Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji D. N. ir P. Ž. 2018 m. vasario 17 d., apie 13 val. viešoje vietoje – ant Angininkų ežero, esančio Alytaus r., Simno sen., Angininkų k., kartu veikdami, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ­kitų asmenų akivaizdoje, iš asmeninių paskatų prikibo prie nukentėjusiojo L. T. ir jo atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą, o būtent: D. N. suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o P. Ž. sugriebdamas nukentėjusįjį už rankų žastų ir pargriaudamas jį ant ledo, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldami L. T. fizinį skausmą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, kraujosruvos ir nubrozdinimo apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. N. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad vasario 17 d., ryte kartu su P. Ž., K. Ž. ir M. Ž. atvyko ant Angininkų ežero ledo gaudyti uodo trūklio lervų. Atvykę trise išgėrė butelį degtinės. Išgėrę degtinę pamatė, kad netoliese uodo trūklio lervas gaudo iš matymo pažįstamas vyriškis, kaip dabar žino, Ž. J.. Kartu su P. Ž. priėję prie jo pradėjo aiškintis, kodėl jis važinėja po svetimas parduotuves ir pardavinėja uodo trūklio lervas. Ž. J. jiems paaiškino, kad pardavinėja ne jis, o jo pažįstamas L. T., kuris tuo metu žvejojo maždaug už kelių šimtų metrų. Ž. J. paskambino L. telefonu ir pakvietė ateiti pasikalbėti. Nukentėjusysis atėjo susierzinęs, priešiškai nusiteikęs, jų atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, todėl supykęs dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, pirmas abejomis rankomis jį pastūmė į krūtinės sritį, antrą kartą stumiant, ranka praslydo, todėl kumščiu pataikė į veidą. Šiuo smūgiu prakirto nukentėjusiajam lūpą. Tuomet nukentėjusysis susikibo su P. Ž., abu nugriuvo ant ledo, kelis kartus susikibę persivertė vienas per kitą. Priėjęs prie besivartančių, atplėšė vieną nuo kito ir juos išskyrė. Smūgių kojomis nukentėjusiajam nesudavė. Jis tą dieną avėjo batus pritaikytus vaikščioti ledu t. y. su ant bato pado ir priekio esančiais metaliniais apkaustais. Nukentėjusysis dėvėjo šviesią striukę ir tokias pat kelnes. Nukentėjusysis su savo drauge A. V. ir jos broliu nuėjo į krantą ir iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad Ž. J. ir V. yra nukentėjusiojo draugai. V. į įvykio vietą atėjo besibaigiant konfliktui. K. Ž. priėjo taip pat konfliktui baigiantis. M. Ž. priėjo kai konfliktas jau buvo pasibaigęs. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau pastarasis bendrauti atsisakė. Siekdamas atlyginti nukentėjusiajam žalą 2019-02-01 pastarojo vardu padarė 500 eurų perlaidą. 200 eurų turtinę ir. Nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta tik iš dalies, sutinka, kad nukentėjusiajam padarė 200 eurų turtinę ir 300 eurų neturtinę žalą. Likusioje dalyje ieškinio nepripažįsta, mano, kad vykimui į ikiteisminio tyrimo įstaigas negalėjo būti sunaudota 198, 67 l dyzelino, kurio vertė yra 251 euras, nes su tokiu kiekiu kuro galima nuvažiuoti 3311 km., taip pat nesutinka atlyginti už suplėšytas kelnes, nes pateiktos apžiūrai kelnės yra "Šatrijos" gamybos, ši įmonė yra didmeninė, įsigyti parduotuvėje nėra galimybės, nukentėjusysis nurodė, kad kelnes yra pirkęs labai seniai, mokėjęs litais, todėl neaišku koks šio drabužio nusidėvėjimas, be to, įvykio metu nukentėjusysis mūvėjo kitas kelnes, nei pateikė tyrėjai, už telefono remontą sutinka atlyginti 80 eurų, nes toks telefonas šiuo metu kainuoja iki 100 eurų, todėl remonto kaina negali viršyti telefono kainos, šiuo metu esančios rinkoje. Mano, kad atlygindamas 200 eurų, pilnai atlygino nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, taip pat prašo mažinti neturtinės žalos dydį iki 300 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. N. iš esmės davė analogiškus paaiškinimus (2 t., b. l. 10-11, 14-15).

Kaltinamasis P. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad vasario 17 d. ryte jis, kaltinamasis D. N., jo pusbrolis P. Ž. ir tėvas K. Ž. nuvyko ant Angininkų ežero gaudyti uodo trūklio lervų. Išgėrus butelį degtinės, jis pasiūlė D. N. eiti kartu su juo prie ant ledo už kelių šimtų metrų žvejojusio iš matymo pažįstamo Ž. J. pasiaiškinti, kodėl L. T. užsiima nelegalia uodo trūklio lervų žvejyba ir prekyba. Jis pats vykdė šią komercinę veiklą, sąžiningai mokėjo mokesčius, todėl jautė nuoskaudą, kad nelegalūs trūklio lervų gaudytojai pardavinėdami supirkėjams mažesnėmis kainomis trukdo jo verslui. Priėjus prie Ž. J. pasiaiškinti, pastarasis paskambino L. telefonu ir pakvietė ateiti. Atėjęs L. buvo priešiškai nusiteikęs, todėl pradėjus kalbėti apie trūklio lervas, jis supyko, elgėsi arogantiškai. Prasidėjo žodinis konfliktas, visi kalbėjo pakeltu balso tonu, vartodami keiksmažodžius. Tuomet D. N. vieną kartą pastūmė nukentėjusįjį, o antrą kartą stumdamas pataikė ranka nukentėjusiajam į veidą, atrodo, kad į lūpą. Tarp jų konfliktas baigėsi. Tuomet jis sugriebė L. už žastų, įsikibo į jo striukę, L. jį taip pat suėmė už striukės, abu susistumdė ir susikibę nugriuvo ant šono, jis L. vertė per šoną ir taip laikydamiesi vienas už kito dar persivertė kokius tris kartus. L. gulint ant jo D. N. juos išskyrė, L. nukeldamas nuo jo. Įvykio metu šalia jų buvo tik Ž. J., tačiau jis nesikišo. Kai jis atsistojo nuo ledo, pamatė, kad link įvykio vietos ateidinėjo A. V. su broliu, netoliese stovėjo jo tėvas K., o pusbrolis dar tik ėjo iš savo žvejybos vietos. Nukentėjusysis dėvėjo pilką striukę ir pilkas kelnes, tikrai ne kareiviškas. Šis konfliktas truko labai trumpą laiką – iki minutės laiko. D. N. nespardė nukentėjusiojo gulinčio, nes jie abu buvo susikibę ir vartėsi vienas per kitą, todėl D. N. būtų įspyręs ir jam. Vartydamiesi su nukentėjusiuoju, jie abu buvo susikibę ir jokių smūgių gulint L. nesudavė. Pamena, kad D. N. avėjo batus su metaliniais apkaustais. Jis rašė žinutes nukentėjusiajam, norėjo atsiprašyti, atlyginti žalą, siūlė sumokėti 1000 eurų, tačiau nukentėjusysis kategoriškai atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. Ž. iš esmės davė analogiškus paaiškinimus (2 t., b. l. 66-67).

Nukentėjusysis L. T. apklaustas teisme parodė, kad vasario 17 d. apie 8 val. vienas atvyko ant ledo ir kasė uodo trūklio lervas. Po kažkiek laiko pamatė, kad prie pažįstamo Ž. J., kuris nuo jo buvo apie kelis šimtus metrų, priėjo kaltinamieji ir K. Ž.. Jiems bekalbant, paskambino Ž. J. ir liepė ateiti, nes vyksta kažkokios nesąmonės. Tuo metu prie jo buvo atėję draugai A. V. ir jos brolis. Kadangi kaltinamieji stovėdami šaukė prieiti, jis nuėjo pirmas, paskui jį ėjo A. V. ir jos brolis. Tik priėjus, kaltinamieji pradėjo vartoti jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, rusiškus keiksmažodžius, įžeidinėti, reiškė nepasitenkinimą ir pyktį, jog jis kasa trūklio lervas. Jam papriekaištavus dėl tokio jų elgesio, kaltinamasis D. N. pastūmė jį, pasakius, kad nestumdytų, D. N. pasišaukė kaltinamąjį P. Ž., kuriam pasakė, kad jis dar atsikalbinėja. Tuomet D. N. sudavė jam į veidą, pataikydamas į lūpą, o P. Ž. sugriebęs už rankų, parmetė jį ant ledo. Gulint ant ledo P. Ž. viena ranka jį laikė, o kita bandė suduoti ir sudavė kelis smūgius į galvos sritį. Jie apsivertė gal tik vieną kartą, jis muistėsi, nes stengėsi ištrūkti, tuo momentu D. N. pribėgęs jį spardė, įspyrė ne mažiau penkių kartų, pataikydamas į abu šonus, rankas ir kojas. D. N. jį spardė, kai jis gulėjo ant kaltinamojo P. Ž.. K. Ž. laikė Ž. J. ir neleido jo ginti. Viso įvykio metu abu kaltinamieji jam grasino, kad pakiš po ledu ir jis daugiau čia neatvažiuos. Vykstant konfliktui, jam pavyko išsivaduoti ir paskambinti policijos pareigūnams. Konfliktas vyko apie penkiolika minučių. Nuo suduotų smūgių buvo atsiradusios mėlynės ant žasto ir kojos. Ant žastų mėlynės galėjo atsirasti nuo stipraus laikymo. Iš karto po įvykio buvo nuvykęs pas medikus, nes skaudėjo galvą, pykino. Nepamena ar krisdamas susimušė galvą. P. Ž. suduodamas smūgius, pataikė į įvairias galvos vietas t. y. į pakaušį, smilkinį. Tuo metu jis dėvėjo juodą megztą kepurę. Kelnės buvo suplėšytos priekinėje šlaunies dalyje, kaip D. N. jam gulint po P. Ž. į šią vietą galėjo įspirti, atsakyti negalintis. Jis matė, kad kaltinamasis D. N. buvo apsiavęs batais su metaliniais apkaustais. Jis įvykio metu dėvėjo baltą striukę ir kamufliažines kelnes. Iš karto po įvykio pamatė, kad sugadintos kelnės ir sudaužytas telefonas, kuris buvo vidinėje striukės kišenėje. Liudytoja A. V. yra ilgametė jo draugė, tačiau jie nėra pora. A. V. surašytą paaiškinimą jis nusiuntė policijos pareigūnams. Kodėl ji tokį paaiškinimą rašė, jam nežinoma, gal norėdama jam padėti, nes A. V. yra sakęs, kad nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, todėl jis rašys skundą. Kaltinamieji jam rašė žinutes, siekė atsiprašyti, susitaikyti ir atlyginti žalą, tačiau jis tai daryti atsisakė, nes tokiu būdu siekia, jog būtų įvykdytas teisingumas.

