- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- eAS-326-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00795-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. B., E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos, Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos respublikos prezidentūros, Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė atstovaujama Generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos valstybė atstovaujama administracinių ginčų komisijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Prezidentės Lietuvos valstybė atstovaujama administracinių ginčų komisijos
- Trečiasis asmuo
- Z. B., E. G., R. S., A. B., I. P. A.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos administracinių ginčų komisijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Z. B., E. G., R. S., A. B., I. P. A.), dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. B. ir E. S. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentūros Viešo administravimo skyrių – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją pateikti pareiškėjams dokumentų originalus, kurie nurodomi skundžiamame rašte: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. raštą, reg. Nr. (lD-4194, 1D-4351, 1D-4362, 1D-4419, 1D-4440, 1D-4487, 1D-4646, lD-4725)-2D-6543; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentūros Viešo administravimo skyrių – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją pateikti skundžiamo rašto originalą; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentūros Viešo administravimo skyrių – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją per 5 dienas nuo šio skundo įteikimo persiųsti kompetentingoms institucijoms pareiškėjų pareiškimus, kurių pagrindu surašyti ir jiems nepateikti raštai nurodomi skundžiamame rašte Nr. (1D-4194,1D-4351, 1D-4362, 1D-4419, 1D-4440,1D-4487,1D-4646, lD-4725)-2D-6543; 4) pripažinti niekiniu ir panaikinti skundžiamą Prezidentūros raštą; 5) pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie iškilusią grėsmę Lietuvai dėl psichotroninio ginklo taikymo per Lietuvos teismus, prokuratūrą, policiją siekiant sunaikinti Lietuvą ir jos tautą, t. y. apie žiaurius nusikalimus, kurie įvardijami šiame tikslinime ir pateiktuose prieduose, t. y. J. J. 2011 m. sausio 13 d. pareiškimas, 2011 m. sausio 10 d. St. J. pareiškimas, Signataro Z. V. pareiškimai, K. J. pareiškimai; pareiškėjų pareiškimai Prezidentūrai, kuriuose nurodoma, kad teisėja O. G. jau nuo 2015 metų pareiškėjų, ginančių viešą interesą, prašo Prezidentą ir Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą išduoti leidimą nusižudyti dėl teismuose klastojamų dokumentų, 22 metų mergina nusižudė 2020 metų vasario mėnesį, Skuode nusiskandino dėl teismuose taikomo psichotroninio ginklo; 6) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2015 metų Vilniaus apylinkės teismo pirmininko pasirašytą potvarkį 2010 m. spalio 12 d. Nr. PTV-240 baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-574/2016, teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8, kuriuo teisėjų kolegijos pirmininku paskirtas neturintis teisėjo priesaikos asmuo O. Z.; 7) pripažinti negaliojančią 1992 m. birželio 22 d. teisėjo priesaiką, surašytą asmens be Lietuvos pilietybės O. Z. vardu; 8) pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. Z. nuo 1992 m. birželio 22 d. skiriamas nagrinėti bylas, neturi teisėjo priesaikos, atitinkančios Lietuvos Konstitucijos ir Teismų įstatymo 59 straipsnio reikalavimams; 9) kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos (apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d.) peržiūrėjimo kolegijoje (baudžiamoji byla Nr. 1A-1-574/2016, teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8, ir baudžiamoji byla Nr. 2PA-106/2017, teisminio proceso Nr. Nr. 1-10-9-00013-2010-8); 10) pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovo priteisti kiekvienam po 1 000 000 eurų piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti.
Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2020 m. kovo 23 d. pateikti teismui skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai, šalindami skundo trūkumus, 2020 m. kovo 23 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentūros Viešo administravimo skyrių – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją pateikti pareiškėjams dokumentų originalus, kurie nurodomi skundžiamame rašte – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. raštu registracijos Nr. (1D-4194, 1D-4351, 1D-4362, 1D-4419, 1D-4440, 1D-4487,1D-4646, 1D-4725)-2D-6543; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentūros Viešo administravimo skyrių – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją pateikti skundžiamo rašto originalą; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentūros Viešo administravimo skyrių – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją per 5 dienas nuo šio skundo įteikimo persiųsti kompetentingoms institucijoms pareiškėjų pareiškimus, kurių pagrindu surašyti ir jiems nepateikti raštai, nurodomi skundžiamame rašte Nr. (1D-4194, 1D-4351, 1D-4362, 1D-4419, 1D-4440, 1D-4487, 1D-4646, 1D-4725)-2D-6543; 4) pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie iškilusią grėsmę Lietuvai dėl psichotroninio ginklo taikymo per Lietuvos teismus, prokuratūrą, policiją, valstybės tarnybą siekiant sunaikinti Lietuvą ir jos tautą; 5) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Viliaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2015 metų pasirašytą potvarkį 2010 m. spalio 12 d. Nr. PTV-240 baudžiamoje byloje Nr. 1A-1-574/2016 (teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8), baudžiamojoje byloje Nr. 1-1110- 869/2010 (teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8), kuriuo paskyrė O. Z. neturintį teisėjos priesaikos asmenį kolegijos pirmininku; 6) pripažinti negaliojančią 1992 m. birželio 22 d. teisėjo priesaiką, surašytą asmens be Lietuvos pilietybės vardu O. Z.; 7) pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. Z. nuo 1992 m. birželio 22 d. skiriamas nagrinėti bylas, neturėdamas teisėjo priesaikos, atitinkančios Lietuvos Konstituciją ir Teismų įstatymo 59 straipsnio reikalavimams; 8) kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir dėl baudžiamųjų bylų, kuriose apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d. peržiūrėjimo 7 teisėjų kolegijoje (baudžiamoji byla Nr. 1A-1-574/2016, teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8; baudžiamoji byla Nr. 1-28-851/2014, teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis (teisėjų E. G. (kolegijos pirmininkas), A. R. ir T. Š.; baudžiamoji byla Nr. 2PA-106/2017, teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas iš pareiškėjų 2020 m. kovo 23 d. skundo turinio nustatė, kad pareiškėjai nepašalino esminių skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko. Nurodė, kad pareiškėjai ginčijo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos veiksmus nagrinėjant jų skundus, tačiau aiškiai nesuformulavo reikalavimo konkretaus individualaus administracinio akto atžvilgiu, nepagrindė reikalavimų įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją pateikti atitinkamų dokumentų kopijas. Konstatavo, kad pareiškėjų skundo turinys painus, jame nurodytos citatos iš dokumentų, teisės aktų, tačiau individualizuotų, su konkrečiu pareiškėjų, jų galbūt pažeistomis teisėmis susijusių faktinių aplinkybių, nenurodė. Be to, pareiškėjų skundo 5–8 reikalavimai apskritai neatitiko ABTĮ 88 straipsnio nuostatų. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjai nepašalino visų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų (pagal tokiu būdu suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką neturėjo galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų), todėl skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjų skunde išdėstytus reikalavimus. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, pažeidžianti jų teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-301-822/2018).
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalį su prašymais į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. Reikalavimai skundui (prašymui, pareiškimui) yra įtvirtinti ABTĮ 9, 24–25, 35 straipsniuose. Teismas, spręsdamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, vertina skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktį nustatytiems reikalavimas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pabrėžtina, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Taigi abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų, kuriais jie kreipėsi į administracinį teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo – tiek 2020 m. kovo 5 d. skundo, tiek 2020 m. kovo 23 d. patikslinto skundo turinys, neatitinka ABTĮ skundui (prašymui, pareiškimui) nustatytų reikalavimų. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, pareiškėjų skundas nenuoseklus, painus, pareiškėjai individualizuotų, su pareiškėjų galbūt pažeistomis teisėmis susijusių faktinių aplinkybių, nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties turinio matyti, jog teismas nurodė, kokių reikalavimų neatitinka skundas ir kodėl bei kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškino pareiškėjams, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjams.
Pareiškėjai šalindami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė procesinius dokumentus (2020 m. kovo 5 d. skundą ir 2020 m. kovo 23 d. patikslintą skundą), tačiau įvertinusi jų turinį teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjams buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjams įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjai teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, dėl ko teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.