 45 888,64 Eur – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, jog nuo 2017 m. liepos 31 d. už naudojimąsi ieškovų I. B. ir R. B. pinigais atsakovas E. K. papildomai įsipareigoja mokėti ieškovams 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo likusios atsiskaityti dalies iki visiško atsiskaitymo. Atsakovas patvirtina, jog jam yra žinoma, kad šiame straipsnyje aptartos palūkanos nėra įskaičiuotos į Sutarties 2 straipsnyje aptartus mokėjimus ir yra mokamos atskirai. Taikos sutarties 5 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei E. K. sumoka visą 195 888,64 Eur sumą iki 2017 m. liepos 31 d., jis atleidžiamas nuo prievolės mokėti palūkanas. Tuo atveju, jei E. K. iki 2017 m. liepos 31 d. negrąžina visos 195 888,64 Eur sumos, E. K. privalės ieškovams sumokėti 5 procentus metinių palūkanų už laikotarpį nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki 2017 m. liepos 31 d., o kitu skolos grąžinimo laikotarpiu taikomas šios sutarties 3 punkte numatytas 6 procentų metinių palūkanų dydis. Taikos sutarties 6 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei atsakovas E. K. pažeidžia šioje Sutartyje aptartą 195 888,64 Eur skolos grąžinimo tvarką be atskiro ieškovų raštiško sutikimo, t. y. vėluoja sumokėti daugiau nei 20 (dvidešimt) darbo dienų, ieškovai įgyja teisę reikalauti iš atsakovo nedelsiant grąžinti visą likusią skolą (kuri nėra grąžinta iki pažeidimo dienos). Šalys sutaria, jog tokiu atveju ieškovų pasirinktas antstolis šios sutarties pagrindu turi teisę ieškovų prašymu pradėti visos iki to laiko jiems atsakovo negrąžintos skolos priverstinio išieškojimo procedūrą. Šalys pareiškė, kad, įsigaliojus šiai taikos sutarčiai, tarp jų kilęs teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 bus visiškai ir galutinai išspręstas. Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinoma, jog, šiai taikos sutarčiai įsigaliojus, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą bylos šalys nebeturės teisės, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje (Taikos sutarties 8 punktas). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga.
19. Pažymėtina, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei negali būti revizuojama ar modifikuojama kitaip, nei numatyta įstatymo.
20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama tik civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir kitose kasacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl galimybės vienašališkai ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011). Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo patvirtina taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis arba taikant proceso atnaujinimo institutą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad civilinėje byloje teismo patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama kitoje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka, o gavęs tokį ieškinį teismas turi atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-516/2016).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikštą ieškinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo situacijos vertinimu, jog ieškinio reikalavimais prašoma priteisti 16 472,13 Eur išieškotų palūkanų kaip nuostolius pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir atleisti ieškovą nuo palūkanų mokėjimo pagal tą pačią taikos sutartį.
22. Reikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir atleidimo nuo prievolės, ieškovas iš esmės siekia pakeisti teismo patvirtintą taikos sutartimi savo prisiimtą prievolę – esant numatytoms sąlygoms pakeisti taikos sutarties sąlygas dėl palūkanų skaičiavimo ir prisiteisti pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas priskaičiuotas ir išieškotas palūkanas. Vadinasi, ieškovas ieškiniu siekia nuginčyti jo paties kitoje civilinėje byloje sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutarties dalį, tokiu būdu siekia peržiūrėti (spręsti iš naujo) tarp šalių kilusį ginčą dėl jų sudarytos taikos sutarties.
23. Ginčo materialusis santykis civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 buvo kildinamas iš negrąžintos paskolos sumos, kaip minėta pirmiau, tarp šalių buvo sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, o tai reiškia, kad ieškovo prašomas taikyti gynybos būdas – priteisti 16 472,13 Eur išieškotų palūkanų kaip nuostolius pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir atleisti ieškovą nuo palūkanų mokėjimo, iš esmės sukelia tokias pat teisines pasekmes – ieškovo prašymą taikos sutartimi išspręstą klausimą dėl palūkanų mokėjimo nagrinėti pakartotinai. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nors lingvistiškai ieškinio dalykas bylose nėra tapatus, jo turinio aspektu ginčas dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo pagrindo yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Taikos sutartyje sureguliavus šalių santykius, taip pat ir dėl palūkanų mokėjimo pagrindo bei dydžio, jų keitimo klausimas ieškinio teisenos tvarka negali būti sprendžiamas dėl pirmiau paminėtų argumentų.
24. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir atleidimo nuo prievolės, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apelianto ieškinio priėmimo klausimą, t. y. pagrįstai atsisakė priimti šį ieškinį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.