Prašo priteisti iš kaltinamųjų 500,50 eurų turtinei žalai ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad sudaužyto telefono remontas jam kainuos 191, 60 eurų, suplėšytas kelnes vertina 100 eurų, kiek jos kainavo ir kada buvo įsigytos negali pasakyti, pamena, kad už jas mokėjo litais. Taip pat prašo priteisti 200,51 eurų patirtoms kuro išlaidoms, vykstant pas ekspertus ir į apklausas, iš Kauno į Alytų ir atgal vyko gal du kartus, apie tris kartus vyko iš Lazdijų. Tuo metu vairavo dyzelininį automobilį, kuris 100 km. sunaudodavo 6 l kuro. 8,39 eurų išleido medikamentams. Taip pat, dėl padaryto nežymaus sveikatos sužalojimo, sukelto skausmo, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl patirtų grasinimų ir atliekamo ikiteisminio tyrimo, ilgo gydymosi, ilgą laiką išoriškai ryškiai matomų sužalojimų, dėl to atsiradusių nepatogumų prieš tėvus, bendradarbius ir valstybės sienos pažeidėjus, dėl to, kad pablogėjo sveikata ir dvasinė būklė, neturtinę žalą vertina 10 000 eurų ir prašo priteisti iš kaltinamųjų D. N. ir P. Ž..

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. T. iš karto po įvykio parodė, kad ant ledo jam gaudant matilius, šalia buvę trys vyriškiai pasikvietė pasikalbėti. Priėjus prie jų, pradėjo šaukti, kad jis trukdo jų verslui, numušinėja kainą. Pasiūlius pasikalbėti gražiai, jie į kalbas nesileido, vyriškis su barzda jį pastūmė, pasakius, kad nesistumdytų, tas pats vyriškis sudavė vieną smūgį į veido sritį, vėliau su vyriškiu susikibo, pargriuvo ir įvyko grumtynės. Vyrai pradėjo gąsdinti, kad daugiau jis čia negalės žvejoti, kad pakiš jį po ledu, todėl jis nuo šių vyrų atsitraukė ir iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 36-37), sekančios apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad jam matiliaujant, prie jo buvo jo draugė A. V. ir jos brolis, kai prie jo priėjo trys nepažįstami vyriškiai, kurie jam priekaištavo dėl trūklio lervų neteisėtos prekybos, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pakišti po ledu. Kaltinamasis D. N. ranka jį pastūmė, liepus nesistumdyti, pasakė kaltinamajam P. Ž., kad jis atsikalba, ir sudavė vieną smūgį į lūpą ir ją prakirto, pradėjo bėgti kraujas. Tuomet P. Ž. įsikabino į rankų žastus ir abu nugriuvo, taip susikibę kelis kartus persivertė vienas per kitą, smūgių vienas kitam nesuduodami, jiems besivartant, D. N. spyrė jam vieną smūgį į kairės kojos blauzdą, po to spyrė į dešinės kojos blauzdą, į kairį šoną, į kairės rankos žastą, į nugaros sritį, po to į krūtinės sritį, po to vieną kartą įspyrė į galvos sritį. Besivartant ant ledo, P. Ž. rankomis jam sudavė tris smūgius į galvą. Besivartant kažkaip ištrūko ir atsistojo bei paskambino policijai. Minėti draugai V. stovėjo šalia ir tikrai viską matė (1 t., b. l. 38-39). Apklausiant papildomai 2018-07-16 nukentėjusysis nurodė, kad nežino kokiu metu plyšo jo kelnės, bet mano, kad jos galėjo plyšti jį spardant, nes ant D. N. batų buvo metaliniai aštrūs apkaustai. Nurodė, kad galvą susimušė krisdamas ant ledo, kuomet P. Ž. jį permetė per save. Tuomet jis krisdamas ir atsitrenkdamas į ledą pajautė stiprų galvos skausmą (1 t., b. l. 45-46).

Liudytoja A. V. apklausta teisme parodė, kad ji kartu su broliu vasario 17 d. apie 12 val. nuvyko pažiūrėti kaip sekasi nukentėjusiajam matiliauti. Ant ledo skirtingose vietose žvejojo apie 10 žmonių. Jiems tik atvykus, kažkokie vyriškiai L. pakvietė pakalbėti. L. nutolus apie 15 metrų, ji kartu su broliu pradėjo eiti iš paskos. Eidama ji girdėjo kaip tie vyriškiai L. pasitinka šauksmais ir necenzūriniais žodžiais. L. priėjus prie jų, girdėjosi priekaištai, keiksmai, jai priartėjus prie įvykio vietos 5-10 metrų atstumu, pamatė kaip vyriškis su barzda t. y. D. N. pastūmė L., pastarajam paprašius nesistumdyti, D. N. pasikvietė P. Ž. ir pasakė, kad nukentėjusysis atsikalbinėja, iš karto po to D. N. kumščiu trenkė L. į veidą, jam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, tuomet P. Ž. įsikibęs žastų srityje nukentėjusįjį bandė pargriauti. L. pargriuvo ant nugaros, galva trenkėsi į ledą, o P. Ž. nukrito ant nukentėjusiojo. P. Ž. į nukentėjusįjį buvo įsikibęs viena ranka ir vis bandė suduoti kumščiu į galvą. matė, kad P. Ž. sudavė 3-4 smūgius į galvą, o bandymų buvo gal 10, tie nepavykę bandymai buvo suduoti į galvos šonus. Kai L. buvo suduodami smūgiai, jis gulėjo ant nugaros, o P. Ž. buvo jį užgulęs ir laikė nukentėjusįjį ne tik rankomis, bet ir kojomis. Ji nemačiusi, kad kaltinamasis P. Ž. būtų klūpėjęs, ar sėdėjęs ant nukentėjusiojo. Šalia stovėjo D. N. ir stengėsi nukentėjusiajam įspirti. Ji matė, kad D. N. nukentėjusiajam įspyrė du smūgius į kairę pusę, taip pat įspyrė į dešinį šoną, nugarą ir į galvą. Kaltinamasis mūvėjo grubius, į kareiviškus panašius batus. L. su P. Ž. ant ledo vartėsi apie minutę laiko. Kai L. pavyko ištrūkti ji su broliu jau buvo priėjusi prie pat vyriškių. Ž. J. nuo įvykio vietos buvo apie 5-10 metrų. Ji priėjusi atsistojo tarp jau pasikėlusių nuo ledo nukentėjusiojo ir P. Ž., kuris stovėdamas vis dar bandė suduoti L., bet jam nepavyko. Tuomet kaltinamieji grasino L., kad jį nužudys, kad jis daugiau neatvažiuos ant šio ledo. Visas šis įvykis truko apie 5 minutes, jai sukėlė blogas emocijas ir išgąstį. Ikiteisminio tyrimo metu iš viso buvo apklausta 4 kartus. Pirmus du kartus ją apklausinėjusi tyrėja V. I. buvo abejinga įvykiui, tinkamai neužrašė jos duotų parodymų, ignoravo jos pasakojimą ir pati interpretavo jos pasakytus žodžius, jai pasakius, kad parodymai neteisingi, pakėlė balso toną, panaudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, todėl su protokole surašytomis įvykio aplinkybėmis sutiko, ant protokolo pasirašė. Kadangi iš šios tyrėjos jau buvo patyrusi psichologinį smurtą, tai apklausiant antrą kartą visų įvykiui reikšmingų aplinkybių taip pat nenurodė. Šios pareigūnės veiksmų neskundusi. Ji turinti aukštąjį medicininį išsilavinimą. Gegužės mėnesį L. papasakojusi kaip vyko apklausa, kad nebuvo viskas teisingai užrašyta, tuomet jis jai pasakė, kad ji galinti patikslinti aplinkybes ir parašyti paaiškinimą. Tame paaiškinime ji surašiusi visas aplinkybes ir nurodžiusi, kad tyrėja V. I. netinkamai atliko savo pareigas, interpretavo jos parodymus. Šį paaiškinimą atidavė nukentėjusiajam, nes žinojo, kad pastarasis rašys skundą. Po to dar vyko kelios apklausos, taip pat buvo daromos akistatos su tyrėja V. I..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją A. V. iš karto po įvykio 2018 m. vasario 22 d. ir kovo 26 d. pastaroji nurodė, kad ji mačiusi kaip L. priartėjus prie trijų garsiai šūkaujančių ir priešingai nusiteikusių vyriškių, vyriškis su barzda (kaip vėliau nustatyta kaltinamasis D. N.) vieną kartą suduodamas ranka į krūtinės sritį, pastūmė L., L. paprašius nesistumdyti, D. N. rankos gestu pasikvietė vyriškį, dėvintį raudoną kombinezoną (kaip vėliau nustatyta kaltinamąjį P. Ž.). Pastarajam atėjus, D. N. kumščiu vieną kartą sudavė L. į veidą ir prakirto lūpą. Tuomet priėjęs P. Ž. sugriebė L. už žastų ir jie besistumdydami nugriuvo ant ledo. Jiems besivartant ant ledo kokius penkis kartus, priėjo D. N. ir spyrė nukentėjusiajam po vieną smūgį į kairės kojos sritį, dešinės kojos sritį, į kairį šoną, į kairį žastą, į nugarą, į krūtinę, į galvą. D. N. spyrus nukentėjusiajam į galvą, pastarasis rankomis užsidengė galvą, tokiu būdu paleido P. Ž. ir tarp jų baigėsi grumtynės. P. Ž. nukentėjusiajam jokių smūgių tikrai nesudavė, jie tik vartėsi ant ledo, jie abu vartydamiesi ant ledo laikė vienas kitam suėmę už žastų (1 t., b. l. 92-93, 94). Liudytoja A. V. 2018-06-21 jos apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę (1 t., b. l. 96-97) ir 2018-09-14 apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 106-110) nurodė, kad matė kaip raudonu kombinezonu vilkintis vyriškis t. y. P. Ž. besivartant su nukentėjusiuoju ant ledo, daug kartų bandė suduoti gulinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį, matė kaip sudavė daugiau nei tris kaltus nukentėjusiajam į galvą.

Liudytojas G. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusysis L. T. yra jo draugas. Vasario 17 d. kartu su seserimi A. apie 12 val. atvyko ant Angininkų ežero pažiūrėti kaip sekasi L. gaudyti matilius. Tik jiems atvykus, kitame ežero gale esantys vyrai pradėjo garsiai šaukti, kvietė L. ateiti kažką pasiaiškinti. L. pradėjus eiti link vyriškių, jie su sese dar kažkiek pastovėjo, pradėjo judėti iš paskos kai L. nuo jų jau buvo nutolęs per maždaug 20 metrų. Pradžią konflikto jie stebėjo eidami link konflikto vietos. Girdėjo kaip ant ledo buvę vyriškiai vartojo rusiškus keiksmažodžius, garsiai šaukė ir įžeidinėjo L. dėl gaudomų matilių. Iš pradžių D. N. pastūmė L., po to jis pasikvietė P. Ž., kuris stovėjo maždaug už 2-3 metrų. P. Ž. einant link L., D. N. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo ko L. iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Tuomet P. Ž. sugriebė nukentėjusįjį už žastų ir parvertė ant ledo. L. stipriai trenkėsi galva į ledą. Nukentėjusysis su P. Ž. susikibę vartėsi ant ledo, o D. N. vis bandė L. įspirti. Jis matė kaip D. N. įspyrė nukentėjusiajam į kairę ranką ir kairę koją, dešinį šoną, nugarą, krūtinę. Į krūtinę L. D. N. įspyrė tuomet kai nukentėjusysis gulėjo ant P. Ž., kitus smūgius sudavė, kai nukentėjusysis buvo po P. Ž.. P. Ž. besivartydamas bandė suduoti gal 10 smūgių nukentėjusiajam į veidą, tačiau pataikė tik du kartus. Nukentėjusiajam ištrūkus ir atsistojus, tarp jo ir P. Ž. atidūrė jo sesuo, kurią šie asmenys vadino necenzūriniai žodžiais, įžeidinėjo. Nukentėjusiojo ir P. Ž. vertimasis ant ledo truko apie minutę. Nukentėjusysis dėvėjo šviesią striukę ir juodas sportines kelnes, po įvykio kelnių šonas buvo suplėšytas. Kareiviškų kelnių tą dieną L. nedėvėjo. Dėl šio įvykio patyrė išgąstį ir stresą. Ikiteisminio tyrimo metu visko taip išsamiai tyrėjai nepasakojo, nes tyrėja jo neklausinėjo. Tyrėja parodymus sulygino su sesers parodymais, todėl viską taip ir užrašė. Tyrėja nesiūliusi parašyti pastabas, paaiškindama, kad viskas apklausoje gerai užrašyta. Apklausinėjant antrą kartą po pusmečio taip gerai visų įvykių neprisiminė, tačiau tyrėja viską užrašė iš jo žodžių.

Apklaustas 201-02-22 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. nurodė, kad matė kaip ant ledo esantys nepažįstami vyrai šūkavo, vartojo rusiškus keiksmažodžius ir įžeidinėjo L. dėl gaudomų matilių. Matė kaip kaltinamasis D. N. vieną kartą pastūmė L., L. liepus nesistumdyti, D. N. pasikvietė P. Ž., kuriam atėjus, D. N. vieną kartą sudavė kumščiu L. į veidą, taip prakirsdamas nukentėjusiajam lūpą. Tuomet P. Ž. sugriebęs L. už žastų, susistumdė, abu nukrito ant ledo ir taip susikibę persivertė apie penkis kartus. Ar sudavė P. Ž. nukentėjusiajam, nematė, matė tik kad mojavo rankomis. Tuo tarpu D. N. įspyrė besivartančiam nukentėjusiajam į ranką, galvą, nugarą bei koją (1 t., b. l. 114-115). 2018-10-05 apklausoje liudytojas G. V. nurodė, kad stovėdamas maždaug 10 metrų atstumu nuo konfliktuojančių asmenų, matė kaip P. Ž. nukentėjusįjį parvertė ant ledo, kuomet griūdamas nukentėjusysis labai stipriai susimušė galvą. Jiems abejiems besivartant, matė kaip P. Ž. bandė suduoti nukentėjusiajam apie 10 smūgių į galvos sritį ir kelis jų sudavė. Taip pat nurodė, kad D. N. nukentėjusiajam besivartant įspyrė į koją, ranką, šoną, krūtinę ir nugarą (1 t., b. l. 116-117).

