Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Danieliaus Urbono skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 26 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2011 m. rugsėjo 1 d. baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota teismui (23 t., b. l. 2–198), 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (24 t., b. l. 2–98), tačiau kaltinamajam K. K. pasislėpus, byla jo atžvilgiu buvo išskirta.

2. Šiuo metu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir tris veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje:

2.1. K. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas D. J. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės nariu, laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. apgaule išvengė 120 866 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

2.2. Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad jis būdamas organizuotos grupės nariu, laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2007 m. gegužės 10 d., veikdamas kartu su D. J., davė nurodymus E. Ž. ir V. B. pagaminti ir pasirašyti netikrus UAB „A.“ dokumentus bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus.

2.3. Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotojo grupėje kartu su R. E. ir D. J., laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. sausio 12 d. panaudojo žinomai netikrus dokumentus.

2.4. Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas organizuotos grupės nariu, laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 18 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. padėjo D. J. surasti ir įsigyti UAB „A.“, kartu su D. J. vadovavo UAB „A.“, kuri buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti.

2.5. Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas D. J. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės nariu, laikotarpiu 2006 m. rugpjūčio 29 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d. apgaule išvengė 191 850 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

2.6. Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas organizuotos grupės nariu, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 25 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d., veikdamas kartu su D. J., davė nurodymus E. Ž. ir J. L. pagaminti ir pasirašyti netikrus UAB „R.“ dokumentus bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus.

2.7. Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas organizuotos grupės nariu, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 25 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d., padėjo D. J. surasti ir įsigyti UAB „R.“, kartu su D. J. vadovavo UAB „R.“, kuri buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti.

2.8. Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas D. J. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės nariu, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 6 d. iki 2006 m. rugsėjo 29 d. apgaule išvengė 226 147 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

2.9. Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas organizuotos grupės nariu, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2006 m. rugsėjo 29 d. davė nurodymus E. Ž. ir J. L. pagaminti ir pasirašyti netikrus UAB „L.“ dokumentus bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus.

2.10. Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas organizuotos grupės nariu, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2006 m. rugsėjo 29 d. padėjo D. J. surasti ir įsigyti UAB „L.“, kartu su D. J. vadovavo UAB „L.“, kuri buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti.

3. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo pakeista kita kardomąja priemone – suėmimu, paskelbta kaltinamojo paieška. Įvertinęs nusikaltimų pobūdį, baudžiamajame įstatyme už šiuos nusikaltimus numatytas sankcijas, kaltinamojo asmenybę (oficialiai nedirba, teistas, teistumas neišnykęs), kaltinamojo elgesį proceso metu (neatvyko į teismo posėdžius, vykusius 2014 m. sausio 17 d., 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. kovo 27 d., teismo šaukimų jam negalima įteikti), taip pat aplinkybė, kad kitoje baudžiamojoje byloje K. K. paskirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška, teismas pripažino, kad yra pavojus, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėjimo skyrimo pagrindui, pakeitė kardomąją priemonę į suėmimą.

4. 2016 m. gegužės 19 d. išduotas Europos arešto orderis. Pagal išduotą Europos arešto orderį 2018 m. kovo 29 d. K. K. buvo sulaikytas Londone, tačiau, kaip informavo Jungtinės Karalystės nacionalinio skyrius, paskyrus kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės apribojimu, K. K. buvo paleistas. Kaltinamojo perdavimo Lietuvai procedūros užsitęsė, nes Jungtinėje Karalystėje buvo nagrinėjama kaltinamojo apeliacija dėl sprendimo jį perduoti Lietuvai. 2020 m. vasario 26 d. K. K. buvo perduotas Lietuvai, nuo 2020 m. vasario 26 d. 23.30 val. jis sulaikytas.

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartimi palikta galioti kaltinamajam K. K. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas suėmimo terminas 2 (du) mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 26 d. (37 t., b. l. 64–94).

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pratęstas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 26 d., nes neišnyko suėmimo paskyrimo pagrindai (37 t., b. l. 152–186).

7. Skundu aukštesniajam teismui kaltinamojo K. K. gynėjas advokatas Danielius Urbonas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir pakeisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ? kita kardomąja priemone – intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį nuolat visą parą dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei nuolat būti nustatytoje namų zonoje, esančioje Kanalo g. 27, Kaune, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su dalyvavimu teismo ir teisiamuosiuose posėdžiuose bei gydantis gydymo įstaigos stacionare (38 t., b. l. 10?14).

7.1. Skunde nurodoma, kad BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, paskyrus intensyvią priežiūrą. Būtent tai buvo padaryta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-418-240/2020.