Liudytojas Ž. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju yra pažįstami keltą metų, kaltinamuosius iki įvykio pažinojo tik iš matymo. Vasario 17 d. kasant matilius, prie jo priėjo kaltinamieji, jie buvo išgėrę, pradėjo priekaištauti dėl didelio prikastų trūklio lervų kiekio ir parduodamos mažos kainos. Pasakius, kad lervų jis neparduoda, kaltinamieji paklausė apie netoli kasantį L.. Paprašė nukentėjusįjį pakviesti, todėl jis L. paskambino telefonu. Kai L. telefonu eiti atsisakė, kaltinamieji pradėjo patys eiti link jo iš šaukti, kad nukentėjusysis ateitų. Jiems susitikus, kaltinamieji priekaištavo L. dėl kasamų matilių ir neteisėtos prekybos, D. N. sudavė vieną smūgį L. į veidą, P. Ž. pargriovė nukentėjusįjį ant ledo. Kažkuriuo metu priėjo trečias aukštas asmuo. Kaltinamieji tuomet pradėjo L. mušti, o jį pradėjo stumdyti tas trečias asmuo ir neleisti prieiti prie L.. D. N. sudavė L. į veidą, nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Tuomet P. Ž. sugriebė L. ir parvertė ant ledo, pats jį užgriūdamas kūnu. Ant ledo jie nesivartė, L. gulėjo ant nugaros o P. Ž. jį laikė prispaudęs. Negali pasakyti kas vyko toliau, D. N. gal sudavė vieną smūgį ar įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam, tačiau jis tiksliai nematė, nes jam matomumą užstojo trečias su jais buvęs vyriškis, kuris neleido ginti nukentėjusiojo. Tuo metu ant ežero buvo ir daugiau žmonių, tačiau jie nuo įvykio vietos buvo 200-300 m atstumu. Mergina ir vaikinas prie L. priėjo tik pačiu paskutiniu momentu. Kai konfliktas prasidėjo ir D. N. smūgiavo L. į veidą, merginos su vaikinu tikrai nebuvo. Priėjusi mergina pradėjo šaukti, tuomet kaltinamieji L. paleido ir jis atsistojo. L. prie jo ir kaltinamųjų atėjo vienas, mergina su vaikinu iš paskos nėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. J. iš esmės davė analogiškus parodymus patvirtindamas, kad matė kaip D. N. pirmas pastūmė L. į krūtinės sritį, po to pasikvietė P. Ž., sakydamas, kad nukentėjusysis jam atsikalbinėja, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą. Tuo metu P. Ž. įsikibo L. į žastus ir susistumdė, po ko abu pargriuvo ant ledo ir susikibę keletą kartų apsivertė. Matė, kad vieną kartą D. N. bandė įspirti L., tačiau nematė ar kur nors įspyrė, nes jam vaizdą užstojo trečiasis vyriškis. Nurodė, kad mergina su savo broliu atėjo įvykiui besibaigiant, pradėjo šaukti „baikit“, tuo metu L. atsistojo ir viskas pasibaigė.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad P. Ž. yra jo pusbrolis. Vasario 17 d. visi keturi atvyko ant Angininkų ežero ledo gaudyti matilių. Kaltinamieji ir K. Ž. išgėrė butelį degtinės, po to visi išsiskirstė gaudyti uodo trūklio lervų. Maždaug apie 13 val. atsigręžęs pamatė, kad maždaug 300 m atstumu nuo jo kažkas vartosi ant ledo. Kadangi P. Ž. vilkėjo raudonos spalvos kombinezoną, įtarė, kad gali būti jo pusbrolis, todėl pradėjo eiti link įvykio vietos. Jam esant pusiaukelėje pamatė, kad vyriškiai atsistojo ir eina link jo. Susitikus jie nieko apie įvykį nepasakojo, sakė, jog nieko neatsitiko. Matė nukentėjusįjį, kuris vilkėjo pilką slidinėjimo striukę ir tokias pat pilkos spalvos kelnes.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad ant ežero trise išgėrė butelį degtinės ir pradėjo gaudyti uodo trūklio lervas. Jis liko su M., o P. Ž. su D. N. nuėjo pasižiūrėti kaip sekasi kitiems žvejams. Praėjus kažkuriam laikui pamatė žmonių susibūrimą, kažkas iš ten buvusių nugriuvo ir vėl greitai atsistojo, todėl jis pradėjo bėgti link įvykio vietos. Kai priartėjo, pamatė stovinti nukentėjusįjį ir P. su D., kurie visi tarpusavį garsiai šaukė ir barėsi. po to atvyko policijos pareigūnai ir jie išsiskirstė. Matė, kad nukentėjusysis buvo pilkais drabužiais. Jis pats su nieku nesipyko, nieko nelaikė ir smurto nei vieno iš ten esančiųjų atžvilgiu nevartojo.

Liudytojas S. T. parodė, kad dirbdamas Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu gavo iškvietimą nuvykti ant Angininkų ežero ledo, kur susimušė žvejai. Nuvykus ant kranto pasitiko nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad gaudydamas uodo trūklio lervas susipyko su kita žvejų kompanija, kuriems nepatiko jog jis gaudo matilius ir pigiau pardavinėja. Šalia nukentėjusiojo buvo mergina ir vaikinas. Visi elgėsi ramiai, nukentėjusiajam buvo prakirsta lūpa. Tiek nukentėjusiajam, tiek nukentėjusiojo nurodytiems konflikte dalyvavusiems asmenims buvo patikrintas blaivumas. Buvo nustatyta, kad nukentėjusysis blaivus, o nurodyti asmenys buvo vartoję alkoholį. Įtariami asmenys paaiškino, kad konfliktą dėl nelegalios uodo trūklio lervų prekybos su nukentėjusiuoju iš pradžių bandė išsiaiškinti gražiuoju, tačiau nepavykus, pastarieji užpyko ir įvyko konfliktas. Įvykio vietoje buvo apklaustas nukentėjusysis, apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta. Apklausinėjant nukentėjusįjį viskas buvo užrašyta iš pastarojo žodžių, tą ką sakė nukentėjusysis viskas buvo užfiksuota protokole. Protokolą nukentėjusiajam perskaitė, jokių pastabų pastarasis neturėjo, ant protokolo pasirašė. Tiriant šį įvykį, atliko visus būtinus procesinius veiksmus, jokios skubos nebuvo, jeigu nukentėjusysis būtų pasakojęs apie suduotus smūgius kojomis, visa tai būtų užfiksuota protokole.

Liudytoja V. I. parodė, kad dirbdama Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja, 2018 m. vasario mėnesį atlikinėjo ikiteisminį tyrimą dėl įvykio ant Angininkų ežero ledo. Apklausė liudytojus A. V., G. V., nukentėjusįjį L. T.. Šios apklausos niekuo neišsiskyrė nuo visų jos atliekamų apklausų, asmenims buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, surašius protokolą, jie buvo supažindinti, protokolus perskaitė. Jokių pastabų nei vienas iš šių asmenų surašytų protokolų turiniui neturėjo, jų papildyti nenorėjo. Gerai pamena, kad A. V. pati skaitė savo apklausą, pasakė, kad viskas teisingai surašyta ir po apklausa pasirašė. A. V. visas įvykio aplinkybes nurodė pati, aiškinantis įvykio aplinkybes su G. V., teko uždavinėti klausimus, tačiau visos aplinkybės buvo surašytos iš jo žodžių, o ne iš A. V. protokolo. Abu liudytojai elgėsi laisvai, nebuvo įsitempę. Liudytoja A. V. įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba odontologe. Skundas dėl jos kaip tyrėjos neva neteisėtų veiksmų atsirado tada, kai vieno iš įtariamųjų atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Tuomet ji buvo nušalinta nuo tolimesnio tyrimo, tarp jos ir A. V. buvo atliktos akistatos, kuomet ji patvirtino tas pačias aplinkybes.

Teismo medicinos ekspertas S. J. teisme paaiškino, kad apžiūrint L. T. 2018 metų vasario 19 dieną, jis nurodė, kad jam skauda veidą, lūpų sritį. Detaliai apžiūrint nukentėjusįjį, buvo nustatyta kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Išrengus nukentėjusįjį dar buvo nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairio žasto priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje. Apžiūros metu nukentėjusysis nurodė subjektyvų požymį skausmingumą, čiuopiant dešinės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje ir čiuopiant veidą apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, tačiau jokių objektyvių požymių dėl patirtų sužalojimų apatinio žandikaulio dešiniajame kampe ar dešinėje blauzdoje priekiniame paviršiuje nebuvo. Jokių kraujosruvų ar odos nubrozdinimų nebuvo nustatyta. Objektyvios trauminio poveikio žymes po trauminio poveikio, jų pasireiškimą dažniausiai apsprendžia trauminio poveikio kinetinė energija, smūgio stiprumas, trauminio poveikio kryptis, taip pat turi įtakos ir traumuojančio daikto paviršiaus savybės. Nubrozdinimas apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje tarp pirmo ir antro dantų projekcijos įsikandant į lūpą, mažai tikėtinas, nes gleivinės nubrozdinimas buvo gana platus ir kraujosruva buvo platoka. Apatinės lūpos sužalojimo mechanizmas leidžia daryti išvadą, kad buvo poveikis kietu, buku daiktu į apatinės lūpos kairę pusę. Šiuo atveju formavosi ne žaizda, o gleivinės paviršiaus pažeidimas. Tai galėjo būti ir krumpliai, ir sugriebimas pirštais. Apžiūrint nukentėjusįjį nubrozdinimų ir kraujosruvų smilkinio srityje nebuvo konstatuota. Šiai dienai moksliškai pagrįstos metodikos, leidžiančios ypač tiksliai nustatyti sužalojimo padarymo laiką nėra. Nukentėjusiajam T. nustatytų sužalojimų morfologinės savybės neprieštaravo užduotyje nurodytam įvykio laikui. Griūnant dažniausia susižalojamas išorinis paviršius, užpakalinis paviršius, alkūnės, svarbus yra pats kritimo mechanizmas. Jeigu krentama priekiu, tai dažniausiai žalojamos plaštakos, taip instinktyviai saugosi žmogus, o žastą susižaloti krentant ir atsitrenkiant į plokščią paviršių yra mažai tikėtina. Nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad buvo galvos sumušimas, tačiau jokių objektyvių duomenų pateikta nebuvo. Išraše nebuvo nei objektyvios, nei subjektyvios informacijos apie galvos sumušimą. Net ir neurologas specialistas dokumentuose nurodė, kad nukentėjusysis yra sąmoningas, orientuotas, galvos smegenų tyrimas parodė, kad galvos smegenų ūmių patologinio tankio židinių pakitimų, hemoragijos požymių nematyti. Atliekant kompiuterinę tomografiją kokių nors pakitimų, taip pat nebuvo nustatyta.

Iš 2018-02-17 protokolo-pareiškimo, kuriuo L. T. kreipėsi į policijos įstaigą, matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog 2018-02-17 apie 13.00 val., ant Angininkų ežero ledo jį užpuolė 3 iš pažiūros nematyti vyriškiai (1 t, b. l. 1-2).

2018-02-17 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra Alytaus r. sav., Simno sen., Angininkų k. ant Angininkų ežero. Protokole nurodyta, kad įvykio vietoje nufotografuotas pranešėjas, ant kurio lūpos kairės pusės yra matomas paraudimas ir sukrešėjęs kraujas (1 t, b. l. 16-24).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. T. 2018-02-17 tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo matyti, kad 2018-02-17 apie 13.11 val., buvo gautas iškvietimas, kad Alytaus r. sav., Angininkų k., ant ledo susimušė žvejai. Nuvykus pareiškėjas L. T. paaiškino, kad nepažįstami asmenys pradėjo priekaištauti dėl matilių. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad konfliktas kilo tarp K. Ž., P. Ž. ir D. N. ir pranešėjo. Konflikto metu D. N. pareiškėją pastūmė, vėliau trenkė į veido sritį ir tuomet įvyko grumtynės, ko pasekoje pargriuvo ant ledo. Po to asmenys pradėjo grasinti. Alkotesteriu buvo nustatyta, kad L. T. iškvėptame ore - 0,00 promilės, D. N. - 1,91 promilės, P. Ž. - 1,52 promilės (1t., b. l. 25).

2018-03-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. 165/2018 (06) patvirtina, kad L. T. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame žaste, kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje ir tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (t. 1., b. l. 53-54).

Iš 2018-03-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas "S. G. A5", kuris yra išjungtas, atspariu vandeniui korpusu. Telefono nugarėlė geltonos spalvos. Telefono matmenys 14 cm x 7 cm. Ekranas - liečiamas, jo viršuje, per vidurį, užrašas "Samsung", po užrašu, viršuje, kairėje pusėje, matomas ekrano įskilimas, 6,5 cm ilgio. Funkciniai klavišai nepažeisti. Ekrano apačioje, per vidurį, yra funkcinis mygtukas, telefono dešinėje, šone - du funkciniai mygtukai. Telefono galinėje dalyje matomos dvi kameras. Taip pat apžiūrimos kelnės, kurios yra vyriškos, dėmėtos (kareiviškos), t. y. žalios - rudos - geltonos - juodos spalvų. Kelnės yra kombinezono tipo, su petnešomis. Dešinė petneša priekinėje pusėje išplėšta. Kelnės per vidurį užsegamos užtrauktuku. Abiejuose šonuose, priekinėje pusėje - pridėtinės kišenės, po kuriomis, abiejuose šonuose, kišenės, užsegamos užtrauktuku. Ant kairės klešnės, nuo kairės kišenės 12 cm. atstumu - įplyšimas nelygiais kraštais 29 cm ilgio. Kelnių nugarinėje dalyje, dešinėje pusėje yra užsegama užtrauktuku kišenė. Kelnių vidinėje pusėje baltos spalvos etiketė kurioje užrašas AB "Šatrija", Vilniaus g. 5, TL 60180, Raseiniai. MOD P3603, užsak. nr. (duomenys neskelbtini), 100 procentų poliamidas (t. 1., b. l. 65-70).

Pagal BK 284 straipsnį (2016 03 25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamieji D. N. ir P. Ž. viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme iš esmės pripažino nustatytas faktines aplinkybes, kad būdami viešoje vietoje – ant Angininkų ežero ledo, apsvaigę nuo alkoholio, siekdami išsiaiškinti su iš matymo pažįstamais asmenimis jiems rūpimas aplinkybes apie uodo trūklio lervų neteistą gaudymą ir prekybą, ėmėsi iniciatyvos, pirmi prikibo prie nukentėjusiojo L. T., prasidėjus žodiniam konfliktui, kaltinamasis D. N. pirmas pavartojo fizinį smurtą –abejomis rankomis pastūmė nukentėjusįjį į krūtinės sritį, antrą kartą stumiant, ranka praslydo, todėl kumščiu pataikė į veidą. Šiuo smūgiu prakirto nukentėjusiajam lūpą. Tuomet P. Ž. sugriebė nukentėjusįjį už žastų, įsikibo į jo striukę, nukentėjusysis jį taip pat suėmė už striukės, abu susistumdė ir susikibę nugriuvo ant šono, P. Ž. L. vertė per šoną ir taip laikydamiesi vienas už kito dar persivertė kokius tris kartus. Nukentėjusiajam gulint ant P. Ž., D. N. juos išskyrė, L. nukeldamas nuo jo. Po įvykio abu kaltinamieji bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, P. Ž. siūlė atlyginti 1000 eurų žalą, tačiau nukentėjusysis bendrauti atsisakė. D. N. siekdamas atlyginti nukentėjusiajam žalą, 2019-02-01 nukentėjusiojo vardu padarė 500 eurų perlaidą. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamųjų gynėja prašė D. N. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, o kaltinamąjį P. Ž. išteisinti, nes jo padaryta veika turėtų būti vertinama ne kaip nusikaltimas, o kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje.

Įvertinus surinktų ir ištirtų bylos duomenų visumą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji D. N. ir P. Ž. veikdami kartu, būdami neblaivūs, viešoje vietoje-ant Angininkų ežero ledo, dienos metu, kitų asmenų t. y. liudytojų Ž. J., A. V., G. V., K. Ž., M. Ž. ir kitų ant ledo buvusių žvejų akivaizdoje, spresdami savo asmenines problemas, tyčia, kilusio pykčio pasekoje dėl jų manymu netinkamo nukentėjusiojo L. T. elgesio ir neteisėtais būdais kuriamos konkurencijos versle, nesilaikydami visuomenėje priimtų elgesio normų, keliamų asmenims viešoje vietoje, elgėsi įžūliai – panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. D. N. suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o P. Ž. sugriebdamas nukentėjusįjį už rankų žastų ir pargriaudamas jį ant ledo, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldami fizinį skausmą, realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl sukelto triukšmo ir panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį tarp ten buvusių asmenų kilo sujudimas ir sumaištis, liudytojai A. ir G. V., liudytojas Ž. J. buvo šokiruoti tokio kaltinamųjų įžūlumo, jie buvo išgąsdinti, liudytojas Ž. J. bei liudytojai K. ir M. Ž. dėl šio įvykio nutraukė uodo trūklio lervų gaudymą, į įvykio vietą buvo kviečiami pareigūnai. Visas šias aplinkybes iš esmės patvirtino pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo L. T. parodymai (1 t. b. l. 36-37), liudytojo Ž. J., S. T. parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, kurie šių faktinių aplinkybių kontekste yra nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada ir eksperto S. J. paaiškinimai, kad L. T. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame žaste, kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Šie sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamieji suvokė veikos pavojingumą, t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir bendrais bruožais numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).Taigi kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Atiduodant bylą teismui kaltinamųjų nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vertinant tai, kad BK 284 straipsnio redakcija buvo pakeista 2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277, panaikinant šio straipsnio dalis, akivaizdu, kad buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri nuosprendžiu ištaisoma. Nors D. M. gynėja šio kaltinamojo nusikalstamą veiką prašė kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., teismas mano, kad tam nėra teisinio pagrindo, nes kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė byla Nr. 2K-249/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) požymių visuma. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008, 2K-116-895/2015, 2K-7- 404/2014). Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo P. Ž. atliktų veiksmų pavojingumo ir jų teisinio įvertinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad savo neteisėtiems veiksmams kaltinamieji pasirinko viešą vietą. Konflikto metu juos stebėjo ne tik konflikte dalyvaujantys asmenys, tačiau ir pašaliniai asmenys, kuriems šis įvykis sukėlė didelius išgyvenimus, šoką ir baimę, bendri kaltinamųjų veiksmai pažeidė žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sukėlė išgąstį ir baimę. Tiek kaltinamasis D. N., tiek ir kaltinamasis P. Ž. elgėsi įžūliai ir demonstratyviai, abu vartojo įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius, abu kaltinamieji atliko smurtinius veiksmus, kurie iš D. N. pusės pasireiškė pirminiu pastūmimu ir smūgio į veidą sudavimu, iš P. Ž. pusės – suėmimu nukentėjusiajam už žastų ir pargriovimu ant ledo, abu nukentėjusiajam padaryti sužalojimai t. y. kraujosruva odoje ir poodyje kairiame žaste, kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai teismo med. eksperto yra įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinant veikos pavojingumą, atsižvelgiama ir į tai, kad įvykio vietoje asmenys buvo užklupti netikėtai, nesitikėjo tokio kaltinamųjų elgesio, pastarieji elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. Kaltinamųjų veiksmai dėl kitų asmenų uodo trūklio lervų gaudymo, nors ir sukėlė kaltinamiesiems neigiamas emocijas, tačiau tai neturėjo ir negalėjo būti pateisinamu pagrindu ar būtinybe taip elgtis viešoje vietoje, kur kaltinamieji savo veiksmais demonstravo nepagarbą ir tiems aplinkiniams, kurie su šiuo įvykiu visiškai nėra ir nebuvo susiję. Todėl akivaizdu, kad kaltinamojo P. Ž. veiksmai buvo pavojingesni nei administracinis nusižengimas, todėl tinkamai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 284 straipsnio dispoziciją.

Kaltinamuosius D. N. ir P. Ž. atiduodant teismui, kaltinime buvo nurodyta, kad P. Ž. pargriovęs nukentėjusįjį ant ledo dar sudavė L. T. tris smūgius kumščiu į galvos sritį, kaltinamasis D. N. sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius koja į kairės kojos blauzdą, dešinės kojos blauzdą, į kairį šoną, krūtinės sritį, kairės rankos žastą, galvos sritį, tokiu būdu kaltinamieji padarė nukentėjusiajam L. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, kraujosruvos ir nubrozdinimo apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje ir sukėlė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokios pozicijos prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas laikėsi ir baigiamųjų kalbų metu.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino, todėl P. Ž. inkriminuoti smurtiniai veiksmai – trijų smūgių sudavimas nukentėjusiajam į galvos sritį, D. N. inkriminuoti smurtiniai veiksmai – 5 smūgių koja sudavimas nukentėjusiajam į kairės kojos blauzdą, dešinės kojos blauzdą, į kairį šoną, krūtinės sritį, kairės rankos žastą, galvos sritį, šalintini iš kaltinimo kaip neįrodyti. Nukentėjusysis L. T. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad gulint ant ledo P. Ž. viena ranka jį laikė, o kita bandė suduoti ir sudavė kelis smūgius į galvos sritį. Jie kartu apsivertė gal tik vieną kartą, jis muistėsi, nes stengėsi ištrūkti, tuo momentu D. N. pribėgęs jį spardė, įspyrė ne mažiau penkių kartų, pataikydamas į abu šonus, rankas ir kojas. D. N. jį spardė, kai jis gulėjo ant kaltinamojo P. Ž.. Nuo suduotų smūgių buvo atsiradusios mėlynės ant žasto ir kojos. Ant žastų mėlynės galėjo atsirasti nuo stipraus laikymo. Iš karto po įvykio buvo nuvykęs pas medikus, nes skaudėjo galvą, pykino. P. Ž. suduodamas smūgius, pataikė į įvairias galvos vietas t. y. į pakaušį, smilkinį. Jis matė, kad kaltinamasis D. N. buvo apsiavęs batais su metaliniais apkaustais. Gi, apklausiant nukentėjusįjį iš karto po įvykio L. T. nurodė, kad ant ledo jam gaudant matilius, šalia buvę trys vyriškiai pasikvietė pasikalbėti. Priėjus prie jų, pradėjo šaukti, kad jis trukdo jų verslui, numušinėja kainą. Pasiūlius pasikalbėti gražiai, jie į kalbas nesileido, vyriškis su barzda jį pastūmė, pasakius, kad nesistumdytų, tas pats vyriškis sudavė vieną smūgį į veido sritį, vėliau su vyriškiu susikibo, pargriuvo ir įvyko grumtynės. Vyrai pradėjo gąsdinti, kad daugiau jis čia negalės žvejoti, kad pakiš jį po ledu, todėl jis nuo šių vyrų atsitraukė ir iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 36-37), jau sekančios apklausos metu nukentėjusysis nurodė naujas įvykio detales, t. y kad jam matiliaujant, prie jo buvo jo draugė A. V. ir jos brolis, kai prie jo priėjo trys nepažįstami vyriškiai, kurie jam priekaištavo dėl trūklio lervų neteisėtos prekybos, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pakišti po ledu. Kaltinamasis D. N. ranka jį pastūmė, liepus nesistumdyti, pasakė kaltinamajam P. Ž., kad jis atsikalba, ir sudavė vieną smūgį į lūpą ir ją prakirto, pradėjo bėgti kraujas. Tuomet P. Ž. įsikabino į rankų žastus ir abu nugriuvo, taip susikibę kelis kartus persivertė vienas per kitą, smūgių vienas kitam nesuduodami, jiems besivartant, D. N. spyrė jam vieną smūgį į kairės kojos blauzdą, po to spyrė į dešinės kojos blauzdą, į kairį šoną, į kairės rankos žastą, į nugaros sritį, po to į krūtinės sritį, po to vieną kartą įspyrė į galvos sritį. Besivartant ant ledo, P. Ž. rankomis jam sudavė tris smūgius į galvą. Besivartant kažkaip ištrūko ir atsistojo bei paskambino policijai. Minėti draugai V. stovėjo šalia ir tikrai viską matė (1 t., b. l. 38-39). Apklausiant papildomai 2018-07-16 nukentėjusysis nurodė, kad nežino kokiu metu plyšo jo kelnės, bet mano, kad jos galėjo plyšti jį spardant, nes ant D. N. batų buvo metaliniai aštrūs apkaustai. Nurodė, kad galvą susimušė krisdamas ant ledo, kuomet P. Ž. jį permetė per save. Tuomet jis krisdamas ir atsitrenkdamas į ledą pajautė stiprų galvos skausmą (1 t., b. l. 45-46). Liudytoja A. V. apklausta teisme parodė, kad ji kartu su broliu nuvyko pažiūrėti kaip sekasi nukentėjusiajam matiliauti. Jai priartėjus prie įvykio vietos 5-10 metrų atstumu, pamatė kaip D. N. pastūmė L., pastarajam paprašius nesistumdyti, D. N. pasikvietė P. Ž. ir pasakė, kad nukentėjusysis atsikalbinėja, iš karto po to D. N. kumščiu trenkė L. į veidą, jam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, tuomet P. Ž. įsikibęs žastų srityje nukentėjusįjį bandė pargriauti. L. pargriuvo ant nugaros, galva trenkėsi į ledą, o P. Ž. nukrito ant nukentėjusiojo. P. Ž. į nukentėjusįjį buvo įsikibęs viena ranka ir vis bandė suduoti kumščiu į galvą. matė, kad P. Ž. sudavė 3-4 smūgius į galvą, o bandymų buvo gal 10, tie nepavykę bandymai buvo suduoti į galvos šonus. Kai L. buvo suduodami smūgiai, jis gulėjo ant nugaros, o P. Ž. buvo jį užgulęs ir laikė nukentėjusįjį ne tik rankomis, bet ir kojomis. Šalia stovėjo D. N. stengėsi nukentėjusiajam įspirti. Ji matė, kad D. N. nukentėjusiajam įspyrė du smūgius į kairę pusę, taip pat įspyrė į dešinį šoną, nugarą ir į galvą. Kaltinamasis mūvėjo grubius, į kareiviškus panašius batus. Pirmus du kartus ją apklausinėjusi tyrėja V. I. buvo abejinga įvykiui, tinkamai neužrašė jos duotų parodymų, ignoravo jos pasakojimą ir pati interpretavo jos pasakytus žodžius, jai pasakius, kad parodymai neteisingi, pakėlė balso toną, panaudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, todėl su protokole surašytomis įvykio aplinkybėmis sutiko, ant protokolo pasirašė. Kadangi iš šios tyrėjos jau buvo patyrusi psichologinį smurtą, tai apklausiant antrą kartą visų įvykiui reikšmingų aplinkybių taip pat nenurodė. Šios pareigūnės veiksmų neskundusi. Ji turinti aukštąjį medicininį išsilavinimą. Gegužės mėnesį L. papasakojusi kaip vyko apklausa, kad nebuvo viskas teisingai užrašyta, tuomet jis jai pasakė, kad ji galinti patikslinti aplinkybes ir parašyti paaiškinimą. Tame paaiškinime ji surašiusi visas aplinkybes ir nurodžiusi, kad tyrėja V. I. netinkamai atliko savo pareigas, interpretavo jos parodymus. Šį paaiškinimą atidavė nukentėjusiajam, nes žinojo, kad pastarasis rašys skundą. Po to dar vyko kelios apklausos, taip pat buvo daromos akistatos su tyrėja V. I.. Liudytojas G. V. teisminio nagrinėjimo metu visiškai patvirtino A. V. parodymus, nurodydamas kad jis matė kaip P. Ž. besivartydamas bandė suduoti gal 10 smūgių nukentėjusiajam į veidą, tačiau pataikė tik du kartus. Taip pat matė, kad D. N. nemažiau 5 kartų įspyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas Nurodė, kad tokie jo parodymai atsirado tik vėliau, nes ikiteisminio tyrimo metu visko taip išsamiai tyrėjai nepasakojo, nes tyrėja jo neklausinėjo. Tyrėja parodymus sulygino su sesers parodymais, todėl viską taip ir užrašė. Tyrėja nesiūliusi parašyti pastabas, paaiškindama, kad viskas apklausoje gerai užrašyta. Apklausinėjant antrą kartą po pusmečio taip gerai visų įvykių neprisiminė, tačiau tyrėja viską užrašė iš jo žodžių.

Teismas nukentėjusiojo L. T. parodymus (išskyrus parodymus, užfiksuotus 2017-02-17 liudytojo apklausos protokole) ir liudytojų V. parodymus dėl nukentėjusiojo L. T. atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybių vertina kritiškai ir juos atmeta, nes jie nebuvo nuoseklūs, nuolat kito, praėjus laikui nurodant vis naujas ankstesnėse apklausose nenurodytas aplinkybes. Liudytojų A. V. ir G. V. esantys artimi draugiški santykiai su nukentėjusiuoju, A. V. 2018-05-16 ranka rašytas paaiškinimas vyriausiajam prokurorui, šio skundo pateikimo aplinkybės prokuratūrai leidžia manyti, kad šie asmenys turėjo išankstinį nusistatymą ir buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi. Be to, nukentėjusiojo L. T. ir liudytojų V. parodymai dėl nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra paneigti liudytojų S. T., V. I., Ž. J. parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, nekintantys, be to juos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, S. T. tarnybinis pranešimas, eksperto S. J. parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai bylos duomenys.

Liudytojas S. T. parodė, kad dirbdamas Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu gavo iškvietimą nuvykti ant Angininkų ežero ledo, kur susimušė žvejai. Nuvykus ant kranto pasitiko nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad gaudydamas uodo trūklio lervas susipyko su kita žvejų kompanija, kuriems nepatiko jog jis gaudo matilius ir pigiau pardavinėja. Matė, kad nukentėjusiajam buvo prakirsta lūpa. Tiek nukentėjusiajam, tiek nukentėjusiojo nurodytiems konflikte dalyvavusiems asmenims buvo patikrintas blaivumas. Buvo nustatyta, kad nukentėjusysis blaivus, o nurodyti asmenys buvo vartoję alkoholį. Įtariami asmenys paaiškino, kad konfliktą dėl nelegalios uodo trūklio lervų prekybos su nukentėjusiuoju iš pradžių bandė išsiaiškinti gražiuoju, tačiau nepavykus, pastarieji užpyko ir įvyko konfliktas. Įvykio vietoje buvo apklaustas nukentėjusysis, apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta. Apklausinėjant nukentėjusįjį viskas buvo užrašyta iš pastarojo žodžių, tą ką sakė nukentėjusysis viskas buvo užfiksuota protokole. Protokolą nukentėjusiajam perskaitė, jokių pastabų pastarasis neturėjo, ant protokolo pasirašė. Tiriant šį įvykį, atliko visus būtinus procesinius veiksmus, jokios skubos nebuvo, jeigu nukentėjusysis būtų pasakojęs apie suduotus smūgius kojomis, visa tai būtų užfiksuota protokole. Liudytoja V. I. taip pat patvirtino, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą apklausė nukentėjusįjį ir liudytojus V.. Šios apklausos niekuo neišsiskyrė nuo visų jos atliekamų apklausų, asmenims buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, surašius protokolą, jie buvo supažindinti, protokolus perskaitė. Jokių pastabų nei vienas iš šių asmenų surašytų protokolų turiniui neturėjo, jų papildyti nenorėjo. Gerai pamena, kad A. V. pati skaitė savo apklausą, pasakė, kad viskas teisingai surašyta ir po apklausa pasirašė. A. V. visas įvykio aplinkybes nurodė pati, aiškinantis įvykio aplinkybes su G. V., teko uždavinėti klausimus, tačiau visos aplinkybės buvo surašytos iš jo žodžių, o ne iš A. V. protokolo. Abu liudytojai elgėsi laisvai, nebuvo įsitempę. Liudytojas Ž. J. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad kasant matilius, prie jo priėjo kaltinamieji, jie buvo išgėrę, pradėjo priekaištauti dėl didelio prikastų trūklio lervų kiekio ir parduodamos mažos kainos. Pasakius, kad lervų jis neparduoda, kaltinamieji paklausė apie netoli kasantį L.. Paprašė nukentėjusįjį pakviesti, todėl jis L. paskambino telefonu. Kai L. telefonu eiti atsisakė, kaltinamieji pradėjo patys eiti link jo iš šaukti, kad nukentėjusysis ateitų. Jiems susitikus, kaltinamieji priekaištavo L. dėl kasamų matilių ir neteisėtos prekybos, D. N. sudavė vieną smūgį L. į veidą, P. Ž. pargriovė nukentėjusįjį ant ledo. Kai D. N. sudavė L. į veidą, nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Negali pasakyti kas vyko toliau, nes jis tiksliai nematė, nes jam matomumą užstojo trečias su jais buvęs vyriškis. Mergina ir vaikinas prie L. priėjo tik pačiu paskutiniu momentu. Kai konfliktas prasidėjo ir D. N. smūgiavo L. į veidą, merginos su vaikinu tikrai nebuvo. Priėjusi mergina pradėjo šaukti, tuomet kaltinamieji L. paleido ir jis atsistojo. L. prie jo ir kaltinamųjų atėjo vienas, mergina su vaikinu iš paskos nėjo. Teismo medicinos ekspertas S. J. teisme paaiškino, kad apžiūrint L. T. 2018 metų vasario 19 dieną, jis nurodė, kad jam skauda veidą, lūpų sritį. Detaliai apžiūrint nukentėjusįjį, buvo nustatyta kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Išrengus nukentėjusįjį dar buvo nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairio žasto priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje. Apžiūros metu nukentėjusysis nurodė subjektyvų požymį skausmingumą, čiuopiant dešinės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje ir čiuopiant veidą apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, tačiau jokių objektyvių požymių dėl patirtų sužalojimų apatinio žandikaulio dešiniajame kampe ar dešinėje blauzdoje priekiniame paviršiuje nebuvo. Daugiau jokių kraujosruvų ar odos nubrozdinimų nebuvo nustatyta. Apžiūrint nukentėjusįjį nubrozdinimų ir kraujosruvų smilkinio srityje nebuvo konstatuota. Nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad buvo galvos sumušimas, tačiau jokių objektyvių duomenų pateikta nebuvo. Išraše nebuvo nei objektyvios, nei subjektyvios informacijos apie galvos sumušimą. Net ir neurologas specialistas dokumentuose nurodė, kad nukentėjusysis yra sąmoningas, orientuotas, galvos smegenų tyrimas parodė, kad galvos smegenų ūmių patologinio tankio židinių pakitimų, hemoragijos požymių nematyti. Atliekant kompiuterinę tomografiją kokių nors pakitimų, taip pat nebuvo nustatyta. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. T. 2018-02-17 tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo matyti, kad 2018-02-17 apie 13.11 val., buvo gautas iškvietimas, kad Alytaus r. sav., Angininkų k., ant ledo susimušė žvejai. Nuvykus pareiškėjas L. T. paaiškino, kad nepažįstami asmenys pradėjo priekaištauti dėl matilių. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad konfliktas kilo tarp K. Ž., P. Ž. ir D. N. ir pranešėjo. Konflikto metu D. N. pareiškėją pastūmė, vėliau trenkė į veido sritį ir tuomet įvyko grumtynės, ko pasekoje pargriuvo ant ledo. Po to asmenys pradėjo grasinti. Alkotesteriu buvo nustatyta, kad L. T. iškvėptame ore - 0,00 promilės, D. N. - 1,91 promilės, P. Ž. - 1,52 promilės (1t., b. l. 25). Visi šie duomenys gauti teisėtu būdu, įstatymo nustatyta tvarka, todėl netikėti jais teismas neturi teisinio pagrindo. Teismas, šalindamas iš kaltinimo aukščiau aptartą kaltinamiesiems inkriminuotų smūgių sudavimą L. T. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, be visų aukčiau aptartų aplinkybių, reikšminga aplinkybe laiko kaltinamojo D. N. įvykio metu dėvėtą avalynę. Nagrinėjant bylą neginčijamai nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis D. N. mūvėjo batus, kurių padai ir batų priekis buvo apkaustyti metalu. Teismo med. ekspertas teisme paaiškino, kad objektyvių trauminio poveikio žymių pasireiškimą dažniausiai apsprendžia trauminio poveikio kinetinė energija, smūgio stiprumas, trauminio poveikio kryptis, taip pat turi įtakos ir traumuojančio daikto paviršiaus savybės. Vertinant nukentėjusiojo ir V. nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis D. N. mūvėdamas avalyne su metaliniais apkaustais ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė nukentėjusiajam į kojas, rankas, krūtinę, nugarą bei galvos sritį, akivaizdu, kad nukentėjusiojo kūne po įvykio turėjo likti objektyvios šių trauminių poveikių žymės, tačiau nei specialisto išvadoje, nei apklausiant ekspertą teisme tokio pobūdžio sužalojimai nekonstatuoti. Nors nukentėjusysis po įvykio kreipėsi pas medikus dėl galvos traumos, tačiau objektyvių tai patvirtinančių įrodymų apie patirtus sužalojimus galvoje taip pat nėra. Taigi teismas įvertindamas aukščiau aptartus argumentus, nesuteikdamas prioriteto nei vienam iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, išsamiai išanalizavus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, palyginus juos tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste, daro išvadą, kad P. Ž. inkriminuoti smurtiniai veiksmai – trijų smūgių sudavimas nukentėjusiajam į galvos sritį, D. N. inkriminuoti smurtiniai veiksmai – 5 smūgių koja sudavimas nukentėjusiajam į kairės kojos blauzdą, dešinės kojos blauzdą, į kairį šoną, krūtinės sritį, kairės rankos žastą, galvos sritį, neįrodyti, todėl šalintini iš kaltinimo.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis D. N. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo sutuoktinę E. N.. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis šį prašymą palaikė, paaiškindamas, kad jis teisiamas pirmą kartą, kaltę dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam iš esmės pripažįsta, perlaida nukentėjusiajam išsiuntė 500 eurų, todėl mano, kad sumokėdamas 200 eurų turtinei žalai ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, realiai atlygino patirtą žalą. Prižada laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

Prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas tik nustačius visas baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje esančias sąlygas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą, tačiau dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies, neigė, jog savo neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nebuvo nuoširdus aiškinant įvykio aplinkybes, esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad nėra baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, todėl kaltinamojo prašymas atmestinas.

Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam dalį turtinės ir neturtinės žalos, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo P. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis D. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojamas (2 t., b. l. 38), yra saistomas tvirtų šeimyninių ryšių, augina ir prižiūri penkis mažamečius vaikus (3 t., b. l. 2), nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme siekė atsiprašyti nukentėjusiojo, pašto perlaida išsiuntė 500 eurų nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti (3 t., b. l. 49,50), tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad nusikalstama veika nebuvo suplanuota, į tai, kad padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, taip pat, kad nustatyta viena sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, teismas mano, kad visuma aptartų aplinkybių leidžia konstatuoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. N. paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojjimus.

Skiriant bausmę kaltinamajam P. Ž., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 100-102), dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojų charakterizuojamas išimtinai teigiamai, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika nebuvo planuota, jai nebuvo ruoštasi, sunkių padarinių nusikaltimas nesukėlė, taip pat įvertinama tai, kad nustatyta viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė paskiriant įpareigojimus yra tinkama bausmė kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Civilinio ieškinio ir turėtų išlaidų dėl advokato dalyvavimo procese išsprendimas

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. T. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš kaltinamųjų 500,50 eurų turtinei žalai ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad sudaužyto telefono remontas jam kainuos 191, 60 eurų, suplėšytas kelnes vertina 100 eurų, kiek jos kainavo ir kada buvo įsigytos negali pasakyti, pamena, kad už jas mokėjo litais. Taip pat prašo priteisti 200,51 eurų patirtoms kuro išlaidoms, vykstant pas ekspertus ir į apklausas. 8,39 eurų išleido medikamentams. Taip pat, dėl padaryto nežymaus sveikatos sužalojimo, sukelto skausmo, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl patirtų grasinimų ir atliekamo ikiteisminio tyrimo, ilgo gydymosi, ilgą laiką išoriškai ryškiai matomų sužalojimų, dėl to atsiradusių nepatogumų prieš tėvus, bendradarbius ir valstybės sienos pažeidėjus, dėl to, kad pablogėjo sveikata ir dvasinė būklė, neturtinę žalą vertina 10 000 eurų ir prašo priteisti iš kaltinamųjų D. N. ir P. Ž..

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų buvo sudaužytas nukentėjusiojo telefonas, tai patvirtina 2018-03-02 daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas "S. G. A5" ir nustatyta , kad po užrašu, viršuje, kairėje pusėje, matomas ekrano įskilimas 6,5 cm ilgio atstumu( 1 t., b. l. 65-68) Iš nukentėjusiojo pateikto įrenginio techninės patikros akto ir atliktų darbų aprašo matyti, kad minėto telefono remontas dėl dužusio ekrano ir kitų funkcionalumo sutrikimų ir jo apžiūra kainuoja 191, 60 eurų, (1 t., b. l. 63-64). Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis yra nustatyta, kad nukentėjusiojo nurodytos išlaidos yra pagrįstos, jos atsirado dėl bendrų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl jos privalo būti atlygintos, priteisiant šią sumą iš kaltų asmų. Taip pat priteistinos išlaidos 8,39 eurų sumoje, kurios yra susijusios su sveikatos atstatymu t. y. medikamentų įsigijimu, kadangi L. T. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas mano, kad nurodytos išlaidos yra protingos, todėl priteistinos iš kaltų asmenų. L. T. nurodė, kad vykdamas du kartus iš Kauno į Alytų ir atgal bei tris kartus iš Lazdijų į Alytų ir atgal dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmų kuro išlaidoms patyrė 200,51 eurų žalą. Nurodė, kad tuo metu vairavo dyzelininį automobilį, kuris 100 km. sunaudodavo 6 l kuro. Nukentėjusysis pateikė kuro įsigijimo kvitus (2 t., b. l. 192-193). Teismas vertindamas prašomas priteisti kuro išlaidas, nustatė, kad nukentėjusysis dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo į Alytų vyko penkis kartus t. y. 2018 m. vasario 17 ir 19 dienomis, 2018 m. kovo 2 ir 14 dienomis bei 2018 m. spalio 12 d. Iš pateiktų kuro įsigijimo kvitų matyti, kad 1 l dyzelino vidutiniškai kainavo 1,04 euro, todėl už 200,51 eurą nukentėjusysis įsigijo 191,20 l dyzelininio kuro, su kuriuo turėjo galimybę nuvažiuoti 3174 km. Akivaizdu, kad pateiktos išlaidos už kurą yra neproporcingai didelės, nes atstumas nuo Alytaus iki Kauno yra 67 km, nuo Alytaus iki Lazdijų – 45 km., todėl įvertinus nurodytus atstumus, kuro kainą ir nukentėjusiojo parodymus dėl tuo metu naudotos transporto priemonės kuro sąnaudų, matyti, kad vykdamas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui vidutiniškai nuvažiavo 600 km. ir dėl to patyrė 38 eurų žalą. Nukentėjusiojo pateikti kuro mokėjimo kvitai, kuriose nurodytos kuro įsigijimo datos visiškai nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu vykdytų procesinių veiksmų laiku, patvirtina tik kuro įsigijimo faktą, tačiau negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas nustatant kuro sunaudojimo faktą vykstant atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Dėl įvykio metu nukentėjusiojo suplėšytų kelnių 100 eurų sumoje civilinis ieškinys atmestinas. Teismas, įvertinęs pateikto prašymo turinį ir jį pagrindžiančius įrodymus (ikiteisminio tyrimo metu pateiktas kombinezonines kelnes, kurias apžiūrint užfiksuotas kairės klešnies priekinės pusės plyšimas), daro išvadą, kad civilinis ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė minimus nuostolius. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek atliekant apklausas teisme kaltinamieji paaiškino, kad nukentėjusysis įvykio metu dėvėjo kitas kelnes, nei pastarasis kaip daiktinį įrodymą 2018-03-02 geranoriškai pateikė tyrėjai. Šią faktinę aplinkybę patvirtino liudytojai G. V., Ž. J., K. ir M. Ž.. Nustatyti kokiomis kelnėmis nukentėjusysis mūvėjo įvykio metu, teismui nepavyko, nes dėl šios faktinės aplinkybės nebuvo galimybės pašalinti prieštaravimų tarp kaltinamųjų paaiškinimų bei nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymų. Be to, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie kelnių įsigijimo faktą, nenurodė kada, už kiek ir kur jas nupirko. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos atsiradimo faktą ir dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių siekiant nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas atsiradusiai žalai konstatuoti, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis nerodė iniciatyvos, nesiekė padėti nustatyti tikrąsias aplinkybes, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo keliamus reikalavimus dėl patirtų nuostolių. Apibendrinant aukščiau aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas 237,99 eurų sumai, likusioje dalyje atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl to jis patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimo pobūdį, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusysis negalėjo kurį laiką gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šie sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo sveikatai negrįžtamas pasekmes, į teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, kaltinamųjų turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiųjų kaltinamųjų interesų pusiausvyros L. T. nustatytina 500 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis D. N. pašto perlaida išsiuntė nukentėjusiajam 200 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 49-50), laikytina, jog priteisiamos turtinės žalos dydis yra 37, 99 eurai, neturtinės žalos dydis dėl tos pačios aplinkybės mažintinas 300 eurų, priteisiant iš kaltinamųjų 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. T. prašo priteisti 800 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą – susipažinimą su bylos medžiaga, jos analizę, teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad pagal sutartį su advokatu sumokėjo 800 Eur (2 t., b. l. 198).

Nukentėjusįjį bylos procese atstovavo advokatas A. V. P., kuris susipažino su bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį (dviejų lapų apimties), pažymą dėl patirtų išlaidų, dalyvavo trejuose teismo posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamieji yra pripažįstami kaltais, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, t. y. kad byla nėra itin sudėtinga, nes tiriama viena nusikalstama veika, byla nėra didelės apimties (trys tomai), taip pat įvertinęs advokato darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, sprendžia, kad už advokato suteiktas paslaugas prašoma priteisti 800 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokato atliktam darbui, todėl ši suma mažintina iki 600 Eur, tokia suma, teismo vertinimu, yra teisinga ir protinga.

Kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti paliktinos iki įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

P. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti nepakeistus iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš dalies tenkinti civilinio ieškovo L. T. pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš D. N. ir P. Ž. solidariai L. T. 37,99 (trisdešimt septynis eurus ir 99 euro centus) eurus turtinei žalai atlyginti ir 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš D. N. ir P. Ž. solidariai 600 (šešis šimtus) eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja I. K.