7.2. Skunde teigiama, nors praeityje kaltinamasis pažeidė kardomąją priemonę ? rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tai nėra pagrindas skirti ir tęsti suėmimą. Akivaizdu, jog toks požiūris neatitiktų Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią baudžiamąją bylą savo žinioje turintis teismas privalo periodiškai tikrinti, ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai, nes suėmimas skiriamas tik išimtinais atvejais.

7.3. Skunde pažymima, kad kaltinamajam inkriminuojamos itin seniai padarytos nusikalstamos veikos (2005-2007 m.). Dėl tapačių veikų nė vienam kaltinamajam nebuvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (D. J. bausmės vykdymas buvo atidėtas, kitų atžvilgiu baudžiamosios bylos buvo nutrauktos dėl senaties), be to, K. K. inkriminuojamas padėjėjo vaidmuo (BK 24 straipsnio 6 dalis). Nors teismas akcentavo, jog K. K. yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 182 straipsnio 2 dalis), ši aplinkybė neturėtų būti laikoma esmine parenkant kardomąją priemonę, nes teismų praktikoje laikomasi požiūrio, jog net ir sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymas pats savaime, nesant kitų pagrindų, nelaikytinas pakankamu pagrindu suėmimui taikyti. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, jam inkriminuojamos itin seniai galimai padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, čia gyvena jo pilnamečiai vaikai su kuriais kaltinamais palaiko stiprų socialinį ryšį, kaltinamasis ketina pradėti dirbti. Jungtinėje Karalystėje kaltinamasis niekuomet nebuvo pažeidęs jam paskirtų kardomųjų priemonių (jos nebuvo susijusios su suėmimu). Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jo sutuoktinė šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis gali ten išvykti ir slapstytis. Aplinkybė, kad kaltinamasis pateikė teismui informaciją apie sutuoktinę, rodo jo sąžiningumą ir nuoširdumą. Visa tai leidžia manyti, jog jis nebus linkęs pažeisti jam nustatytos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės. Ypač kai išvykimas į užsienį yra stipriai apribotas dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, todėl jis neturi net teorinės galimybės išvykti. Be to, kaltinamasis nebuvo suimtas Jungtinėje Karalystėje, kol buvo priimtas sprendimas dėl kaltinamojo išdavimo Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį. Kaltinamasis geranoriškai atvyko į jam nurodytą vietą, iš kur buvo išgabentas į Lietuvos Respubliką. Nors prieš šešerius metus kaltinamasis Lietuvoje pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, tačiau vėliau laikėsi visų jam nustatytų įpareigojimų. Jungtinėje Karalystėje kaltinamajam apskritai nebuvo skirtas suėmimas, 2018 m. gegužės 22 d. buvo skirta intensyvi policijos priežiūra, bet 2018 m. rugsėjo 17d., t. y. praėjus tik keliems mėnesiams po skirtos intensyvios priežiūros, pasitikėdamas K. K. (nes nei karto nebuvo pažeistos kardomosios priemonės vykdymo sąlygos) teismas kaltinamąjį paleido už 2500 svarų sterlingų užstatą laukiant ekstradicijos ir įsipareigojant jį atvykti į policiją, pas nurodytą muitinės pareigūną ar kitą tinkamą asmenį nurodytu laiku. Kaltinamasis šių sąlygų nepažeidė. Į bylą pateikti įrodymai, kad belaukiant ekstradicijos K. K. 2019 m. kovo 3 d. buvo nustatyti ūmus koronarinis sindromas, anemija, aortos baliono pompos sutrikimas, kairiojo skilvelio nepakankamumas, miokardo infarktas, apatinės galūnės edema, perikardinė efuzija, todėl buvo atlikta širdies operacija vainikinių arterijų šuntavimas. Kaltinamajam būtina laikytis gydytojų rekomenduotos dietos, vartoti vaistus, palaikyti fizinį aktyvumą, periodiškai lankytis gydymo įstaigose ir pan. Suėmimo metu šių sąlygų visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti neįmanoma, todėl 2020 m kovo 1 d. kaltinamasis buvo išvežtas į ligoninę. Todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė nėra gera.

8. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylose medžiaga ir skundo argumentais, pripažįsta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Apylinkės teismas pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės ? suėmimo ? terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

10. Kardomųjų priemonių, įskaitant ir suėmimo, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

11. Remiantis BPK 119 straipsniu kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienų metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taigi suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

12. Skundžiama nutartimi kardomoji priemonė (suėmimas) partęsta, nes neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, t. y. manant, kad kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“.

13. Nagrinėjamu atveju K. K. yra kaltinamas dešimties nusikaltimų padarymu, iš jų septyni priskiriami nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis, 203 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) ir trys priskiriami sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 1821 straipsnio 2 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nusikaltimo sunkumas bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas detaliai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes: baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis pažeidė jam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) ir pasislėpė nuo teismo (nuo 2013 m. lapkričio 25 d. buvo vykdoma kaltinamojo paieška), daugiau nei šešerius metus jis gyveno Jungtinėje Karalystėje. Nors dar 2018 m. kovo 29 d. K. K. buvo sulaikytas Londone pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, tačiau asmens pergabenimo procedūros užsitęsė dėl to, kad kaltinamasis apskundė sprendimą dėl jo perdavimo Lietuvai. Todėl apylinkės teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, pagrįstai įvertino kaltinamojo elgesį viso proceso metu (ne tik pažeidė kardomąją priemonę, bet sąmoningai vilkino baudžiamosios bylos nagrinėjimą). Vien tai, kad kaltinamasis laikėsi Jungtinėje Karalystėje jam paskirtų įpareigojimų ir pats atvyko į oro uostą, kur jį pasitiko ir sulaikė iš Lietuvos atvykę pareigūnai, nepaneigia teismo išvados, kad kaltinamasis ilgą laiko tarpą trukdė procesui.

14. Skunde nurodomos aplinkybės, kad veikos padarytos seniai, kad kitiems asmenims, kurie buvo kaltinami tų pačių veikų padarymu, nebuvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kai kurių atžvilgiu baudžiamosios bylos nutrauktos dėl senaties, palaiko ryšius su šeima, turi sveikatos problemų, nesudaro pakankamo pagrindo naikinti paskirto suėmimo. Visų pirma, bausmės individualizuojamos kiekvienam kaltininkui atskirai. Jos skiriamos įvertinus BK 54 straipsnyje numatytas bausmių skyrimo sąlygas, todėl tą pačią veiką padariusiems asmenims gali būti paskirtos skirtingos bausmės. Antra, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui pasislėpus nuo teismo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga sustoja (BK 95 straipsnio 4 dalis). Nors nuteistasis turi sveikatos problemų, vartoja vaistus, teisėjų kolegija pažymi, kad suimtiesiems yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Būdamas suimtas, kaltinamasi turi galimybę vartoti jam paskirtus vaistus (juos turėjo kartu su savimi, kai buvo sulaikytas). Aplinkybė, kad kaltinamajam pasijutus blogai jis 2020 m. kovo 1 d. buvo pristatytas į ligoninę, tik patvirtina, kad suimtiesiems teikiama visa reikalinga medicininė pagalba. Nors šiuo metu dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos Lietuva bei kitos užsienio valstybės taiko asmenų judėjimo apribojimus, teisėjų kolegija, pažymi, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių karantino sąlygos yra švelninamos ir atnaujinamas susisiekimas su užsienio valstybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ilgą laiko gyveno Jungtinėj Karalystėje, ten iki šiol gyvena jo žmona, todėl jis gali pasinaudoti turimais ryšiais užsienyje ir dar kartą pabėgti iš Lietuvos, tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Kaip matyti iš kartu su skundo pateiktų duomenų bei LITEKO sistemos, šiuo metu Lietuvos teismuose iš viso yra nagrinėjamos keturios baudžiamosios bylos kaltinamojo K. K. atžvilgiu (be šios bylos, dar Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-4-865/2020, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-418-240/2020 ir Nr. 1-324-408/2020). Vien aplinkybė, kad kitoje baudžiamojoje byloje teismas nusprendė pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, tai nėra savarankiškas pagrindas pakeisti kardomąją priemonę ir šioje byloje, nes kaip minėta, suėmimas skiriamas tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Be to, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, teismas pripažino, kad nėra tikslinga kaltinamajam taikyti suėmimo šioje byloje, nes jis taikomas kitose baudžiamosiose byloje. Taigi, viena iš pagrindinių sąlygų, kodėl minėtoje byloje teismas nusprendė pakeisti kardomąją priemonę, yra šioje byloje kaltinamajam taikomas suėmimas.

16. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju yra tikimybė, kad įtariamasis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl teismo išvada, jog yra neišnykęs suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra pagrįsta.

17. Neabejotinai suėmimas varžo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-25-396/2019, 7.18 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei nusikalstamų veikų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai, jų pavojingumą, daro išvadą, kad K. K. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas – nėra per griežta kaltinamajam, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai. Esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, todėl naikinti skundžiamos nutarties skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Danieliaus Urbono skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė